Patalpų mikroklimatas darbe: HN 42 ar HN 69?

Liepos pabaigoje Šiauliuose veikiančios baldų detalių gamybos įmonės darbuotojų saugos specialistas Rimantas gauna kelis panašius pranešimus iš cecho: „nebeištveriame”. Jis pasiima termometrą ir išmatuoja 30 laipsnių prie šlifavimo linijos. Biure tuo pačiu metu 25.

Vakare Rimantas ieško, kokia temperatūra iš tikrųjų leidžiama. Pirmas dalykas, kurį randa internete, yra higienos norma HN 42:2009 ir jos lentelė su 18–28 laipsnių intervalu. Atrodo, kad viskas gerai. Tik po kelių dienų, jau skaitydamas patį dokumentą, jis pastebi ketvirtą punktą: ši norma darbo aplinkos mikroklimato parametrų nenustato.

Tai bene dažniausia klaida šioje temoje. HN 42:2009 gyvai cituojama darbdaviams skirtuose tekstuose, nors darbo patalpoms taikomas visai kitas dokumentas. Toliau – kuris, kokios vertės jame nurodytos, kaip atliekami matavimai ir ką realiai reikia padaryti, kai cecho termometras rodo trisdešimt.

Svarbu: ši informacija yra edukacinė ir informacinė. Ji nepakeičia teisinės konsultacijos, profesinės rizikos vertinimo išvadų ar oficialaus institucijos išaiškinimo konkrečiu atveju. Dėl savo darbo vietų vertinimo kreipkitės į darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą arba į Valstybinę darbo inspekciją.

Trumpas atsakymas: kokie mikroklimato reikalavimai taikomi darbo patalpoms?

Darbo patalpų mikroklimatą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose”. Ji nustato oro temperatūros, santykinio drėgnumo, oro judėjimo greičio ir šiluminio spinduliavimo vertes pagal metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją. HN 42:2009 skirta gyvenamosioms ir lankytojams skirtoms visuomeninėms patalpoms.

Klausimas	Atsakymas
Kuri norma taikoma darbo patalpoms?	HN 69:2003 (patvirtinta įsakymu Nr. V-770)
Ar HN 42:2009 nustato darbo aplinkos parametrus?	Ne. Tai aiškiai parašyta jos 4 punkte
Nuo ko priklauso leidžiama temperatūra?	Nuo metų laikotarpio ir darbų sunkumo kategorijos
Kokia riba dažniausiai cituojama biurui?	28 °C, tai pakankamos šiluminės aplinkos viršutinė vertė
Kas tikrina darbo patalpų mikroklimatą?	Valstybinė darbo inspekcija
Kas tikrina lankytojų patalpų mikroklimatą?	Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

Šaltiniai: HN 69:2003 1, 8 ir 11 punktai, 1 ir 2 lentelės; HN 42:2009 1, 3 ir 4 punktai; įsakymo Nr. 85/233 3 punktas ir Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 12.1 punktas (suvestinė redakcija nuo 2019-07-09).

Kodėl HN 42:2009 netaikoma darbo vietoms?

Higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas” patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 ir įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Ji tebegalioja ir nuo patvirtinimo nebuvo pakeista.

Jos 1 punktas nurodo, kad norma nustato mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose. 3 punktas dar susiaurina taikymą: reikalavimai taikomi visuomeninėms patalpoms, kurios skirtos lankytojams, ir net iš jų daroma išimtis toms lankytojų patalpoms, kuriose dėl naudojamų technologinių reikalavimų ir specifinės veiklos nėra galimybės užtikrinti normuojamų parametrų. O 4 punktas pasakytas be jokių išlygų: ši higienos norma nenustato darbo aplinkos mikroklimato parametrų, jų verčių ir bendrųjų matavimo reikalavimų.

Yra ir atskira nuostata dėl patalpų, kuriose lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais. Pagal 9 punktą jose šaltuoju laikotarpiu nustatytos oro temperatūros ribinės vertės netaikomos, o temperatūra turi būti 14–16 laipsnių.

Praktiškai tai reiškia, kad prekybos centre veikia dvi normos vienu metu. Prekybos salė, kurioje lankosi pirkėjai, vertinama pagal HN 42:2009. Sandėlis ir kasos darbo vieta kaip darbo patalpa vertinami pagal HN 69:2003. Ta pati logika taikoma poliklinikai, viešbučiui, bibliotekai ar sporto klubui.

Dar viena HN 42:2009 nuostata, kurią pravartu žinoti: jos 5 punktas nurodo, kad kitose higienos normose gali būti nustatytos specialiosios tam tikrų patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės, ir tokiais atvejais reikia vadovautis jomis. Todėl grožio salonui, darželiui ar baseinui pirmiausia taikoma jų sričiai skirta higienos norma. Bendra higienos normų sistema ir jų hierarchija aprašyta atskirai – higienos normų apžvalgoje darbdaviams.

