Dehidratacija vaikams: požymiai ir girdymas
Kaip atpažinti skysčių netekimą vaikui, kiek ir kaip dažnai girdyti, kodėl netinka sultys ir gaivieji gėrimai ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Rugsėjo pradžioje, praėjus vos savaitei nuo grįžimo į darželį, dvejų metų Gustas naktį pradeda vemti. Kaune gyvenanti jo mama Rasa daro tai, ką padarytų dauguma tėvų: paduoda buteliuką vandens. Vaikas godžiai išgeria kone visą, o po penkių minučių viską išvemia. Po valandos istorija kartojasi.
Iki ryto Rasa suskaičiuoja penkis vėmimus ir tris skystus tuštinimusis. Vaikas nebeprašo gerti, tik guli. Sauskelnė nuo vakaro beveik sausa.
Būtent čia slypi dažniausia klaida. Sergančiam vaikui reikia ne daugiau skysčio vienu ypu, o kitokio skysčio ir kitokio girdymo ritmo. Didelis gurkšnis dirgina skrandį ir provokuoja naują vėmimą, o paprastas vanduo negrąžina su viduriavimu prarastų druskų. Sausa sauskelnė iki ryto jau yra ženklas, kad namų priežiūros gali nebepakakti.
Svarbu: ši informacija yra edukacinė. Ji nepakeičia gydytojo apžiūros, diagnozės ar gydymo. Jei nerimaujate dėl vaiko būklės, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba vaikų ligų gydytoją, o esant sunkiems požymiams skambinkite 112.
Trumpas atsakymas: kaip atpažinti dehidrataciją vaikui ir ką daryti?
Dehidratacija yra būklė, kai organizmas netenka daugiau vandens ir druskų, negu gauna. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimo lentelėje naudojami keturi paprasti požymiai: bendra būklė, akys, troškulys ir odos raukšlė. Jei bent du iš jų pakitę, laikoma, kad skysčių jau trūksta, o tai yra priežastis kreiptis į gydytoją. Pagrindinė pagalba namuose yra geriamasis rehidratacijos tirpalas, duodamas mažais kiekiais ir dažnai, kartu tęsiant žindymą ar įprastą maitinimą.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kokie ankstyvieji požymiai? | Troškulys, neramumas ar dirglumas, retesnis šlapinimasis |
| Kokie keturi požymiai vertinami PSO lentelėje? | Bendra būklė, akys, troškulys, odos raukšlė |
| Kiek požymių pakanka? | Du ar daugiau pakitusių PSO lentelės rodiklių |
| Kokie požymiai minimi kituose šaltiniuose? | Ašarų nebuvimas ir sausas liežuvis (ESPGHAN), retas šlapinimasis ir sausa burna (NVSC) |
| Kuo girdyti? | Geriamuoju rehidratacijos tirpalu iš vaistinės, ne sultimis ir ne gaiviaisiais gėrimais |
| Kaip girdyti vemiantį vaiką? | Iki 2 metų – šaukšteliu kas 1–2 min., vyresniems – mažais gurkšneliais; po vėmimo palaukti 5–10 min. ir tęsti lėčiau |
| Kiek papildomai duoti po kiekvieno skysto tuštinimosi? | Iki 2 metų – 50–100 ml, 2–10 metų – 100–200 ml |
| Ar nutraukti maitinimą? | Ne. Žindymas tęsiamas, įprastas maistas grąžinamas anksti |
| Kada būtina pas gydytoją? | Kūdikiui iki 2 mėn., nuolat vemiant, kraujui išmatose, mažėjant šlapimo kiekiui |
Šaltiniai: PSO leidinio „The Treatment of Diarrhoea” 1 lentelė ir 4.2–4.3 skyriai; ESPGHAN/ESPID 2014 m. gairių 6.1, 9.1 ir 9.2 skyriai; NVSC rotavirusinio enterito aprašas.
Kodėl vaikai netenka skysčių greičiau nei suaugusieji?
Europos gairėse pažymima, kad didžiausia rizika tenka kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dažnai ir gausiai viduriuoja bei vemia; kartu atvirai pasakyta, kad šis vertinimas daugiausia remiasi besivystančių šalių duomenimis, nes išsivysčiusiose šalyse ūminis gastroenteritas dažniausiai būna lengvas ir praeina savaime. Atskirai išskiriami 2–3 mėnesių kūdikiai: nors jie viduriuoja palyginti retai, jiems dehidratacijos ir komplikacijų rizika didesnė, todėl gali prireikti gydytojo apžiūros.
