Pirmosios pagalbos pažymėjimas statybininkams: koks kodas galioja 2026 m.

Ar statybininkui reikia pirmosios pagalbos pažymėjimo? Atskiro kodo nėra, tačiau statybvietėje mokymai privalomi. Kodai 006 ir 014, programos PP ir PT, baudos.

Įsivaizduokime tipišką situaciją. Šiauliuose, gamybinio pastato statybvietėje, apdailininkas nukrenta nuo pastolių iš maždaug trijų metrų aukščio. Jis sąmoningas, tačiau koja neįprastai atsukta, o iš žaizdos ant blauzdos veržiasi kraujas. Aplink stovi šeši žmonės. Vienas skambina 112, kiti laukia. Niekas nedrįsta stabdyti kraujavimo, nes nė vienas iš jų niekada nelaikė rankose spaudžiamojo tvarsčio. Greitoji atvyks per dešimt minučių, ir tos dešimt minučių priklausys tik nuo šalia esančių bendradarbių.

Statybose ir gamyboje tokie scenarijai nėra reti. Būtent šiuose sektoriuose, 2025 m. duomenimis, užfiksuojama daugiausia sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Tačiau įmonės, ieškodamos, kokio pažymėjimo joms reikia, dažnai atsiduria aklavietėje: privalomojo mokymo sąraše profesijos „statybininkas“ tiesiog nėra. Šis tekstas paaiškina, kodėl taip yra ir pagal kokius kodus statybų bei gamybos įmonės darbuotojai iš tikrųjų mokomi.

Svarbu: ši informacija yra edukacinė ir informacinė, ji nepakeičia teisinės konsultacijos ar darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto vertinimo konkrečioje įmonėje. Ištikus nelaimei visada pirmiausia skambinkite 112.

Trumpas atsakymas: ar statybininkui reikia pirmosios pagalbos pažymėjimo?

Atskiros veiklos srities „statyba“ ar „gamyba“ privalomojo mokymo sąraše nėra, todėl reikalavimo, kad kiekvienas statybininkas turėtų asmeninį privalomojo mokymo pažymėjimą, nenustatyta. Tačiau įmonė be apmokytų žmonių dirbti negali: darbdavys privalo paskirti darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, ir juos apmokyti pagal kodą 006. Statybvietėse reikalaujama, kad darbuotojai būtų apmokyti suteikti pirmąją pagalbą, nors apmokymo formos šis reikalavimas nenustato, o technikos operatoriams ir vairuotojams taikomas atskiras kodas 014.

Kas mokomas Kodas Programa Periodiškumas
Darbuotojai, atsakingi už pirmosios pagalbos suteikimą įmonėje 006 PP (8 ak. val.), vėliau PT (4 ak. val.) Prieš pradedant dirbti, po to kas 5 metai
Traktorių, savaeigių mašinų (ekskavatorių, krautuvų, savaeigių kranų) ir kitų kategorijų, išskyrus AM, A1, A2, A, B1, B ir BE, transporto priemonių vairuotojai 014 PP, vėliau PT Prieš pradedant dirbti, po to kas 5 metai
AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai 015 PP Prieš pradedant vairuoti

Šaltinis: sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtinto Privalomojo mokymo tvarkos aprašo 1 ir 2 priedai (suvestinė redakcija nuo 2025-05-13).

Kodėl privalomojo mokymo sąraše nėra statybininko?

Privalomojo mokymo tvarkos aprašo 2 priede išvardytos dvidešimt keturios veiklos sritys ir profesijos. Tarp jų yra kariai, pareigūnai, gelbėtojai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, grožio ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai, maisto tvarkytojai, vandens tiekimo įmonių darbuotojai. Statybų ar apdirbamosios gamybos kaip atskiros srities sąraše nėra.

Sąrašas sudarytas ne pagal ekonominės veiklos rūšis, o pagal konkrečias profesijas ir veiklas. Nemažą jo dalį sudaro darbuotojai, galintys daryti tiesioginę įtaką kitų asmenų – paslaugų vartotojų, ugdytinių, keleivių – sveikatai: kirpėjas, virėjas, auklėtoja. Kitos sąrašo eilutės susietos su padidinta rizika arba su konkrečia veikla: ginklų laikytojai, gelbėtojai, vairuotojai, už pirmąją pagalbą įmonėje atsakingi darbuotojai. Statybos ar apdirbamosios gamybos kaip srities ten nėra, todėl mūrininko ar suvirintojo atveju pareiga kyla ne iš šio sąrašo, o iš darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų.

Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: klausimas „ar statybininkui privalomas pažymėjimas“ yra netikslus. Teisingas klausimas skamba kitaip – ar statybų ar gamybos įmonė turi apmokytų darbuotojų, galinčių suteikti pirmąją pagalbą. Atsakymas į jį visada teigiamas.

Kodas 006: kas jį turi turėti statybų ir gamybos įmonėje?

Kodas 006 apima įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą įmonėje. Tai vienintelis kodas, kuris vienodai taikomas statybų bendrovei, baldų fabrikui, metalo apdirbimo cechui ir biurui.

Reikalavimai jam yra tokie:

  • mokoma pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (kodas PP), jos trukmė – 8 akademinės valandos;
  • mokymai baigiami prieš pradedant dirbti;
  • vėliau žinios kartojamos kas penkerius metus pagal tęstinę programą (kodas PT), kurios trukmė – 4 akademinės valandos.

Pastarasis punktas įmonėse dažnai suprantamas klaidingai. Po penkerių metų darbuotojas neina antrą kartą į tą patį pagrindinį kursą – jam skirta trumpesnė tęstinė programa. Perkant mokymus verta paklausti tiesiai, pagal kurią programą jie vykdomi, nes nuo to priklauso ir trukmė, ir kaina.

Pažymėjimą išduoda mokymų vykdytojas, ir tik tada, kai teigiamai įvertinamos ir teorinės žinios, ir praktinė užduotis. Pažymėjime nurodomas ir jo galiojimo laikas, jeigu veiklos sričiai nustatytas mokymų periodiškumas.

Kodas 014: statybvietės technikos operatoriai ir vairuotojai

Ši dalis dažniausiai lieka nepastebėta, nors yra aktuali beveik kiekvienam statybų objektui. Kodas 014 apima visų motorinių transporto priemonių, išskyrus AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijas, jų junginių su priekabomis, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojus, taip pat geležinkelių, oro ir vandens transporto priemones bei ryšių objektus valdančius darbuotojus ir kelių priežiūros darbuotojus.

Pačiame privalomojo mokymo tvarkos apraše sąvoka „savaeigė mašina“ neapibrėžiama. Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų registravimo taisyklėse savaeigėmis ne žemės ūkio mašinomis laikomi, be kita ko, ratiniai ir vikšriniai ekskavatoriai, krautuvai, vikšriniai buldozeriai, savaeigiai kranai, taip pat kelių statybos mašinos: grunto tankintuvai, greideriai, kelių frezeriai, asfalto klotuvai, plentvoliai, poliakalės.

Kitaip tariant, ekskavatorininkas, frontalinio krautuvo operatorius ar savaeigio krano mašinistas pirmosios pagalbos pažymėjimą turi turėti asmeniškai, nepriklausomai nuo to, ar jis paskirtas atsakingu už pirmąją pagalbą įmonėje. Tas pats galioja C ir CE kategorijų sunkvežimių vairuotojams, vežantiems medžiagas į objektą. Jiems taip pat taikoma programa PP, o kas penkerius metus – PT.

Ko papildomai reikalaujama būtent statybvietėse?

Statybvietėms taikomas atskiras teisės aktas – Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai. Jų 4 priedo 16 punkte pirmajai pagalbai skirtas visas skyrelis, ir jo formuluotė yra reikšmingai platesnė nei bendroji:

„darbdavys turi užtikrinti, kad bet kuriuo metu galėtų būti suteikta pirmoji pagalba. Darbuotojai turi būti apmokyti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Darbuotojas, kuris įvykus nelaimingam atsitikimui buvo sužeistas arba staigiai susirgo, turi būti nedelsiant nugabentas į medicinos įstaigą“

Šalia nustatyta, kad, atsižvelgiant į statybos darbų apimtį ir veiklos rūšį, turi būti numatytos patalpos pirmajai pagalbai teikti, kad tokiose patalpose būtų pagrindinė pirmosios pagalbos įranga ir priemonės, kad į jas būtų galima lengvai patekti su neštuvais ir kad jos būtų paženklintos bei nurodytos kelrodžiais. Pirmosios pagalbos priemonių turi būti visose vietose, kuriose jos reikalingos pagal darbo sąlygas, o matomose vietose turi būti aiškiai nurodyti gelbėjimo tarnybų telefono numeriai ir adresai.