Ką nustato HN 69:2003 ir kam ji privaloma?

HN 69:2003 patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 ir įsigaliojo 2004 m. kovo 27 d. Ji taip pat nuo patvirtinimo nebuvo pakeista, tad galiojanti redakcija yra pirminė.

Normos 4 punktas išvardija, kas privalo ja vadovautis: pastatus, kuriuose yra darbo patalpos, projektuojantys, statantys ir eksploatuojantys asmenys; naujas technologijas ir įrenginius, galinčius daryti įtaką šiluminei aplinkai, konstruojantys, gaminantys ir naudojantys asmenys; darbo vietas steigiantys ir naudojantys asmenys; taip pat tie, kurie stebi ir kontroliuoja darbo patalpų šiluminę aplinką.

Į darbdavio pareigų sistemą HN 69:2003 įtraukiama per Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus. Jų 12.1 punktas nurodo, kad darbo patalpose darbo metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbuotojų fizinį krūvį, turi būti tinkama darbuotojams ir atitikti HN 69:2003 nustatytus parametrus. Šis punktas yra nuostatų II skyriuje, kuris taikomas ir steigiamoms, ir esamoms darbovietėms. Tai svarbu: senesnės darbovietės neturi jokios išimties dėl temperatūros.

Tame pačiame II skyriuje yra ir vėdinimo reikalavimas. Nuostatų 11.1 punktas nurodo, kad uždarose patalpose darbovietėse, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbuotojų fizinį krūvį, turi būti pakankamai gryno oro, o jei įrengta dirbtinė vėdinimo sistema, ji turi veikti bet kuriuo metu. Vėdinimo įranga, ypač svarbi darbuotojų saugai ir sveikatai, privalo turėti kontrolės sistemą, rodančią bet kokį gedimą. Praktikoje tai reiškia, kad išjungta ar sugedusi vėdinimo sistema yra savarankiškas neatitikimas, net jei termometras rodo priimtiną temperatūrą.

Nuostatų 5 punktas nurodo, kad jie taikomi visų ekonominės veiklos rūšių įmonių darbovietėms, o 6 punktas išvardija išimtis: transporto priemonės už įmonės ribų, tam tikros krašto apsaugos, vidaus reikalų ir valstybės saugumo veiklos, laikinos ir kilnojamos darbo vietos, kasybos pramonės darbovietės, žvejybos laivai, taip pat laukai ir miškai už užstatytų teritorijų ribų.

Kas laikoma darbo zona ir kodėl tai svarbu matuojant?

HN 69:2003 7.2 punkte darbo zona patalpoje apibrėžiama kaip erdvė, apribota darbo patalpų atitvarų, turinti 2 metrų aukštį virš grindų arba aikštelės, kurioje įrengtos nuolatinės arba nenuolatinės darbo vietos.

Tai reiškia, kad vertinama ne vidutinė patalpos temperatūra ir ne temperatūra prie termostato, o parametrai toje erdvėje, kurioje žmogus faktiškai dirba. Aukštame cecho angare oro temperatūra po lubomis gali būti visiškai kitokia nei prie darbastalio, ir vertinama būtent antroji.

Kuo skiriasi šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka?

Šie du terminai yra HN 69:2003 pagrindas, ir be jų lentelėse pateikti skaičiai nesuprantami.

Šiluminio komforto aplinka apibrėžta 7.3 punkte kaip šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai veikdami darbuotoją užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį, nesukeldami darbuotojo kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos.

Pakankama šiluminė aplinka pagal 7.4 punktą yra platesnis intervalas: parametrų deriniai, kurie gali sukelti savaime praeinančius nemalonius šilumos pojūčius, kai kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampa neviršija fiziologinio prisitaikymo galimybių. Norma pabrėžia, kad ši aplinka sveikatos sutrikimų nesukelia.

Kuris variantas taikomas, nustato 3 punktas. Šiluminio komforto sąlygos turi būti užtikrintos projektuojant, steigiant naujas ir naudojant darbo vietas. Pakankamos šiluminės aplinkos sąlygos gali būti nustatytos tais atvejais, kai dėl technologinio proceso reikalavimų, techninių ir ekonominių priežasčių nėra galimybės užtikrinti šiluminio komforto sąlygų.

Tvarka yra būtent tokia: pirma komfortas, o pakankama aplinka yra pagrįsta išimtis, ne laisvai pasirenkamas variantas. Dar viena skirtybė: pagal 9 ir 10 punktus komforto parametrai nustatomi visai darbo zonai, o pakankamos šiluminės aplinkos parametrai – atskirai nuolatinėms ir nenuolatinėms darbo vietoms.