Prisideda ir tai, kad mažas vaikas negali pasirūpinti savimi. Jis neatsineš stiklinės, nepasakys „man svaigsta galva”, o susirgęs dažnai apskritai atsisako gerti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rotavirusinio enterito apraše nurodo, kad viduriuojama gali būti net iki 20 kartų per parą, o beveik 90 procentų sergančiųjų karščiuoja.
Karščiavimą verta paminėti atskirai, nes jo reikšmė dažnai suprantama atvirkščiai. Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje nurodyta, kad viduriuojančio vaiko karščiavimą gali sukelti ir kita infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar šlapimo takų infekcija, o mažiems vaikams karščiavimas gali kilti ir dėl pačios dehidratacijos. Todėl karščiavimas nėra „tik virusas” – tai priežastis vaiką parodyti gydytojui, ypač jei temperatūra išlieka jau atkūrus skysčius.
Svarbiausia mintis Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje suformuluota trumpai: ankstyvoje dehidratacijos stadijoje jokių požymių apskritai nėra. Požymiai atsiranda tada, kai netekta jau nemažai. Todėl namuose svarbiau ne laukti požymių, o pradėti papildomai girdyti iškart, kai prasideda viduriavimas ar vėmimas.
Kokie dehidratacijos požymiai vaikams yra svarbiausi?
Pasaulio sveikatos organizacijos naudojamoje vertinimo lentelėje yra keturi rodikliai. Jie pasirinkti todėl, kad juos gali įvertinti ir ne medikas.
| Ką vertinti | Skysčių netrūksta | Skysčių trūksta | Sunki dehidratacija |
|---|---|---|---|
| Bendra būklė | Žvalus, budrus | Neramus, dirglus | Vangus arba be sąmonės |
| Akys | Įprastos | Įdubusios | Įdubusios |
| Troškulys | Geria įprastai, netrokšta | Trokšta, geria godžiai | Geria prastai arba negeba gerti |
| Odos raukšlė (ant pilvo) | Išsilygina greitai | Išsilygina lėtai | Išsilygina labai lėtai |
Vertinimo taisyklė paprasta: jei yra du ar daugiau vidurinio stulpelio požymių, laikoma, kad vaikas jau dehidratavęs; jei du ar daugiau paskutinio stulpelio požymių – kad dehidratacija sunki.
Čia svarbu nesuklysti dėl to, kas seka toliau. Pasaulio sveikatos organizacijos schemoje namų priežiūrai skirtas tik pirmasis stulpelis, kai dehidratacijos požymių dar nėra: tada papildomai girdoma namuose būtent tam, kad jie neatsirastų. Radus du ar daugiau vidurinio stulpelio požymių, girdymas jau numatytas sveikatos priežiūros įstaigoje, medikų priežiūroje. Praktinė išvada tėvams viena: girdymas namuose yra profilaktika, o atsiradę dehidratacijos požymiai yra priežastis kreiptis į gydytoją, o ne laukti namuose.
Dvi svarbios pastabos iš to paties šaltinio. Pirma, vangumas ir mieguistumas nėra tas pat: vangus vaikas ne tiesiog miega, jo sąmonė prislopusi ir jo nepavyksta visiškai pažadinti. Antra, kai kurių vaikų akys ir sveikų atrodo kiek įdubusios, todėl vertinama ne pagal bendrą įspūdį, o pagal tai, ar jos labiau įdubusios nei įprastai.
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos bei Europos vaikų infekcinių ligų draugijos gairėse papildomai naudojama keturių požymių skalė, skirta 1–36 mėnesių vaikams: bendra išvaizda, akys, gleivinės (liežuvis) ir ašaros. Ašarų nebuvimas verkiant ir sausas, lipnus liežuvis yra tokie pat svarbūs požymiai kaip įdubusios akys. Tose pačiose gairėse nurodoma, kad tiksliausiai dehidrataciją rodo trys apžiūros požymiai: kapiliarų prisipildymo laikas, odos raukšlės elastingumas ir kvėpavimo pobūdis.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skysčių netekimo požymių sąraše nurodo ir tuos, kuriuos lengviau pastebėti namuose: ilgai trunkantį, sunkiai numalšinamą troškulį, retą šlapinimąsi ir tamsiai geltoną ar rudą šlapimą, išdžiūvusią burną, gerklę ir lūpas, galvos svaigimą, bendrą silpnumą, neįprastą mieguistumą ar dirglumą.
