Darbo vietų apšvietimas: normos ir matavimai

Spalio pradžioje Klaipėdoje veikiančios logistikos įmonės darbuotojų saugos specialistė Aušra gauna kelis panašius skundus iš administracijos: po pietų vargsta akys, iki pamainos pabaigos skauda galvą. Ji atsisiunčia telefono programėlę, padeda telefoną ant stalo ir pamato 320 liuksų. Skaičius atrodo padorus, tad Aušra klausimą atideda.

Po mėnesio, ruošdama profesinės rizikos vertinimo medžiagą, ji atsiverčia pačią higienos normą. Ten paaiškėja du dalykai. Pirma, rašymo, skaitymo ir duomenų tvarkymo darbams biure taikoma 500 liuksų vertė, ne 300. Antra, telefono programėlės rodmuo apskritai nėra matavimas, nes normoje reikalaujama metrologiškai patikrinto prietaiso, o leidžiama paklaida yra ne didesnė kaip 10 procentų.

Apšvietimas yra vienas iš tų rizikos veiksnių, kurie ilgai neduoda apie save žinoti, o paskui pasirodo galvos skausmais, klaidomis dokumentuose ir traumomis sandėlyje. Tvarkyti jį pigu. Sunkiausia dalis paprastai yra suprasti, kuris skaičius jūsų atveju teisingas ir kas turi teisę jį išmatuoti.

Svarbu: ši informacija yra edukacinė ir informacinė. Ji nepakeičia teisinės konsultacijos, profesinės rizikos vertinimo išvadų ar oficialaus institucijos išaiškinimo konkrečiu atveju. Dėl savo darbo vietų vertinimo kreipkitės į darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą arba į Valstybinę darbo inspekciją.

Trumpas atsakymas: kokie apšvietimo reikalavimai taikomi darbo vietoms?

Darbo vietų apšvietimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai”. Ji nustato mažiausias apšvietos vertes liuksais pagal aštuonias regos darbų kategorijas, natūralios apšvietos koeficiento vertes ir bendruosius matavimo reikalavimus. Rašymo, skaitymo ir duomenų tvarkymo darbams biure taikoma 500 liuksų vertė.

Klausimas	Atsakymas
Kuri norma galioja?	HN 98:2014, patvirtinta įsakymu Nr. 277, redakcija nuo 2014-11-01
Nuo ko priklauso reikalaujama apšvieta?	Nuo regos darbų kategorijos, ją lemia mažiausio matomo objekto dydis
Kiek liuksų biure, kur rašoma ir tvarkomi duomenys?	500 lx (III kategorija)
Kiek liuksų ant laiptų ir viešbučio koridoriuje?	100 lx (VI kategorija)
Ar norma nustato matavimų periodiškumą?	Ne. Pareiga kyla iš profesinės rizikos vertinimo taisyklių
Kas gali matuoti apšvietą?	Įmonės laboratorija arba rizikos veiksnių tyrimo įstaiga
Kas kontroliuoja?	Valstybinė darbo inspekcija

Šaltiniai: HN 98:2014 1, 6, 17, 31, 32 punktai ir 1 priedas; Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 7 punktas; įsakymo Nr. 85/233 3 punktas.

Kuri norma galioja: HN 98:2000 ar HN 98:2014?

Šis klausimas kyla nuolat, nes internete tebeplatinama senoji versija.

Higienos normą patvirtino sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277. Įsakymo numeris nuo to laiko nepasikeitė, todėl atrodo, lyg dokumentas būtų senas. Iš tikrųjų sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-520 jis išdėstytas nauja redakcija ir nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galioja HN 98:2014. Tai patvirtina ir e-seimas: galiojanti suvestinė redakcija yra nuo 2014-11-01.

Pasikeitė ir pats pavadinimas. Senojoje versijoje buvo „apšvietos ribinės vertės”, naujojoje – „apšvietos mažiausios ribinės vertės”. Skirtumas ne kosmetinis: lentelėse pateiktos vertės yra apatinė riba, žemiau kurios nusileisti negalima, o ne rekomenduojamas lygis, prie kurio reikia priartėti iš viršaus.

Normos 8.8 ir 8.9 papunkčiuose nurodytos nuorodos į Lietuvos perimtus Europos standartus LST EN 12464-1:2011 (darbo vietos patalpų viduje) ir LST EN 12464-2:2007 (darbo vietos statinių išorėje); Higienos instituto metodinėse rekomendacijose taip pat nurodyta, kad rengiant naująją redakciją į šiuos standartus buvo atsižvelgta. Ryškiausias to rezultatas – lauke įrengtos darbo vietos pirmą kartą gavo atskirą verčių lentelę (2 priedas). Lauko darbai buvo reglamentuoti ir ankstesnėje redakcijoje, tik jiems buvo taikoma ta pati patalpų kategorijų lentelė.