Kaip nustatoma darbų sunkumo kategorija?

Visos HN 69:2003 vertės priklauso nuo darbų sunkumo kategorijos, kuri 7.8 punkte apibrėžta per energijos sąnaudas per visą darbo dieną.

Kategorija	Energijos sąnaudos	Pobūdis
Ia (lengvas)	iki 500 kJ/h	nereikalauja fizinės įtampos sėdint
Ib (lengvas)	daugiau kaip 500, iki 630 kJ/h	nedidelė fizinė įtampa sėdint, stovint ar vaikštant
IIa (vidutinio sunkumo)	daugiau kaip 630, iki 840 kJ/h	tam tikra įtampa, krovinys iki 1 kg
IIb (vidutinio sunkumo)	daugiau kaip 840, iki 1040 kJ/h	vidutinė įtampa, krovinys iki 10 kg
III (sunkus)	daugiau kaip 1040 kJ/h	didelė nuolatinė įtampa, krovinys virš 10 kg

Šaltinis: HN 69:2003 7.8 punktas.

Kategoriją priskiria ne darbuotojas pagal savijautą ir ne vadovas pagal nuojautą. Tai daroma vertinant profesinę riziką, todėl kategorija turi būti užfiksuota rizikos vertinimo dokumentuose.

Kokios oro temperatūros vertės nustatytos šiluminiam komfortui?

HN 69:2003 1 lentelėje pateiktos šiluminio komforto aplinkos vertės. Visose kategorijose ir abiem metų laikotarpiais oro santykinis drėgnumas yra 40–60 procentų.

Metų laikotarpis	Kategorija	Oro temperatūra	Oro judėjimo greitis, ne daugiau kaip
Šaltasis	Ia	22–24 °C	0,1 m/s
Šaltasis	Ib	21–23 °C	0,1 m/s
Šaltasis	IIa	18–20 °C	0,2 m/s
Šaltasis	IIb	17–19 °C	0,2 m/s
Šaltasis	III	16–18 °C	0,3 m/s
Šiltasis	Ia	23–25 °C	0,1 m/s
Šiltasis	Ib	22–24 °C	0,2 m/s
Šiltasis	IIa	21–23 °C	0,3 m/s
Šiltasis	IIb	20–22 °C	0,3 m/s
Šiltasis	III	18–20 °C	0,4 m/s

Šaltinis: HN 69:2003 1 lentelė.

Metų laikotarpiai apibrėžti 7.6 ir 7.7 punktuose per lauko oro vidutinę paros temperatūrą: šaltasis laikotarpis yra tada, kai ji plius 10 laipsnių ar žemesnė, šiltasis – kai aukštesnė. Abiem atvejais ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės vidutinę paros temperatūrą, tad vienos šiltos dienos laikotarpio nepakeičia.

Atkreipkite dėmesį į vieną dalyką, kuris dažnai stebina: šaltuoju laikotarpiu biuro darbui (Ia) nustatytas intervalas yra 22–24 laipsniai. Vadinasi, 19 laipsnių biure šaltuoju metų laikotarpiu neatitinka šiluminio komforto verčių, nors intuityviai daug kam atrodo priimtina.

Lengvam sėdimam darbui normos 4 priede papildomai pateiktos rekomenduojamos komforto sąlygos, kurių paskirtis yra platesnė nei vien oro temperatūra. Šildymo laikotarpiu atstojamoji temperatūra rekomenduojama 20–24 laipsniai, oro judėjimo vidutinis greitis mažesnis kaip 0,15 m/s, normali grindų paviršiaus temperatūra 19–26 laipsniai, o šiluminio spinduliavimo temperatūros asimetrija nuo langų ir kitų šaltų vertikalių paviršių mažesnė kaip 10 laipsnių. Vėdinimo laikotarpiu atstojamoji temperatūra rekomenduojama 23–26 laipsniai, o oro judėjimo vidutinis greitis mažesnis kaip 0,25 m/s. Priedas nurodo, kad tokiomis sąlygomis šilumine aplinka bus patenkinti daugiau kaip 80 procentų darbuotojų. Tai paaiškina, kodėl biure, kuriame oro temperatūra atitinka normas, prie šalto lango vis tiek gali būti nusiskundimų.

Iš kur atsiranda visur cituojami 28 laipsniai?

Šis skaičius kartojamas kiekvieną vasarą, dažniausiai be nuorodos. Jo šaltinis yra HN 69:2003 2 lentelė, kurioje pateiktos pakankamos šiluminės aplinkos vertės, ir būtent nuolatinių darbo vietų stulpelis šiltuoju metų laikotarpiu.