Verta atkreipti dėmesį į dvi detales. Pirma, šio priedo reikalavimai konkrečiai statybvietei taikomi tada, kai to reikia įvertinus vykdomų darbų pobūdį ir esamą ar galimą riziką – tai reiškia, kad, pavyzdžiui, atskiros pirmosios pagalbos patalpos nedidelio remonto objekte gali būti nebūtinos. Antra, reikalavimas apmokyti darbuotojus tokios išlygos praktiškai nepalieka: bet kurioje statybvietėje kritimo, suspaudimo ar sunkaus sužalojimo rizika yra reali.

Kitose darbovietėse, tarp jų ir gamybos cechuose, galioja Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Jų reikalavimai suskirstyti pagal tai, ar darbovietė steigiama, ar jau esama. Steigiamoms darbovietėms skirtame skyriuje esančiame 36 punkte nurodyta, kad, atsižvelgiant į darbuotojų veiklos pobūdį, jų skaičių ir traumų dažnumą, turi būti įrengiama viena ar daugiau pirmosios medicinos pagalbos patalpų, o reikiamų priemonių turi būti visose darbo patalpose, kuriose jų gali prireikti. Esamoms darbovietėms skirtame skyriuje esančiame 42 punkte atskiros patalpos nereikalaujama, tačiau nustatyta, kad darbovietės turi būti aprūpintos pirmosios medicinos pagalbos priemonėmis, o jų laikymo vietos paženklintos ir lengvai pasiekiamos.

Panaši nuostata yra ir pačiame įstatyme: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės padaliniuose gerai matomose vietose turi būti priemonės, reikalingos pirmajai pagalbai suteikti, ir nuorodos (ženklai), kur yra medicinos punktas.

Kiek darbuotojų reikia apmokyti?

Tikslaus skaičiaus ar procento teisės aktuose nėra, ir tai viena dažniausių įmonių klaidų: apmokomas vienas žmogus, o objektas dirba trimis pamainomis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys, atsižvelgdamas į įmonės veiklos ypatumus ir dydį bei į kitus įmonėje esančius asmenis, imasi būtinų pirmosios pagalbos priemonių ir pasirūpina ryšiais su išorės tarnybomis. To paties straipsnio 3 dalis įpareigoja paskirti darbuotojus jų sutikimu ir organizuoti jų periodišką apmokymą, kaip apsaugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę galimo pavojaus atveju, taip pat aprūpinti juos pirmosios pagalbos priemonėmis, atsižvelgiant į įmonės veiklos ypatumus ir darbuotojų skaičių.

Praktiškai apmokytų žmonių skaičius kyla iš profesinės rizikos vertinimo. Statybose ir gamyboje jį lemia:

  • pamainos. Praktiškai reikia, kad kiekvienoje pamainoje liktų bent vienas apmokytas žmogus, įskaitant naktines ir savaitgalio pamainas;
  • objektų ir padalinių skaičius. Nutolusi statybvietė ar atskiras cechas yra atskira vieta, o ne bendra įmonės vidurkio dalis;
  • atstumas iki greitosios medicinos pagalbos. Kuo objektas toliau nuo miesto, tuo daugiau reikšmės turi pirmosios minutės;
  • atostogos ir kaita. Jei apmokyti tik du žmonės, vasarą objektas gali likti be nė vieno;
  • subrangovai. Jų darbuotojus moko jų pačių darbdaviai, tačiau objekte informacija apie tai, kas paskirtas atsakingu, turi būti prieinama visiems.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje aiškiai pasakyta, kad į kitą įmonę dirbti atsiųstiems darbuotojams privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus asmenis, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą ir evakavimą. Prie to prisideda įstatymo 30 straipsnis: du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba, o prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Statybvietėje, kurioje dirba keli rangovai, tai yra kasdienė, o ne teorinė pareiga.