Praktinė išvada paprasta: jeigu jūsų rizikos vertinimo dokumentuose ar tiekėjo pasiūlyme minima HN 98:2000, dokumentas remiasi nebegaliojančia redakcija.

Kam ši higienos norma netaikoma?

Taikymo ribos aprašytos 5 punkte, ir jos trumpos. Norma netaikoma požeminių kasinėjimų apšvietimui, specialiosioms saugos bei avarinio apšvietimo sistemoms, taip pat ten, kur specialius apšvietimo reikalavimus nustato kiti teisės aktai.

Paskutinė išimtis praktikoje svarbiausia. Pavyzdžiui, grožio paslaugų patalpoms galioja atskiri reikalavimai pagal savo higienos normą, todėl salono darbo vietoje reikia žiūrėti į ją, o ne tik į HN 98:2014. Panašiai avarinio apšvietimo klausimai sprendžiami ne čia, o darbovietėms taikomuose bendruosiuose reikalavimuose: pagal Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 13.2 papunktį darbovietėse, kuriose darbuotojams gresia pavojus, turi būti įrengtas tokio pat intensyvumo avarinis apšvietimas tam atvejui, jei išsijungtų dirbtinis. Evakuaciniams keliams ir išėjimams atskirą reikalavimą nustato 9.6 papunktis.

Ką konkrečiai privalo darbdavys?

Pagrindinė pareiga surašyta HN 98:2014 6 punkte. Darbdavys, įgyvendindamas pareigą sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoja darbo patalpų ir darbo vietų apšvietimo vertinimą, o išmatuotos natūralaus ir dirbtinio apšvietimo vertės turi būti ne mažesnės už normoje nurodytas mažiausias ribines vertes.

7 punktas prideda antrą dalį, kuri dažnai lieka nepastebėta: darbdavys turi atsižvelgti į profesinės rizikos vertinimo rezultatus ir imtis priemonių apšvietimo keliamai rizikai šalinti ar mažinti, o darbuotojai arba jų atstovai turi būti informuojami ir konsultuojami apie kiekvieną tokią priemonę.

Bendresnė pareiga įtvirtinta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje. Jo 1 punktas reikalauja, kad darbo vietos ir darbo aplinka atitiktų norminių teisės aktų reikalavimus, o 2 punktas – organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir, nustačius neatitikimų, parengti bei įgyvendinti reikiamas priemones. Platesnė darbdavio pareigų apžvalga pateikta straipsnyje apie pirmosios pagalbos organizavimą ir darbdavio atsakomybę.

Kas yra regos darbų kategorija?

Visa lentelių logika remiasi vienu dydžiu: kokio mažiausio objekto darbuotojas turi neišvysti, o įžiūrėti. Pagal 9.18 papunktį regos darbų kategorijos skirstomos būtent pagal mažiausio matomo objekto dydį, o objektu pagal 9.17 papunktį laikomas regimas daiktas, atskira jo dalis arba defektas, kurį reikia matyti darbo proceso metu.

Kuo objektas mažesnis, tuo daugiau šviesos reikia. Juvelyras, tikrinantis brangakmenio šlifą, ir sandėlininkas, ieškantis paletės, dirba tame pačiame pastate, bet skirtingose kategorijose.

Svarbu, kad kategoriją lemia užduotis, o ne patalpos pavadinimas. Tame pačiame biure kompiuteriu dirbanti buhalterė ir tvarkingai sudėtų segtuvų ieškantis administratorius gali patekti į skirtingas eilutes.

Kokios mažiausios apšvietos vertės galioja?

1 priede pateiktos aštuonios kategorijos. Žemiau – jų santrauka su tipiniais pavyzdžiais, kurie normoje nurodyti aiškiai; pats pavyzdžių sąrašas normoje pažymėtas kaip nebaigtinis.