Ką stebėti kūdikiui
Kūdikiui prie tų pačių požymių pridedami dar keli. Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje tarp ankstyvųjų požymių įvardijamas įdubęs momenėlis. Praktiškai patogiausias rodiklis namuose yra šlapios sauskelnės: jei jos retėja arba kelias valandas lieka sausos, tai jau ženklas, kad skysčių gaunama per mažai. Kūdikiams iki 2 mėnesių bet koks ūminis viduriavimas ar vėmimas vertinamas atskirai – jiems gydytojo apžiūra reikalinga be papildomų sąlygų.
Kada kreiptis į gydytoją ir kada skambinti 112?
Namų priežiūra tinka daugumai atvejų, bet ne visiems. Europos gairėse nurodyta, kad kūdikis ar mažas vaikas turi būti nukreiptas medicininiam įvertinimui, jei yra bent viena iš šių aplinkybių:
- amžius iki 2 mėnesių;
- sunki gretutinė liga (pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar inkstų nepakankamumas);
- nuolatinis vėmimas;
- gausus viduriavimas – daugiau nei 8 tuštinimaisi per parą;
- šeimos pastebėti sunkios dehidratacijos požymiai.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras papildomai nurodo kreiptis į gydytoją, jei vaikas nepakankamai geria arba jei jis vemia ilgiau nei vieną dieną, kūno temperatūra pakyla virš 38 °C, viduriavimas trunka ilgiau nei dvi dienas, greitai krenta svoris, per 12 valandų reikšmingai sumažėja šlapimo kiekis, apima didelis silpnumas, vaikas tampa vangus, sulėtėjęs, sumišęs ar nesiorientuoja aplinkoje.
Skubios pagalbos telefonu 112 reikia kviesti, jei vaikas vangus, sumišęs arba reaguoja ne taip kaip įprastai, jei jis negeba gerti, jei vemia krauju ar vėmalai primena kavos tirščius, jei vėmalai gelsvai žali ar žali, jei oda, lūpos ar liežuvis pamėlynuoja, pilkšvėja, išbąla ar tampa dėmėti, jei vaikas labai sunkiai kvėpuoja arba kvėpuoja dažnai ir paviršutiniškai. Tai jau ne girdymo, o skubios medicinos pagalbos situacija.
Kuo girdyti: kodėl vanduo ir sultys netinka
Viduriuojant kartu su vandeniu prarandama natrio, kalio ir kitų druskų. Todėl vien vanduo trūkumo neišlygina, o kai kurie gėrimai būklę dar pablogina.
Tarptautinis standartas yra geriamasis rehidratacijos tirpalas – vaistinėje parduodami milteliai, kuriuos reikia ištirpinti nurodytame vandens kiekyje. Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja sumažinto osmoliariškumo sudėtį: natrio 75 mmol/l, gliukozės 75 mmol/l, chlorido 65 mmol/l, kalio 20 mmol/l, citrato 10 mmol/l, bendras osmoliariškumas – 245 mOsm/l. Gliukozė čia nėra saldiklis: įsisavinama ji skatina natrio ir vandens įsisavinimą plonojoje žarnoje, o be jos, kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija, tirpalas būtų neveiksmingas.
Europos vaikams skirtose ESPGHAN ir ESPID gairėse nurodyta dar mažesnė natrio koncentracija – sumažinto osmoliariškumo tirpalas su 50–60 mmol/l natrio laikomas pirmo pasirinkimo priemone ūminiam gastroenteritui gydyti. Praktiškai tai reiškia, kad vaistinėje verta pasitikslinti, ar milteliai skirti vaikams ir ar jų sudėtis atitinka sumažinto osmoliariškumo tirpalą, o paskui tiksliai laikytis pakuotės instrukcijos: neatskiesti stipriau ir nepasaldinti.
Ko duoti nereikėtų. Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje atskirai išvardyti gėrimai, kurie viduriuojant yra potencialiai pavojingi, nes cukrus traukia vandenį į žarnyną ir viduriavimą sustiprina: pramoniniai gazuoti gėrimai, pramoninės vaisių sultys ir saldinta arbata. Vengtinos ir kavos bei kai kurios vaistažolių arbatos, veikiančios kaip šlapimą varančios ar vidurius laisvinančios priemonės. Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos patarimuose formuluojama dar paprasčiau: vaisių sulčių ir gazuotų gėrimų neduoti, nes jie viduriavimą gali pabloginti.