Ar profesinės mokyklos absolventui reikia atskiro pažymėjimo?

Ne visada. Privalomojo mokymo tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad reikalavimas išklausyti privalomojo mokymo programą netaikomas asmenims, baigusiems profesinio mokymo programą ir turintiems formaliojo profesinio mokymo teikėjo išduotą privalomojo mokymo pažymėjimą apie pirmosios pagalbos ar higienos įgūdžių mokymų išklausymą.

Tai aktualu statyboms, nes daug suvirintojų, staliaus ir mūrininko specialybių absolventų tokį pažymėjimą jau turi. Svarbu dvi sąlygos: pažymėjimas turi būti išduotas formaliojo profesinio mokymo teikėjo ir jis turi būti privalomojo mokymo pažymėjimas, o ne bendras kvalifikacijos ar dalyvavimo dokumentas. Įrašas diplomo priede, kad dalykas buvo dėstytas, šios sąlygos neatitinka.

Tęstinio mokymo pareiga dėl to neišnyksta. Ją nustato atskiras aprašo 15 punktas: nurodytą veiklą vykdantys asmenys 2 priede nustatytu periodiškumu privalo išklausyti mokymus pagal tęstinę programą. Vadinasi, po penkerių metų žinias reikia atnaujinti ir tiems, kuriems pradinis mokymas nebuvo privalomas.

Ko iš tikrųjų mokoma ir kaip tai susiję su statybvietės pavojais

Pagrindinės programos turinys nustatytas privalomojo mokymo tvarkos aprašo 1 priede, ir statybų bei gamybos darbuotojui jis atitinka realius objekto pavojus beveik tiesiogiai. Programoje atskirai numatyta, kad temų turinys pritaikomas mokomų asmenų kontingentui pagal jų veiklos specifiką.

Dažnas pavojus objekte Atitinkama mokymo programos tema
Kritimas iš aukščio, lūžiai Pažeistos kūno dalies imobilizavimas esant lūžimui ar išnirimui, nukentėjusiojo parengimas transportuoti, traumuotų asmenų nešimas
Pjautinės ir plėštinės žaizdos, gausus kraujavimas Kraujavimo stabdymas, žaizdos, tvarstymas
Elektros trauma dirbant su įranga ar arti tinklų Pirmosios pagalbos teikimas patyrusiems elektros traumą
Užgriuvimas, prispaudimas krovinio ar konstrukcijos Pirmosios pagalbos teikimas patyrusiems suspaudimą
Terminis ar cheminis nudegimas (suvirinimas, tirpikliai, cementas) Pirmoji pagalba patyrus terminį ar cheminį nudegimą
Tirpiklių, dažų, dujų poveikis Apsinuodijimo simptomai, pirmoji pagalba medžiagoms patekus ant odos, į akis ar kvėpavimo takus
Staigus širdies sustojimas Pradinis gaivinimas, gaivinimas naudojant išorinį širdies defibriliatorių
Perkaitimas vasarą, peršalimas žiemą lauke Pirmoji pagalba ištikus saulės ar šilumos smūgiui, sušalusiems

Tęstinėje programoje daugiausia dėmesio skiriama gaivinimo įgūdžių kartojimui, imobilizavimo būdams ir priemonėms, pagalbai transportuojant bei pirmosios pagalbos naujovėms.

Ką rodo nelaimingų atsitikimų statistika

Valstybinės darbo inspekcijos 2025 metų apžvalgos duomenimis, neįskaičiuojant eismo įvykių, darbe įvyko 18 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkius sužalojimus patyrė 122 darbuotojai.

Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausia nelaimių tenka būtent tiems sektoriams, apie kuriuos kalbama šiame tekste:

Ekonominė veikla Sunkūs 2024 m. Sunkūs 2025 m. Mirtini 2024 m. Mirtini 2025 m.
Statyba 24 30 5 5
Apdirbamoji pramonė 30 23 5 1
Transportas ir saugojimas 14 25 3 1

Priežastys taip pat kartojasi: 2025 m. nukritę iš aukščio žuvo 3 darbuotojai, o sunkias traumas patyrė 46; krintančių daiktų, virstančių medžių ar užpilti žemių žuvo 2 ir sunkiai traumuoti 14; dėl veikiančių mechanizmų poveikio žuvo 1 darbuotojas ir 7 patyrė sunkius sužalojimus. Dalis nelaimingų atsitikimų aplinkybių dar tiriamos.