Kategorija	Mažiausio objekto dydis	Mažiausia apšvieta	NAK	Tipiniai darbai
I	mažiau kaip 0,15 mm	3 000 lx	4,0 proc.	juvelyro darbas su brangakmeniais, graviravimas
II	0,15–0,30 mm	1 000 lx	4,0 proc.	spalvų kontrolė, litografija, automobilių dažymas ir apdaila
III	0,31–0,50 mm	500 lx	4,0 proc.	rašymas, skaitymas, duomenų tvarkymas, konferencijų ir susitikimų patalpos biuruose, bibliotekų skaityklos, vaistų gamybos patalpos, virtuvės
IV	daugiau kaip 0,5 iki 1,0 mm	300 lx	3,0 proc.	kopijavimas, katalogavimas, registratūra biuruose, mažmeninės prekybos salės, treniruoklių ir sporto salės
V	1,1–5,0 mm	200 lx	3,0 proc.	biurų archyvai, holai, savitarnos restoranai, elektros pastočių patalpos
VI	daugiau kaip 5,0 mm	100 lx	3,0 proc.	laiptai, krovininiai liftai, restoranų ir viešbučių koridoriai, didmeninės prekybos sandėliai, vestibiuliai
VII	daugiau kaip 0,5 mm	200 lx	3,0 proc.	darbas su šviečiančiomis medžiagomis ir gaminiais karštuose gamybos padaliniuose
VIII	–	50 lx	0,7 proc.	bendras darbo proceso stebėjimas: saugyklos, metalo sandėliai, automatizuoti procesai

Iš čia matyti, kodėl Aušros 320 liuksų nepakako. Rašymas ir duomenų tvarkymas biure yra III kategorija, o jai nustatyta 500 liuksų riba. Registratūra tame pačiame pastate būtų IV kategorija su 300 liuksų riba, o archyvas – V kategorija su 200 liuksų riba.

Vieno bendro atsakymo apie koridorius nėra. Restoranų ir viešbučių koridoriai patenka į VI kategoriją (100 lx), gydymo įstaigų koridoriai ir liftai – į V kategoriją (200 lx), o ligoninių koridoriai naktį – į VIII kategoriją (50 lx). Todėl prieš lyginant išmatuotą skaičių visada reikia rasti tikslią 1 priedo eilutę.

Kada ribinė vertė turi būti didinama?

Normoje yra atskiras mechanizmas, kurio nemažai įmonių apskritai nepritaiko. 18 punktas nustato apšvietos verčių skalę: 20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 500, 750, 1000, 1500, 2000, 3000 ir 5000 liuksų. Sugriežtinimas ir sušvelninimas visada reiškia žingsnį šia skale, o ne laisvai pasirinktą skaičių.

Pagal 19 punktą vertė didinama viena padala, kai yra bent vienas iš šių požymių:

• I–IV kategorijos regos darbai atliekami daugiau kaip pusę pamainos laiko;
• dirbami pavojingi darbai (pavyzdžiui, su diskiniu pjūklu), o bendro dirbtinio apšvietimo sistemos apšvieta yra ne didesnė kaip 150 lx;
• dirba jauni asmenys arba vyksta jų gamybinis mokymas, o bendro apšvietimo apšvieta yra ne didesnė kaip 300 lx;
• detalės itin mažos arba mažai kontrastuoja su fonu;
• stebimos besisukančios (ne mažiau kaip 500 sūkių per minutę) detalės arba judantys (ne mažesniu kaip 0,025 m/s greičiu) objektai;
• nuolat ieškoma matomo objekto ne mažesniame kaip 0,1 kvadratinio metro plote;
• užduotį reikia vykdyti ilgai, palyginti su įprastiniu laikotarpiu.

Atskira taisyklė galioja patalpoms be langų. Pagal 20 punktą, kai natūralaus apšvietimo nėra ir naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas, bendro apšvietimo šviestuvų sukuriama darbo paviršiaus apšvieta didinama viena padala.

Praktinis pavyzdys. Jei biure kompiuteriu dirbama didesnę pamainos dalį, o tai yra III kategorija, 500 liuksų virsta 750 liuksų. Būtent tas 19.1 papunktis dažniausiai ir lieka nepritaikytas.

Kada vertę galima mažinti?

Yra ir priešinga kryptis, tik siauresnė.

Pagal 21 punktą patalpoje, kurioje atliekami IV–VI kategorijos regos darbai ir kurioje darbuotojai būna trumpai arba nereikia nuolatinės įrenginių priežiūros, vertė gali būti mažinama viena padala. Pagal 22 punktą mažinimas galimas dar trimis atvejais: viena padala, kai, esant kombinuotai sistemai, normuojama vertė yra ne mažesnė kaip 750 lx; viena padala, kai, esant bendrai sistemai, atliekami I–V ir VII kategorijos darbai; dviem padalomis, kai, esant bendrai sistemai, atliekami VI ir VIII kategorijos darbai.