Namuose gaminami tirpalai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad tirpalas iš 3 g valgomosios druskos ir 18 g cukraus litrui vandens yra veiksmingas, bet plačiai jo nerekomenduoja – dėl to, kad receptas dažnai pamirštamas, sudedamųjų dalių ne visada turima, o paruošto tirpalo duodama per mažai. Vaikui klaida proporcijose nėra nekalta: per daug druskos ar cukraus būklę pablogina. Todėl namų vaistinėlėje geriau tiesiog laikyti kelis pakelius vaistinėje pirktų miltelių.
Kaip teisingai girdyti sergantį vaiką
Toliau aprašyta tvarka skirta namų priežiūrai, kol dehidratacijos požymių dar nėra. Girdymo technika čia ne mažiau svarbi už tai, ką duodate, o Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje ji aprašyta labai konkrečiai.
- Duokite šaukšteliu arba puodeliu, ne buteliuku. Kūdikiams tirpalą galima lašinti į burną lašintuvu arba švirkštu be adatos.
- Mažais kiekiais ir dažnai. Jaunesniems nei 2 metų vaikams siūloma po šaukštelį kas 1–2 minutes. Vyresni gali gerti dažnais mažais gurkšneliais tiesiai iš puodelio.
- Vėmimas girdymo nenutraukia. Vėmimas dažnas pirmą ar antrą valandą, ypač kai geriama per greitai, bet daugumai vaikų rehidratacija vis tiek pavyksta, nes didžioji dalis skysčio įsisavinama. Vaikui išvėmus reikia palaukti 5–10 minučių ir tęsti lėčiau, pavyzdžiui, po šaukštelį kas 2–3 minutes.
- Papildomai po kiekvieno skysto tuštinimosi. Bendra taisyklė – duoti tiek skysčių, kiek vaikas nori, kol viduriavimas liaujasi. Orientacinis kiekis po kiekvieno skysto tuštinimosi: jaunesniems nei 2 metų – 50–100 ml (ketvirtis ar pusė didelio puodelio), 2–10 metų vaikams – 100–200 ml (pusė ar visas didelis puodelis).
- Stebėkite ir žinokite ribą. Namuose sekama tai, kas matoma: ar vaikas šlapinasi, ar geria, ar nekinta jo būklė. Sveikatos priežiūros įstaigoje būklė iš naujo įvertinama maždaug po keturių valandų, o namuose riba paprastesnė – atsiradus dehidratacijos požymiams arba būklei blogėjant girdymas namuose nebėra tinkamas sprendimas. Pasaulio sveikatos organizacija atskirai nurodo kreiptis į medikus, jei vaikas tuštinasi labai dažnai, kartotinai vemia, labai trokšta, prastai geria ar valgo, karščiuoja, jei išmatose yra kraujo arba jei per tris dienas nepagerėja.
Verta žinoti ir tai, kad tirpalo skonis daugeliui vaikų nepatinka. Gairėse minima, kad šaldytas vaisių skonio rehidratacijos tirpalas toleruojamas geriau nei įprastas, todėl atšaldyti ar užšaldyti nedideliais kubeliais yra teisėta gudrybė, o ne kompromisas.
Ar reikia nutraukti maitinimą?
Ne, ir tai vienas dažniausiai painiojamų dalykų. Europos gairėse aiškiai nurodyta, kad žindymas rehidratacijos metu nenutraukiamas, o įprastas pagal amžių maistas grąžinamas anksti – rehidratacijos metu arba iškart po jos, per pirmąsias keturias–šešias valandas. Mišinio skiesti ar keisti specialiu mišiniu paprastai nereikia.
Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje ta pati mintis įrašyta atskira namų priežiūros taisykle: maisto niekada neriboti ir įprasto maisto neskiesti. Vaikai, kurių mityba ribojama, netenka svorio, o viduriavimas jiems trunka ilgiau. Ankstyvas maitinimas padeda greičiau atsikurti žarnyno gleivinei.
Laktozės netoleruojantys mišiniai ambulatorinėmis sąlygomis įprastai nerekomenduojami. Tai gydytojo sprendimas atskirais atvejais, o ne pirmas žingsnis namuose.
Ko neduoti vaikui savarankiškai
Čia ribą verta brėžti griežtai. Europos gairėse nurodyta, kad viduriavimą stabdantis loperamidas vaikų ūminiam gastroenteritui gydyti nerekomenduojamas. Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba tą pačią ribą nurodo dar konkrečiau: viduriavimą stabdančių vaistų neduoti jaunesniems nei 12 metų vaikams, o aspirino – jaunesniems nei 16 metų. Vaistus nuo vėmimo skiria tik gydytojas, įvertinęs būklę.