Metų laikotarpis	Kategorija	Nuolatinėse darbo vietose	Nenuolatinėse darbo vietose
Šiltasis	Ia	22–28 °C	20–30 °C
Šiltasis	Ib	21–28 °C	19–30 °C
Šiltasis	IIa	18–27 °C	17–29 °C
Šiltasis	IIb	16–27 °C	15–29 °C
Šiltasis	III	15–26 °C	13–28 °C
Šaltasis	Ia	21–25 °C	18–26 °C
Šaltasis	Ib	20–24 °C	17–25 °C
Šaltasis	IIa	17–23 °C	15–24 °C
Šaltasis	IIb	15–21 °C	13–23 °C
Šaltasis	III	13–19 °C	12–20 °C

Šaltinis: HN 69:2003 2 lentelė.

Todėl Valstybinės darbo inspekcijos primenami skaičiai – biure ne daugiau kaip 28 laipsniai, dirbant fiziškai sunkų darbą ne daugiau kaip 26 – yra ne atskira taisyklė, o šios lentelės viršutinės vertės lengviausiai ir sunkiausiai kategorijai.

Lentelėje nurodytos ir kitos vertės. Šaltuoju laikotarpiu oro santykinis drėgnumas visoms kategorijoms yra ne daugiau kaip 75 procentai, o oro judėjimo greitis nuo ne daugiau kaip 0,1 m/s lengviausiai kategorijai iki ne daugiau kaip 0,5 m/s sunkiam darbui. Šiltuoju laikotarpiu drėgnumas nustatytas susietai su temperatūra ir visais atvejais taikoma riba „ne daugiau kaip”: 55 procentai esant 28 laipsniams, 60 procentų esant 27, 65 procentai esant 26, 70 procentų esant 25 ir 75 procentai esant 24 laipsniams ar žemiau. Oro judėjimo greitis šiltuoju laikotarpiu yra intervalas – nuo 0,1–0,2 m/s lengviausiai kategorijai iki 0,2–0,6 m/s sunkiam darbui. Pagal 16 punktą šiltuoju laikotarpiu visi drėgnumo parametrai taikytini kiekvienai darbo kategorijai, o pagal 17 punktą didžiausias oro judėjimo greitis leidžiamas prie aukščiausios temperatūros.

Kokie temperatūros svyravimai leidžiami darbo zonoje?

Vien vidutinė vertė nieko nepasako, jei prie lango šalta, o prie krosnies karšta. Normoje tai sureguliuota atskirai.

Siekiant šiluminio komforto (14 punktas), oro temperatūros skirtumai pagal darbo zonos aukštį ir horizontaliąją plokštumą bei temperatūros kitimai per pamainą neturi nukrypti nuo 1 lentelėje nustatytų verčių ribų.

Siekiant pakankamos šiluminės aplinkos (15 punktas), visų kategorijų darbams temperatūros skirtumas pagal darbo zonos aukštį leidžiamas iki 3 laipsnių, o kitimai pagal horizontaliąją plokštumą ir per pamainą – iki 4 laipsnių dirbant lengvą darbą, iki 5 laipsnių dirbant vidutinio sunkumo darbą ir iki 6 laipsnių dirbant sunkų darbą.

Atskirai 18 punktas nurodo pareigą įrengti darbo vietų apsaugą: šaltuoju laikotarpiu nuo šalto oro, sklindančio nuo įstiklintų langų paviršiaus, o šiltuoju – nuo tiesioginių saulės spindulių. Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 23.1 punktas (III skyrius, steigiamoms darbovietėms) tą patį formuluoja per langų, stoglangių ir stiklo pertvarų įrengimą, o 25.1 punktas (taip pat steigiamoms darbovietėms) nurodo, kad darbo vietose turi būti tinkama šilumos izoliacija, užtikrinanti pakankamą šiluminę aplinką pagal HN 69:2003.

Kaip vertinamas šiluminis spinduliavimas?

Ceche prie įkaitusių paviršių oro temperatūra gali būti normali, o darbuotojui vis tiek nepakeliama. Todėl HN 69:2003 8 punktas prie šiluminės aplinkos parametrų priskiria ir šiluminio spinduliavimo intensyvumą, o 19 punktas nurodo, kad jo norminės vertės, priklausomai nuo apspinduliuojamo kūno paviršiaus ploto, pateiktos 3 lentelėje.