Iš čia ir kyla praktikoje sutinkamas 300 liuksų biure. Tai nėra atskira norma, o 22.2 papunkčio rezultatas: 500 liuksų sumažinta viena padala, kai patalpoje veikia tik bendra dirbtinio apšvietimo sistema. Tačiau šis papunktis skaitomas kartu su 23 punktu, apie kurį – kitame skyriuje.

Kodėl biurui neužtenka vien lubinių šviestuvų?

Du normos punktai keičia įprastą biuro sprendimą.

23 punktas nustato, kad darbo patalpoje, kurioje atliekami I–IV kategorijų regos darbai, turi būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas. Pagal 9.12 papunktį kombinuotas dirbtinis apšvietimas yra suderintas bendras ir vietinis apšvietimas, o vietinis pagal 9.21 papunktį įrengiamas tiesiogiai darbo vietoje arba darbo įrenginyje. Kitaip tariant, biure, kur rašoma, skaitoma ir tvarkomi duomenys, prie lubinių šviestuvų turėtų prisidėti ir stalinis šviestuvas.

25 punktas prideda antrą sąlygą: mišrus apšvietimas, tai yra suderintas natūralus ir dirbtinis, privalomas atliekant I–III kategorijos regos darbus, taip pat tada, kai dėl technologinių ypatumų natūralaus apšvietimo, atitinkančio normos vertes, užtikrinti neįmanoma.

Šie du punktai ir 22.2 papunktis skaitytini kartu. Mažinimą 22.2 papunktis leidžia ten, kur veikia bendra sistema, o 23 punktas I–IV kategorijos darbams reikalauja kombinuotos. Kai patalpoje atliekami III kategorijos darbai, saugiausias ir normos raidę atitinkantis kelias yra įrengti vietinį apšvietimą ir laikytis 500 liuksų vertės, o ne remtis sumažinimu. Jei jūsų atveju kyla abejonių, tai vienas iš klausimų, kurį verta atskirai aptarti su darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu.

Kas yra natūralios apšvietos koeficientas?

Šalia liuksų lentelėje yra antras stulpelis, kurio dažnai niekas neskaičiuoja.

Natūralios apšvietos koeficientas, žymimas NAK, pagal 9.16 papunktį yra tam tikrame patalpos taške ir tuo pačiu metu lauke išmatuotų natūralaus apšvietimo verčių santykis procentais. Lauke matuojama esant visiškai atviram dangaus skliautui, ne šešėlyje. Ribinės NAK vertės nurodytos tame pačiame 1 priede: I–III kategorijos darbams 4,0 procento, IV–VII kategorijos darbams 3,0 procento, VIII kategorijos darbams 0,7 procento.

Pagal 13 punktą NAK vertė dar koreguojama pagal langų tipą ir orientaciją į pasaulio šalis. Pastatų išorinėse sienose įrengtiems langams, orientuotiems į pietvakarius, vakarus, šiaurės vakarus, šiaurę, šiaurės rytus, rytus ar pietryčius, taikomas pataisos koeficientas 1,1. Stoglangiams ir švieslangiams tokiu atveju taikomas 1,05, o jų sąraše šiaurės krypties nėra. Abiem langų tipams, kai orientacija yra nuo pietryčių per pietus iki pietvakarių (išskyrus pačias pietryčių ir pietvakarių kryptis), taikomas koeficientas 1,0.

Reikalavimas turėti natūralų apšvietimą nuolatinėse darbo patalpose kyla iš 10 punkto ir Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 13.1 papunkčio. Išimtis daroma tada, kai dėl technologinių ypatumų natūralus apšvietimas taikomas būti negali.

Kodėl vertinamas ne tik darbo stalas?

Trečias dažnai praleidžiamas dalykas yra apšvietos tolygumas. Skirtingas apšvietimas darbo paviršiuje ir aplink jį vargina akis, nes jos nuolat prisitaiko iš naujo.

Norma skiria tris zonas (3 priedas): tiesioginis regėjimo laukas, kuriame atliekama užduotis; artimoji aplinka 0,5 metro atstumu aplink jį; bendras fonas 3 metrų atstumu aplink artimąją aplinką.

24 punktas ir 3 lentelė nustato, kokia turi būti artimosios aplinkos apšvieta. Kai tiesioginio regėjimo lauko apšvieta yra 750 lx ar didesnė, artimojoje aplinkoje reikia 500 lx; kai 500 lx, reikia 300 lx; kai 300 lx, reikia 200 lx; kai 200 lx, reikia 150 lx. Kai tiesioginio regėjimo lauko apšvieta yra 150, 100 ar 50 lx ir mažiau, artimojoje aplinkoje taikoma ta pati vertė. Bendro fono apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip trečdalis artimosios aplinkos apšvietimo vertės.