Prie to paties sąrašo priklauso ir mišinio skiedimas. Sergančiam kūdikiui mišinys ruošiamas įprasto stiprumo – silpninti jo negalima.
Atskiro paminėjimo vertas cinkas. Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje jis įtrauktas į namų priežiūros taisykles, tačiau tos rekomendacijos parengtos šalims, kuriose cinko trūkumas paplitęs. Europos gairėse pasakyta tiesiai: regionuose, kur cinko stygius retas, jokios naudos iš cinko vartojimo nesitikima. Lietuvoje tai reiškia, kad pagrindinė ir dažniausiai vienintelė reikalinga priemonė namuose yra rehidratacijos tirpalas.
Kokios dar priežastys nuseka vaiko skysčių atsargas?
Skysčių netekimas nėra vien žarnyno infekcijų palydovas. Vaikams jis dažnai išsivysto ir tada, kai:
- ilgai karščiuojama, ypač kai kartu prakaituojama ir mažiau geriama;
- skauda gerklę ar burnoje yra opelių, todėl vaikas atsisako gerti;
- karštą dieną ilgai žaidžiama lauke, o gėrimo nepasiūloma;
- vaikas serga ir tiesiog užmiršta gerti, o suaugusieji to nesuskaičiuoja.
Karščio sukeltas skysčių netekimas turi savo eigą ir savo pavojaus ženklus – apie juos plačiau rašėme straipsnyje apie šilumos smūgį ir dehidrataciją. Kai viduriavimą ir vėmimą sukelia netinkamas maistas, naudinga perskaityti ir tai, ką daryti apsinuodijus maistu.
Kaip sumažinti riziką susirgti
Ūminį viduriavimą mažiems vaikams dažnai sukelia virusinės žarnyno infekcijos, o Europos gairėse rotavirusas įvardijamas kaip sunkiausią eigą lemiantis sukėlėjas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodo, kad dauguma iki penkerių metų amžiaus vaikų bent kartą buvo užsikrėtę rotavirusine infekcija, o viruso infekcinė dozė labai maža – pakanka vos 10–100 viruso dalelių, o užsikrėtę žmonės virusą platina dar neturėdami jokių simptomų. Ligos požymiai atsiranda maždaug po dviejų parų, vėmimas ir vandeningas viduriavimas gali trukti nuo 2 iki 8 dienų.
Dvi priemonės veikia geriausiai.
Rankų higiena. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodo, kad plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 procentai žmogui patogeniškų bakterijų ir virusų. Ypač svarbu plauti rankas prieš tvarkant maistą, pasinaudojus tualetu ir pakeitus sauskelnes. Kūdikio sauskelnių niekada nekeiskite ten, kur ruošiamas ar valgomas maistas. Praktinių patarimų rasite ir apžvalgoje apie rankų higieną.
Skiepijimas nuo rotavirusinės infekcijos. Rotavirusinės infekcijos vakcina įtraukta į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-955. Pagal galiojančią kalendoriaus redakciją vakcina skiepijama 2, 4 ir 6 mėnesių amžiuje, o trečioji dozė skiepijama tuo atveju, jei skiepijama penkiavalente vakcina ir trijų dozių schema, nurodyta vaistinio preparato charakteristikų santraukoje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodo, kad kūdikiai Lietuvoje pradėti skiepyti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.
Trečia priemonė yra pasiruošimas. Europos gairėse patariama rehidratacijos tirpalo turėti namuose iš anksto ir pradėti jį duoti, kai tik prasideda simptomai – taip mažiau tikimybė, kad prireiks vizito pas gydytoją.
Ką laikyti namuose
| Priemonė | Kam reikalinga |
|---|---|
| Geriamojo rehidratacijos tirpalo milteliai | Pagrindinė priemonė nuo pirmos vėmimo ar viduriavimo valandos |
| Šaukštelis, puodelis, švirkštas be adatos | Girdymui mažais kiekiais; buteliukas netinka |
| Termometras | Karščiavimui stebėti |
| Užrašų lapelis ar telefono užrašinė | Vėmimų, tuštinimųsi ir šlapinimųsi skaičiui fiksuoti |
| Vaikų svarstyklės (jei yra) | Svorio pokytis yra tiksliausias skysčių netekimo rodiklis |
Paskutinis punktas nėra perdėtas. Europos gairėse nurodyta, kad geriausias dehidratacijos matas yra kūno masės netekimo procentas. Namuose tikslaus vertinimo niekas nedaro, bet užrašytas svoris prieš ligą gydytojui pravers.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie dehidratacijos požymiai vaikui yra ankstyviausi?