Šaltinis	Apspinduliuojamas kūno paviršius	Intensyvumas, ne daugiau kaip
Uždari (įkaitę įrangos paviršiai, šviestuvai, insoliacija)	50 procentų ir daugiau	35 W/m²
Uždari	nuo 25 iki 50 procentų	70 W/m²
Uždari	ne daugiau kaip 25 procentai	100 W/m²
Atviri (įkaitęs metalas, stiklas, atvira liepsna)	ne daugiau kaip 25 procentai	140 W/m²

Šaltinis: HN 69:2003 3 lentelė. Dirbant prie atvirų šaltinių norma nurodo, kad būtina naudoti asmenines apsaugos priemones, tarp jų veido ir akių apsaugą.

Kaip teisingai atliekami mikroklimato matavimai?

Ši dalis lemia, ar matavimo rezultatas turi vertę. HN 69:2003 V skyrius nustato gana konkrečią tvarką.

Kada matuojama. Pagal 22.1 punktą matavimai atliekami vieną dieną pamainos pradžioje, viduryje ir pabaigoje šaltuoju ir (arba) šiltuoju metų laikotarpiu. Pagal 21.6 punktą jie turi būti atliekami įprastinio darbo proceso metu, veikiant vėdinimo, šildymo, oro kondicionavimo sistemoms ir oro užtvaroms. Matavimas tuščioje patalpoje išjungus įrangą tvarkos neatitinka.

Kokiame aukštyje. Pagal 22.2 punktą oro temperatūra, santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis matuojami darbuotojui sėdint 1,1 metro, stovint 1,7 metro aukštyje nuo grindų ar darbo aikštelės. Nustatant oro temperatūros ir oro judėjimo greičio skirtumus pagal darbo zonos aukštį (22.3 punktas), matuojama 0,1, 1,1 ir 1,7 metro aukštyje.

Kiek taškų. Pagal 22.6 punktą patalpose su daugeliu darbo vietų ir be vietinių šilumos, šalčio ar drėgmės šaltinių matavimo taškai išdėstomi vienodais atstumais po visą patalpą, o jų skaičių nustato 22.6.1 punktas: iki 100 kvadratinių metrų ploto nustatomi 4 taškai, nuo 101 iki 400 – 8 taškai, o didesnio ploto patalpose taškų skaičius nustatomas pagal atstumą tarp jų, kuris neturi būti didesnis kaip 10 metrų. Jei patalpoje yra vietinių šilumos, šalčio ar drėgmės šaltinių, pagal 22.5 punktą matuojama visose darbo vietose, esančiose arčiausiai ir toliausiai nuo jų poveikio.

Kokie prietaisai. Pagal 21.2 punktą ir 4 lentelę reikalaujama, pavyzdžiui, kad sausi oro termometrai matuotų nuo minus 30 iki plius 50 laipsnių 0,2 laipsnio tikslumu, o oro judėjimo greičio prietaisai iki 0,5 m/s būtų 0,05 m/s tikslumo. 21.3 punktas reikalauja prietaisams atlikti periodinę metrologinę patikrą, o pagal 22.9 punktą kartu su rezultatais pateikiami duomenys apie prietaiso tipą, charakteristiką, paskutinės metrologinės patikros datą ir pažymos numerį. Rezultatai pagal 22.10 punktą surašomi į nustatytos formos protokolą.

Iš to išplaukia praktinė išvada. Buitinis termometras ar meteostotelė ant palangės padeda pastebėti problemą, bet oficialiam vertinimui netinka.

Kas gali atlikti matavimus?

Šis klausimas dažnai suprantamas per plačiai, tarsi kiekvienam matavimui reikėtų akredituotos laboratorijos.

Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 7 punktas nustato, kad cheminių, fizikinių ir biologinių rizikos veiksnių kiekybinius matavimus atlieka įmonės laboratorija arba rizikos veiksnių tyrimo įstaiga, atitinkanti nustatytus kompetencijos reikalavimus. Tačiau to paties punkto antra dalis daro svarbią išimtį: fizikinių veiksnių, tai yra šiluminės aplinkos darbo vietose, tyrimus taip pat gali atlikti kompetentingi asmenys, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus.

Vadinasi, šiluminę aplinką įmonė gali išmatuoti ir savo kompetentingo asmens jėgomis, jei prietaisai atitinka reikalavimus. Pagal nuostatų 6 punktą rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo, o jei tokių nėra ar jų trūksta, sudaroma sutartis su išorės paslaugų teikėju.

Ar mikroklimatas yra profesinės rizikos dalis?

Taip. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 3.4 punktas fizikinį veiksnį apibrėžia kaip veiksnį, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje, o 3.10 punktas fizikinį veiksnį įtraukia į rizikos veiksnių sąrašą. HN 69:2003 22.12 punktas savo ruožtu nurodo, kad galimas šiluminio komforto verčių poveikis darbuotojų sveikatai įvertinamas pagal profesinės rizikos nuostatų reikalavimus.