Praktiškai tai reiškia, kad ryškus stalinis šviestuvas tamsiame kabinete problemos neišsprendžia. Kartais net pablogina.

Kada privaloma matuoti apšvietą?

Čia yra svarbiausias ir dažniausiai klaidingai atsakomas klausimas.

HN 98:2014 matavimų periodiškumo nenustato. Joje nėra nei „kas dvejus metus”, nei „kas penkerius metus”. Yra tik 6 punkto pareiga organizuoti vertinimą ir VII skyriaus reikalavimai, kaip matuoti, jeigu matuojama.

Pareiga ir jos dažnumas kyla iš profesinės rizikos vertinimo taisyklių. Apšvietimas yra fizikinis rizikos veiksnys: Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 3.4 papunktis fizikinį veiksnį apibrėžia kaip veiksnį, kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų kitimai aplinkoje, o 3.10 papunktis fizikinius veiksnius įtraukia į rizikos veiksnių sąrašą. Pagal 16.1 papunktį rizikos veiksniai pagal rizikos vertinimo darbų planą tiriami kiekybiškai (matuojant jų dydžius) arba įvertinami kokybiškai.

Kada rizika vertinama, nustato nuostatų 4 punktas: organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę.

Kada vertinimas atnaujinamas arba atliekamas iš naujo, nurodyta 5 punkte. Apšvietimo atveju praktiškai svarbiausi keli atvejai: atlikti pakeitimai, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės; sugriežtinti saugos reikalavimai; inspektorių nustatyti pažeidimai; nustatyta ar įtarta profesinė liga; taip pat atvejis, kai atlikus darbuotojo sveikatos patikrinimą nustatoma, kad rizikos veiksnys turėjo neigiamos įtakos sveikatai. Pagal 18 punktą, pasikeitus sąlygoms tiek, kad gali padidėti pavojus, vertinimas atnaujinamas nedelsiant.

Iš to seka paprasta taisyklė įmonei: apšvietą reikia išmatuoti tada, kai keičiasi pati darbo vieta arba užduotis. Perplanavote atvirą biurą, pakeitėte šviestuvus į kitokio galingumo, perkėlėte gamybos liniją, pastatėte naują stelažų eilę sandėlyje – visa tai yra pakeitimai, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės.

Kas gali atlikti apšvietos matavimus?

Šioje vietoje apšvietimas skiriasi nuo mikroklimato, ir skirtumas svarbus.

Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 7 punktas nustato, kad cheminių, fizikinių ir biologinių rizikos veiksnių kiekybinius matavimus atlieka įmonės laboratorija arba rizikos veiksnių tyrimo įstaiga, atitinkanti Kompetencijos reikalavimų rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms apraše nustatytus reikalavimus. To paties punkto antra dalis daro išimtį, tačiau ji labai siaura: kompetentingi asmenys, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus, gali atlikti fizikinių veiksnių – šiluminės aplinkos darbo vietose – tyrimus.

Išimtis įvardija tik šiluminę aplinką. Apšvietimo ji neapima. Vadinasi, temperatūrą, drėgnumą ir oro judėjimo greitį įmonė gali išsimatuoti savo kompetentingo asmens jėgomis, o apšvietos kiekybiniams matavimams reikia įmonės laboratorijos arba rizikos veiksnių tyrimo įstaigos.

Tai nereiškia, kad įmonės specialistas apskritai nieko negali daryti. Higienos institutas savo metodinėse rekomendacijose siūlo pirma naudoti apšvietimo vertinimo klausimyną: ar patalpoje blausu, ar yra perdegusių lempų, ar šviesa akina, ar vargina atspindžiai ir stroboskopinis efektas, ar ant darbo stalo krinta šešėliai. Tokia apklausa užima nedaug laiko, padeda susidėlioti prioritetus ir nereikalauja matavimų ten, kur pakanka pakeisti lempas ar pasukti šviestuvą. Tik ji nepakeičia kiekybinio matavimo, kai jo reikia.

Kaip teisingai atliekami matavimai?

VII skyrius nustato gana konkrečią tvarką, ir būtent nuo jos priklauso, ar rezultatas turės vertę.

Prietaisas. Pagal 31 punktą apšvieta matuojama liuksmetrais, kurie nustatyta tvarka periodiškai tikrinami ir naudojami pagal gamintojų instrukcijas. 32 punktas reikalauja, kad apšvietos paklaida būtų ne didesnė kaip 10 procentų, o kartu su rezultatais būtų pateikti duomenys apie prietaisą: tipas, charakteristika, paskutinės metrologinės patikros data ir patikros pažymos numeris.