Tirdama priežastis inspekcija nurodo, kad daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimių lėmė nepakankama vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas ir netinkamas darbų organizavimas. Kritimas iš aukščio ir prispaudimas yra tos traumos, kurių baigtį labiausiai lemia pirmosios minutės iki greitosios atvykimo, todėl apmokytas kolega objekte yra ne formalumas, o realus veiksnys.

Kokia atsakomybė gresia darbdaviui?

Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus nagrinėja Valstybinė darbo inspekcija, o atsakomybė nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnyje. Statybvietėms jame numatyta atskira sudėtis:

Pažeidimas Bauda
Darbo įstatymų ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas (96 str. 2 d.) 240–880 € darbdaviui fiziniam asmeniui, juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui
Darbuotojų saugos ir sveikatos statybvietėse norminių teisės aktų pažeidimas (96 str. 3 d.) 240–880 € asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims
2 ar 3 dalyje numatytas pažeidimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių (96 str. 5 d.) 1 000–2 000 €
2 ar 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai (96 str. 6 d.) 900–1 400 €
Pažeidimas, padarytas darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens (96 str. 1 d.) 30–90 €

Šaltinis: Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnis (suvestinė redakcija nuo 2026-08-01).

Praktikoje neapmokyti darbuotojai retai būna vienintelis pažeidimas. Patikrinimo metu jis paprastai iškyla kartu su neįvertinta profesine rizika, tuščiu pirmosios pagalbos rinkiniu arba nepaskirtais atsakingais asmenimis, todėl bendras rezultatas įmonei būna didesnis nei viena bauda.

Kontrolinis sąrašas statybų ir gamybos įmonei

  1. Paskirti darbuotojai, atsakingi už pirmosios pagalbos suteikimą, ir gautas jų sutikimas.
  2. Jie apmokyti pagal programą PP prieš pradedant dirbti, o pažymėjimai galioja.
  3. Įvestas pažymėjimų galiojimo terminų sekimas, kad tęstinis mokymas pagal PT įvyktų nepavėluotai.
  4. Apmokytų žmonių pakanka kiekvienai pamainai ir kiekvienam objektui, o ne tik būstinei.
  5. Patikrinta, ar technikos operatoriai ir vairuotojai turi pažymėjimus pagal kodą 014.
  6. Statybvietėje įvertinta, ar pagal darbų apimtį reikalingos atskiros patalpos pirmajai pagalbai teikti.
  7. Pirmosios pagalbos priemonių yra visose vietose, kur jos reikalingos, laikymo vietos paženklintos ir matomos, o padaliniuose nurodyta, kur yra medicinos punktas.
  8. Matomose vietose aiškiai nurodyti gelbėjimo tarnybų (greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės, avarinės dujų tarnybos) telefono numeriai ir adresai.
  9. Visi darbuotojai, įskaitant atsiųstuosius iš kitų įmonių ir subrangovų, žino, kas paskirtas atsakingu ir kur laikomos priemonės.
  10. Mokymų ir instruktavimo faktai fiksuojami raštu arba elektroniškai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kiekvienam statybininkui privalomas asmeninis pirmosios pagalbos pažymėjimas?

Privalomojo mokymo veiklos sričių sąraše statybos kaip atskiros srities nėra, todėl reikalavimo kiekvienam statybininkui turėti privalomojo mokymo pažymėjimą nenustatyta. Tačiau darbdavys privalo paskirti ir apmokyti darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, o statybviečių nuostatuose įtvirtinta, kad darbuotojai turi būti apmokyti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Apmokymo formos ši nuostata nenustato.

Koks kodas taikomas statybų įmonės darbuotojui?

Dažniausiai kodas 006, skirtas darbuotojams, atsakingiems už pirmosios pagalbos suteikimą įmonėje. Jiems taikoma programa PP prieš pradedant dirbti ir programa PT kas penkerius metus.

Ar ekskavatoriaus operatoriui reikia pirmosios pagalbos pažymėjimo?