Kada rizika vertinama, nustato nuostatų 4 punktas: organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę.

Kada vertinimas atnaujinamas, nurodyta 5 punkte. Sąrašas ilgas, bet mikroklimato atveju svarbiausi keli atvejai: atlikti pakeitimai, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės; sugriežtinti saugos reikalavimai; inspektorių nustatyti pažeidimai; taip pat atvejis, kai atlikus darbuotojo sveikatos patikrinimą nustatoma, kad rizikos veiksnys turėjo neigiamos įtakos sveikatai. Atskirai 18 punktas nurodo, kad pasikeitus sąlygoms tiek, kad gali padidėti pavojus, rizikos vertinimas atnaujinamas nedelsiant.

Darbdavio pareiga organizuoti rizikos vertinimą ir, nustačius neatitikimus, parengti bei įgyvendinti prevencijos priemones įtvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Platesnė darbdavio pareigų apžvalga pateikta straipsnyje apie pirmosios pagalbos organizavimą ir darbdavio atsakomybę.

Kada darbuotojui privalomos specialios pertraukos?

Čia yra dažnai praleidžiama sąsaja. Specialios pertraukos nėra vien lauko darbų reikalas.

Darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad per darbo dieną suteikiamos specialios pertraukos dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą. Pagal 122 straipsnio 4 dalį jų trukmę ir nustatymo sąlygas tvirtina Vyriausybė. Svarbu, kad pagal Darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą specialios pertraukos bet kuriuo atveju įtraukiamos į darbo laiką.

Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Specialių pertraukų aprašo 5 punktas nustato dvi sąlygų grupes:

• 5.1 papunktis: kai darbuotojai dirba lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10 laipsnių arba aukštesnė kaip plius 28 laipsniai, arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip plius 4 laipsniai;
• 5.2 papunktis: kai darbuotojai dirba profesinės rizikos sąlygomis, dirba sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba jeigu pagal profesinės rizikos vertinimo rezultatus darbuotoją veikia bent vienas profesinės rizikos veiksnys, kurio dydis viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytą, ir todėl profesinė rizika įvertinta kaip toleruotina.

Antrasis papunktis yra būtent tas kelias, kuriuo mikroklimatas patalpoje gali tapti pareiga suteikti pertraukas. Atkreipkite dėmesį, kad papunktis reikalauja dviejų dalykų iš karto: kad bent vieno veiksnio dydis viršytų nustatytąjį ir kad dėl to profesinė rizika būtų įvertinta kaip toleruotina. Tai, kad viršytos šiluminės aplinkos vertės sudaro specialių pertraukų pagrindą, yra šio papunkčio aiškinimas, o galutinė išvada konkrečioje darbo vietoje priklauso nuo rizikos vertinimo dokumentų formuluočių.

Aprašo 4 punktas nustato, kad minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių, o esant kitai pamainos trukmei ji turi būti proporcinga darbo laikui. Aprašo 6 ir 7 punktai nurodo, kad abiem atvejais pertraukos turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos.

Kiek laiko rekomenduojama dirbti, kai temperatūra per aukšta?

HN 69:2003 5 priede pateiktos rekomenduojamos darbo laiko trukmės, kai aplinkos temperatūra neatitinka pakankamos šiluminės aplinkos verčių. Priedas aiškiai vartoja žodį „rekomenduojama”, tad tai orientyras, o ne griežta riba, tačiau būtent jis dažniausiai naudojamas praktikoje.

Oro temperatūra darbo vietoje	Ia, Ib	IIa, IIb	III
28,0 °C	8 val.	6 val.	5 val.
29,0 °C	6 val.	5 val.	3 val.
30,0 °C	5 val.	3 val.	2 val.
31,0 °C	3 val.	2 val.	dirbti nerekomenduojama
32,0 °C	2 val.	dirbti nerekomenduojama	dirbti nerekomenduojama
32,5 °C	1 val.	dirbti nerekomenduojama	dirbti nerekomenduojama

Šaltinis: HN 69:2003 5 priedo 1 lentelė (pateikta dalis verčių).

Grįžtant prie straipsnio pradžios: 30 laipsnių prie šlifavimo linijos, jei darbas priskirtas IIa arba IIb kategorijai, pagal šį priedą reiškia rekomenduojamas 3 darbo valandas, o ne visą pamainą.

Antroje priedo lentelėje pateikti ir žemos temperatūros orientyrai. Pavyzdžiui, esant 13 laipsniams lengvam Ia kategorijos darbui rekomenduojama viena valanda, o Ia kategorijos darbui visa 8 valandų diena rekomenduojama tik esant 20 laipsniams. Sunkiam III kategorijos darbui esant 6 laipsniams rekomenduojama viena valanda.