Sąlygos. Pagal 33 punktą matuojama įprastinio darbo proceso sąlygomis, pavyzdžiui, darbuotojui sėdint 0,75–0,8 metro aukštyje, o sportui skirtose vietose ir judėjimo zonose (laiptuose, koridoriuose, automobilių stovėjimo aikštelėse) – ant grindų paviršiaus. Pagal 34 punktą prietaiso jautrusis elementas orientuojamas pagal darbinę plokštumą, šviesos srauto neturi užstoti nei matuojantis asmuo, nei kiti objektai, o matavimo metu negalima keisti apšvietimo montuojant ar išmontuojant šviestuvus.

Dirbtinė apšvieta. 38 punktas nustato, kad ji matuojama įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius arba tamsiuoju paros metu. Vidurdienį pro atvirus langus gautas rodmuo dirbtinio apšvietimo neapibūdina.

Natūrali apšvieta. Vienpuse šonine šviesa apšviestose patalpose mažiausia NAK vertė pagal 35 punktą matuojama darbo paviršiuje 1 metro atstumu nuo labiausiai nuo lango nutolusios sienos, o esant dvipusei šoninei šviesai – patalpos viduryje. 36 punktas nurodo atstumą nuo langų pagal kategorijas: pusantro patalpos aukščio I–IV kategorijos darbams, dvigubas aukštis V–VII kategorijos darbams ir trigubas aukštis VIII kategorijos darbams.

Rezultatai. Pagal 40 punktą gauti rezultatai lyginami su 1 ir 2 prieduose pateiktomis mažiausiomis ribinėmis vertėmis. 41 punktas prideda, kad įmonėse, kuriose įgyvendinama gera apšvietimo praktika, papildomai gali būti vertinami šviesos srauto kryptis, akinimas, mirgėjimas ir spalvų perteikimas.

Kiek reikia matavimo taškų?

Detalesniam matavimui 39 punktas leidžia darbo zoną suskirstyti matavimo taškų tinkleliu. 4 priede pateikta lentelė susieja darbo zonos ilgį su taškų skaičiumi.

Darbo zonos ilgis	Didžiausias atstumas tarp taškų	Mažiausias taškų skaičius
0,40 m	0,15 m	3
0,60 m	0,20 m	3
1,00 m	0,20 m	5
2,00 m	0,30 m	6
5,00 m	0,60 m	8
10,00 m	1,00 m	10
25,00 m	2,00 m	12
50,00 m	3,00 m	17
100,00 m	5,00 m	20

Higienos instituto rekomendacijose pateikiamas ir praktinis pavyzdys darbo vietai su vietiniu apšvietimu: matuojama keturiuose būdinguose taškuose ant darbo paviršiaus, o jei tokio paviršiaus nėra – 0,8 metro aukštyje nuo grindų. Kompiuterizuotoje darbo vietoje tai būtų du taškai ekrano viršuje 10 centimetrų atstumu vienas nuo kito ir du klaviatūros taškai 20 centimetrų atstumu.

Ar telefono programėlė tinka?

Ne, jeigu kalbame apie oficialų vertinimą.

Telefono programėlė naudoja priekinę kamerą arba šviesos jutiklį, kuris nėra metrologiškai patikrintas ir kurio spektrinė charakteristika neatitinka liuksmetrui keliamų reikalavimų. Nei 31 punkto reikalavimo dėl periodinės patikros, nei 32 punkto reikalavimo dėl ne didesnės kaip 10 procentų paklaidos ir patikros pažymos numerio tokiu būdu įvykdyti neįmanoma.

Tai nereiškia, kad programėlė nenaudinga. Kaip ir buitinis termometras mikroklimato atveju, ji padeda pastebėti problemą ir nuspręsti, kur verta matuoti rimtai. Aušros atveju programėlė būtent tai ir padarė, tik išvada iš jos buvo padaryta atvirkštinė.

O kaip lauke įrengtos darbo vietos?

Norma apima ir jas, o nuo 2014 metų redakcijos joms skirta atskira verčių lentelė. Pagal 27 punktą darbo paviršių apšvieta, kai dirbama lauke, po pastoge ar ant pastolių, turi atitikti 2 priede nurodytas vertes, o 28 punkte pateikta atskira skalė: 5, 10, 15, 20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 500, 750, 1000, 1500 ir 2000 liuksų.