Taip. Ekskavatoriai ir krautuvai priskiriami savaeigėms mašinoms, o jų vairuotojams taikomas kodas 014: privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinė programa prieš pradedant dirbti ir tęstinė programa kas penkerius metus.

Kiek laiko trunka mokymai ir kada juos reikia kartoti?

Pagrindinės programos trukmė – 8 akademinės valandos, tęstinės – 4 akademinės valandos. Kodams 006 ir 014 nustatytas penkerių metų periodiškumas, todėl kartojama pagal tęstinę programą.

Ar užtenka apmokyti vieną žmogų visai įmonei?

Teisės aktuose skaičiaus nėra, tačiau vienas apmokytas žmogus praktiškai nepadengia nei kelių pamainų, nei kelių objektų, nei atostogų. Skaičius nustatomas vertinant profesinę riziką, atsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos ypatumus ir darbuotojų skaičių.

Ar subrangovų darbuotojus turi apmokyti generalinis rangovas?

Ne, kiekvieno darbuotojo mokymu ir instruktavimu rūpinasi jo paties darbdavys. Tačiau į objektą atvykusiems darbuotojams privalo būti suteikta informacija apie paskirtus atsakingus asmenis, gelbėjimo darbų organizavimą ir evakavimą.

Ar pažymėjimas galioja pakeitus darbovietę?

Privalomojo mokymo pažymėjimas išduodamas asmeniui, jame nurodomas ir programos, ir veiklos srities kodas bei galiojimo laikas, todėl perėjus į kitą įmonę jis lieka galioti iki nurodytos datos. Svarbu, kad sutaptų veiklos sritis: pagal kodą 015 mokytas vairuotojas, paskirtas atsakingu už pirmąją pagalbą įmonėje, mokymo pagal kodą 006 neišvengia. Naujasis darbdavys taip pat privalo atskirai užtikrinti instruktavimą ir mokymą saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje.

Ar jūsų objekte yra kam suteikti pirmąją pagalbą?

Statybvietėje ir ceche lemia ne dokumentų segtuvas, o tai, ar šalia esantis žmogus atpažįsta gyvybei pavojingą būklę ir žino, ką daryti pirmiausia. Spaudžiamojo tvarsčio uždėjimas, saugi padėtis, veiksmai įtariant stuburo traumą – tai įgūdžiai, kurių išmokstama tik praktiškai.

Statybų ir gamybos įmonėms pirmosios pagalbos mokymus rengiame visoje Lietuvoje, taip pat ir jūsų objekte. Dėl mokymų kolektyvui susisiekite, o darbuotojui, kuriam pažymėjimo reikia individualiai, tinka pirmosios pagalbos pažymėjimo kursas.

Plačiau apie tai jau rašėme atskiruose tekstuose: darbdavio atsakomybė organizuojant pirmąją pagalbą, kraujavimo stabdymas pagal ERC 2025 gaires, turniketų tipai ir jų skirtumai ir kam privalu turėti defibriliatorių.

Šaltiniai

  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl Privalomojo mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2025-05-13), 14, 15, 28, 30 ir 31 punktai, 1 ir 2 priedai. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.314041/asr
  • Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas Nr. IX-1672 (suvestinė redakcija nuo 2024-11-01), 22 straipsnio 1 ir 3 dalys, 27 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 4 dalis, 30 straipsnis. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.215253/asr
  • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. A1-22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2022-07-01), 4 priedo 1 ir 16 punktai. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.313431/asr
  • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2019-07-09), 36 punktas (III skyrius, steigiamoms darbovietėms) ir 42 punktas (IV skyrius, esamoms darbovietėms). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.55826/asr
  • Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 96 straipsnis (suvestinė redakcija nuo 2026-08-01). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b8d908c0215b11e58a4198cd62929b7a/asr
  • Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2025-07-01), 2.5 papunktis ir savaeigės mašinos sąvoka. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.284388/asr
  • Valstybinė darbo inspekcija. „2025 m. įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe apžvalga: fiksuojami nežymūs pokyčiai“. https://vdi.lrv.lt/lt/naujienos/2025-m-ivykusiu-nelaimingu-atsitikimu-darbe-apzvalga-fiksuojami-nezymus-pokyciai-pUx/