Praktinių karščio prevencijos priemonių aprašyta ir Higienos instituto metodinėse rekomendacijose: šalto geriamojo vandens įrenginys darbo vietoje arba šalia jos, gėrimas nedideliais kiekiais maždaug kas 15–30 minučių, poilsio erdvė vėsesnėje aplinkoje, lengva orui laidi apranga, fizinio darbo mechanizavimas, sunkių darbų planavimas ne karščiausiu dienos metu ir laipsniška aklimatizacija. Kaip atpažinti perkaitimą ir kada kviesti pagalbą, aprašyta atskirai – perkaitimo ir saulės smūgio straipsnyje.

Ar darbuotojas gali atsisakyti dirbti dėl mikroklimato?

Gali, bet pagal aiškią procedūrą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 22 straipsnio 9 dalis nustato atvejus, kai darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti, o darbai privalo būti sustabdyti, jei atsakingi asmenys nesiima reikiamų priemonių pažeidimams pašalinti. Tarp išvardytų atvejų yra ir bendras pagrindas: kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei. Ta pati teisė pakartota 34 straipsnio 5 punkte.

Procedūrą nustato 35 straipsnis. Darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis. Jei darbdavys su motyvais nesutinka, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. Už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, mokamas vidutinis darbo užmokestis, o už nepagrįstą atsisakymą darbo užmokestis nemokamas.

Praktiškai tai reiškia, kad vien nepatogus pojūtis nėra pakankamas pagrindas. Reikia argumento, o stipriausias argumentas yra išmatuoti parametrai ir rizikos vertinimo dokumentai.

Kas kontroliuoja ir kokia atsakomybė?

Įsakymo Nr. 85/233, kuriuo patvirtinti Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, 3 punktu Valstybinei darbo inspekcijai pavesta kontroliuoti nuostatų reikalavimų vykdymą. Kadangi darbo patalpų temperatūros reikalavimas įtvirtintas per nuostatų 12.1 punktą, darbo patalpų mikroklimatas patenka į šios inspekcijos sritį.

Lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimatas yra kitos institucijos sritis. HN 42:2009 yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prižiūrimų teisės aktų sąraše, ir dėl netinkamo mikroklimato gyvenamojoje ar visuomeninėje aplinkoje kreipiamasi būtent į šį centrą.

Administracinė atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnyje. Pagal galiojančią redakciją 2 dalis numato baudą darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų. Jeigu dėl 2 dalyje (arba 3 dalyje, kuri skirta statybvietėms) numatyto pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, 5 dalis numato baudą nuo 1 000 iki 2 000 eurų, o už pakartotinį tų pačių dalių pažeidimą 6 dalis – nuo 900 iki 1 400 eurų. 1 dalis numato ir darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens atsakomybę: bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Tai yra įstatyme nustatytos ribos, o ne prognozė konkrečiu atveju.

Kontrolinis sąrašas: dešimt žingsnių darbdaviui

Nr.	Veiksmas	Kodėl
1	Patikrinkite, ar rizikos vertinime nurodyta kiekvienos darbo vietos darbų sunkumo kategorija	Be jos neįmanoma pasakyti, kokia temperatūra leidžiama
2	Nuspręskite ir pagrįskite, ar taikomas šiluminis komfortas, ar pakankama šiluminė aplinka	Pakankama aplinka yra išimtis, kuriai reikia pagrindo (3 punktas)
3	Sutikrinkite faktines vertes su 1 arba 2 lentele pagal metų laikotarpį	Vertės skiriasi šaltuoju ir šiltuoju laikotarpiu
4	Matuokite darbo zonoje, o ne prie termostato	Darbo zona yra 2 m aukštis virš grindų (7.2 punktas)
5	Matuokite veikiant vėdinimui ir įrangai, pamainos pradžioje, viduryje ir pabaigoje	21.6 ir 22.1 punktų reikalavimas
6	Patikrinkite, ar prietaisams atlikta metrologinė patikra	Be jos rezultatas neturi oficialios vertės (21.3 punktas)
7	Įvertinkite ne vien oro parametrus: taip pat šiluminį spinduliavimą ir skersvėjus	19 punktas ir 3 lentelė; nuostatų 22.1 punktas dėl skersvėjų (steigiamoms darbovietėms)
8	Įrenkite apsaugą nuo saulės vasarą ir nuo šalčio nuo langų žiemą	18 punktas (visoms); nuostatų 23.1 ir 25.1 punktai (steigiamoms darbovietėms)
9	Peržiūrėkite, ar dėl viršytų verčių neatsirado pareiga suteikti specialias pertraukas	Aprašo 5.2, 4, 6 ir 7 punktai
10	Užfiksuokite priemones ir atnaujinkite rizikos vertinimą	Nuostatų 18 ir 21 punktai

Dažnai užduodami klausimai

Kokia temperatūra turi būti biure?