Vertės čia gerokai mažesnės nei patalpose. Pėstiesiems skirtiems takams nustatyta 5 lx, eismo zonoms lėtai judančioms transporto priemonėms 10 lx, degalinių transporto priemonių stovėjimo ir saugojimo zonoms 5 lx, ūkio ir fermos kiemui 20 lx, didelių krovinių trumpalaikiam apdorojimui 20 lx, o mechanizmų ir vamzdyno montavimo darbams, dėl kurių reikia atlikti elektros instaliacijos patikrą, 200 lx su pastaba, kad taikomas vietinis apšvietimas.

Pagal 29 punktą, jei yra 19 punkte išvardytų požymių, lauko darbo vietos vertė taip pat didinama viena padala. 30 punktas ir 5 lentelė nustato tolygumo reikalavimus: kai tiesioginio regėjimo lauko apšvieta yra 500 lx ar didesnė, artimojoje aplinkoje reikia 100 lx, kai 300 lx – 75 lx, kai 200 lx – 50 lx, kai 150 lx – 30 lx, kai 50–100 lx – 20 lx, o kai mažiau kaip 50 lx, artimoji aplinka nereglamentuojama.

Atskiras reikalavimas lauko darbovietėms yra ir Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose. Jų 37.2 papunktis nustato, kad lauke esančiose darbovietėse, jei nepakanka dienos šviesos, turi būti įrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas, atitinkantis HN 98:2014 parametrus. Šis papunktis yra III skyriuje, kuris taikomas steigiamoms darbovietėms.

Ką daryti, kai apšvieta per maža?

Eiliškumas paprastas ir prasideda ne nuo pirkinių.

Pirmiausia patikrinamas esamos sistemos būklė: perdegusios ar nublankusios lempos, apdulkėję gaubtai, sukritusios žaliuzės, per aukštai ar per toli pakabinti šviestuvai. Tokiu būdu apšvieta neretai grąžinama į normą be jokių investicijų.

Antra, peržiūrima darbo vietos padėtis patalpoje. Stalas, pasuktas nugara į langą, ir tas pats stalas prie tos pačios sienos duoda skirtingus rezultatus tiek pagal apšvietą, tiek pagal akinimą.

Trečia, jeigu to nepakanka, įrengiamas vietinis apšvietimas. Pagal 16 punktą vietiniam apšvietimui naudojami šviestuvai su neperšviečiamais reflektoriais, o išdėstyti jie turi būti taip, kad neakintų darbuotojų nei jų pačių darbo vietoje, nei kitose patalpos vietose. 15 punktas leidžia naudoti šviesos diodų, liuminescencinius ir kitus šaltinius, kurių nedraudžia teisės aktai.

Visa tai fiksuojama rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių plane, kurio reikalauja Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 17.3 papunktis. Jame surašomi rizikos veiksniai, priemonės, atsakingi darbuotojai, terminai, lėšos ir vykdymo kontrolė, o pirmenybė teikiama kolektyvinėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms.

Kas kontroliuoja ir kokia atsakomybė?

Darbo vietų apšvietimas priklauso darbuotojų saugos ir sveikatos sričiai, todėl jį tikrina Valstybinė darbo inspekcija. Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus patvirtinusio įsakymo Nr. 85/233 3 punktu jų vykdymo kontrolė pavesta būtent šiai institucijai.

Praktikoje inspektorius dažniausiai prašo ne liuksmetro, o dokumentų: profesinės rizikos vertinimo medžiagos, kurioje matyti, ar apšvietimas apskritai buvo įvertintas, matavimo protokolų su duomenimis apie prietaisą ir jo metrologinę patikrą bei priemonių plano, jei buvo nustatyta neatitikimų.

Atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnyje. Konkrečius baudų dydžius verta pasitikrinti galiojančioje kodekso redakcijoje, nes jie buvo keičiami.

Kontrolinis sąrašas darbdaviui

• ☐ Dokumentuose remiamasi HN 98:2014, ne HN 98:2000 redakcija.
• ☐ Kiekvienai darbo vietai priskirta regos darbų kategorija ir užrašyta, kuo remiantis.
• ☐ Patikrinta, ar taikomas 19 punkto didinimas viena padala (ypač 19.1 papunktis biurams).
• ☐ I–IV kategorijos darbo vietose įrengtas kombinuotas dirbtinis apšvietimas.
• ☐ Įvertintas darbo paviršius, artimoji aplinka ir bendras fonas.
• ☐ Nuolatinėse darbo patalpose užtikrintas natūralus apšvietimas arba pagrįsta technologinė išimtis.
• ☐ Kiekybinius matavimus atliko įmonės laboratorija arba rizikos veiksnių tyrimo įstaiga.
• ☐ Matavimo protokole yra prietaiso tipas, metrologinės patikros data ir pažymos numeris.
• ☐ Dirbtinė apšvieta matuota užtamsinus langus arba tamsiuoju paros metu.
• ☐ Po kiekvieno perplanavimo ar šviestuvų keitimo peržiūrėtas rizikos vertinimas.

Dažnai užduodami klausimai

Kiek liuksų turi būti biure?

Priklauso nuo užduoties. Rašymui, skaitymui, duomenų tvarkymui, konferencijų ir susitikimų patalpoms taikoma III kategorija su 500 liuksų riba. Kopijavimui, katalogavimui ir registratūrai taikoma IV kategorija su 300 liuksų riba, o archyvams ir holams – V kategorija su 200 liuksų riba.

Ar galima apšvietimą išmatuoti telefonu?

Oficialiam vertinimui ne. Higienos norma reikalauja liuksmetro, kuris periodiškai metrologiškai tikrinamas, o apšvietos paklaida negali viršyti 10 procentų. Kartu su rezultatais pateikiami prietaiso duomenys ir patikros pažymos numeris. Programėlė tinka tik pirminiam įspūdžiui.

Kaip dažnai reikia matuoti apšvietimą darbo vietose?

Higienos norma periodiškumo nenustato. Vertinti ir prireikus matuoti reikia tada, kai to reikalauja profesinės rizikos vertinimo taisyklės: pradedant veiklą, įrengiant darbo vietas, keičiant įrenginius ar technologinius procesus, taip pat atlikus pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės.

Ar apšvietimą gali išmatuoti pats įmonės specialistas?

Kiekybinių apšvietos matavimų atveju ne. Profesinės rizikos vertinimo taisyklių išimtis, leidžianti matuoti kompetentingiems asmenims su tinkamais prietaisais, taikoma tik šiluminei aplinkai. Apšvietos matavimus atlieka įmonės laboratorija arba rizikos veiksnių tyrimo įstaiga.

Ar biure privalomas stalinis šviestuvas?

Kai atliekami I–IV kategorijos regos darbai, o rašymas ir duomenų tvarkymas yra III kategorija, higienos norma reikalauja kombinuoto dirbtinio apšvietimo. Jį sudaro bendras ir vietinis apšvietimas, todėl vietinis šviesos šaltinis darbo vietoje yra normos reikalavimo dalis.

Ką reiškia natūralios apšvietos koeficientas?

Tai patalpos taške ir tuo pačiu metu lauke išmatuotų natūralaus apšvietimo verčių santykis procentais. I–III kategorijos darbams nustatyta 4,0 procento, IV–VII kategorijos darbams 3,0 procento, VIII kategorijos darbams 0,7 procento vertė. Ji dar koreguojama pagal langų tipą ir orientaciją.

Ar higienos norma taikoma avariniam apšvietimui?

Ne. Pagal 5 punktą ji netaikoma specialiosioms saugos ir avarinio apšvietimo sistemoms. Avarinio apšvietimo reikalavimai nustatyti Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose.

Ar reikalavimai galioja ir darbui lauke?

Taip. Lauko darbo vietos buvo reglamentuotos ir anksčiau, o nuo 2014 metų redakcijos joms skirtas atskiras priedas su savo vertėmis: takams, eismo zonoms, statybų darbams, uostams, žemės ūkiui, degalinėms ir sandėliavimo zonoms.

Ką pravartu padaryti šiandien

Apšvietimo dokumentai dažniausiai užstringa dėl to paties, dėl ko ir mikroklimato: rizikos vertinime nėra užrašyta regos darbų kategorija, todėl išmatuotą skaičių nėra su kuo palyginti. Pradėti verta būtent nuo šio įrašo, o ne nuo naujų šviestuvų pirkimo.

Antra vieta, kur trūkumai randami dažniausiai, yra darbuotojų parengimas. Prastas apšvietimas didina traumų tikimybę, o suklupus ar susižalojus greičiausiai reaguoja ne prietaisas, o šalia dirbantis kolega. Įmonėms rengiame pirmosios pagalbos mokymus, o mokymus įmonėms galime surengti jūsų patalpose, pamainoms patogiu laiku. Kur veikla susijusi ir su higienos reikalavimais, paprastai tuo pačiu metu reikia higienos įgūdžių kursų.

Trečia, tą pačią dieną verta peržiūrėti pirmosios pagalbos vaistinėlės sudėtį ir galiojimo datas, o platesnį higienos normų vaizdą rasite apžvalgoje apie higienos normas ir reikalavimus verslui. Dėl viso kolektyvo apmokymo vienu metu susisiekite.