Šaltuoju metų laikotarpiu šiluminio komforto vertė lengvam sėdimam darbui (Ia kategorija) yra 22–24 laipsniai, šiltuoju – 23–25 laipsniai. Jei komforto užtikrinti neįmanoma dėl technologinio proceso, techninių ar ekonominių priežasčių, gali būti taikomos pakankamos šiluminės aplinkos vertės: 21–25 laipsniai šaltuoju ir 22–28 laipsniai šiltuoju laikotarpiu nuolatinėse darbo vietose.

Ar HN 42:2009 galima remtis vertinant darbo vietą?

Ne. Jos 4 punktas nustato, kad ši higienos norma darbo aplinkos mikroklimato parametrų, jų verčių ir bendrųjų matavimo reikalavimų nenustato. Darbo patalpoms taikoma HN 69:2003. HN 42:2009 aktuali toje pačioje įmonėje tik lankytojams skirtoms patalpoms.

Ar darbdavys privalo įrengti kondicionierių?

Tokios pareigos teisės aktai atskirai nenustato. Nustatytas rezultatas, o ne priemonė: temperatūra darbo patalpose turi atitikti HN 69:2003 parametrus. Kokiu būdu tai padaroma (vėdinimu, apsauga nuo saulės, darbo organizavimu ar kondicionavimu), pasirenka darbdavys. Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 22.1 punktas (III skyrius, steigiamoms darbovietėms) priduria, kad oro kondicionieriai ar mechaninio vėdinimo įrenginiai turi veikti taip, kad darbuotojams netrukdytų skersvėjai.

Kaip dažnai reikia matuoti mikroklimatą?

Fiksuoto periodiškumo, panašaus į pažymėjimų galiojimą, teisės aktuose nėra. Matavimai atliekami vertinant profesinę riziką, o vertinimas atnaujinamas Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 5 punktuose išvardytais atvejais, taip pat nedelsiant, kai sąlygos pasikeičia tiek, kad pavojus gali padidėti.

Ar gali matuoti pati įmonė, ar reikia laboratorijos?

Šiluminės aplinkos tyrimus pagal Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 7 punktą taip pat gali atlikti kompetentingi asmenys, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus. Tai išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią fizikinių veiksnių kiekybinius matavimus atlieka įmonės laboratorija arba kompetencijos reikalavimus atitinkanti rizikos veiksnių tyrimo įstaiga.

Kada nešildomose patalpose privalomos specialios pertraukos?

Kai aplinkos temperatūra nešildomose patalpose žemesnė kaip plius 4 laipsniai. Tokiu atveju pertraukos suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos, o jų minimali trukmė per 8 valandų pamainą yra ne mažesnė kaip 40 minučių ir įtraukiama į darbo laiką.

Ar 5 priedo darbo laiko trukmės yra privalomos?

Ne, priedas jas įvardija kaip rekomenduojamas. Tačiau jos rodo, kokia praktika laikoma pagrįsta, todėl į jas atsižvelgiama vertinant riziką ir planuojant darbą. Privalomos yra 1, 2 ir 3 lentelių norminės vertės.

Kas atsakingas, jei sandėlyje vasarą 33 laipsniai?

Pareiga sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas priklauso darbdaviui (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnis). Pirmas žingsnis yra išmatuoti ir įvertinti riziką, o ne diskutuoti apie savijautą. Jei vertės viršytos ir priemonių nesiimama, darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti 22 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais, apie tai raštu informavę vadovą.

Ką pravartu padaryti šiandien

Mikroklimato dokumentai dažniausiai užstringa dėl vieno dalyko: rizikos vertinime nėra nurodytos darbų sunkumo kategorijos, todėl nėra su kuo lyginti išmatuotų verčių. Pradėti verta būtent nuo to.

Antra vieta, kur trūkumai randami dažniausiai, yra darbuotojų parengimas. Perkaitimo ar peršalimo požymius pastebi ne prietaisas, o kolega. Įmonėms rengiame pirmosios pagalbos mokymus, o mokymus įmonėms galime surengti jūsų patalpose, patogiu pamainoms laiku. Kur veikla susijusi ir su higienos reikalavimais, tuo pačiu metu paprastai reikia higienos įgūdžių kursų.

Trečia, tą pačią dieną pravartu peržiūrėti pirmosios pagalbos vaistinėlės sudėtį ir galiojimo datas. Dėl viso kolektyvo apmokymo vienu metu susisiekite.