Ankstyvoje stadijoje požymių nebūna visai. Pirmieji atsiranda troškulys, neramumas ar dirglumas ir retesnis šlapinimasis. Todėl papildomai girdyti reikia pradėti nuo pirmųjų viduriavimo ar vėmimo valandų, nelaukiant matomų požymių.
Kiek skysčių duoti viduriuojančiam vaikui?
Bendra taisyklė – tiek, kiek vaikas nori gerti, kol viduriavimas liaujasi. Kaip orientyras po kiekvieno skysto tuštinimosi jaunesniam nei 2 metų vaikui duodama 50–100 ml, 2–10 metų vaikui – 100–200 ml skysčio. Tikslų rehidratacijos tirpalo paruošimą visada tikrinkite pakuotės instrukcijoje.
Ar galima duoti sulčių ar gaiviųjų gėrimų?
Ne. Pasaulio sveikatos organizacija pramonines vaisių sultis, gazuotus gėrimus ir saldintą arbatą įvardija kaip potencialiai pavojingus viduriuojant, nes cukrus gali sustiprinti viduriavimą. Tas pats patarimas kartojamas ir Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos rekomendacijose.
Vaikas vemia viską, ką išgeria. Ar apskritai verta girdyti?
Verta. Vėmimas dažniausiai būna pirmą ar antrą girdymo valandą, ypač kai geriama per greitai, tačiau didžioji dalis skysčio spėja įsisavinti. Išvėmus reikia palaukti 5–10 minučių ir tęsti lėčiau, po šaukštelį kas 2–3 minutes. Jei vėmimas nuolatinis ir vaikas nieko neišlaiko, reikia kreiptis į gydytoją.
Ar galima pasidaryti rehidratacijos tirpalą namuose?
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad druskos ir cukraus tirpalas yra veiksmingas, bet plačiai jo nerekomenduoja, nes receptas dažnai pamirštamas, ingredientų ne visada turima, o tirpalo duodama per mažai. Klaida proporcijose vaikui pavojinga, todėl saugiau naudoti vaistinėje pirktus miltelius.
Ar reikia nutraukti žindymą arba maitinimą?
Ne. Žindymas tęsiamas visą rehidratacijos laiką, o įprastas pagal amžių maistas grąžinamas per pirmąsias keturias–šešias valandas. Mišinio skiesti nereikia, o maisto ribojimas viduriavimą tik pailgina.
Kada vaiką reikia vežti pas gydytoją?
Kai vaikas jaunesnis nei 2 mėnesių, kai nuolat vemia, kai tuštinasi daugiau nei aštuonis kartus per parą, kai išmatose ar vėmaluose yra kraujo, kai per 12 valandų reikšmingai sumažėja šlapimo kiekis arba kai jis tampa vangus ir sunkiai pažadinamas. Pastarasis požymis kartu su nesugebėjimu gerti yra pagrindas skambinti 112.
Kaip suprasti, ar vaikas šlapinasi pakankamai?
Patogiausias rodiklis kūdikiui yra šlapios sauskelnės ir jų keitimo dažnis, o vyresniam vaikui – šlapinimosi dažnis ir šlapimo spalva. Retas šlapinimasis ir tamsiai geltonas ar rusvas šlapimas įvardijami tarp skysčių netekimo požymių.
Ką pravartu padaryti šiandien
Pirmas žingsnis paprastas ir kainuoja kelis eurus: nusipirkite kelis pakelius geriamojo rehidratacijos tirpalo ir padėkite juos į vaistinėlę, kol dar niekas neserga. Rugsėjį, kai vaikai grįžta į darželius ir mokyklas, žarnyno infekcijos plinta greitai, o naktį trečią valandą pirkti niekas nespėja.
Antras žingsnis – susitarti šeimoje, kas ką stebi. Užrašyti vėmimų, tuštinimųsi ir šlapinimųsi skaičių užtrunka sekundę, o gydytojui tai duoda daugiau informacijos nei bet koks aprašymas iš atminties.
Trečias – įgūdžiai. Skysčių netekimas yra tik viena iš situacijų, kai reaguoti tenka tėvams ar seneliams, o ne medikams. Rengiame pirmosios pagalbos mokymus ir atskirą programą auginantiems vaikus, kurioje praktiškai išmokstama atpažinti pavojingas vaikų būkles. Naudinga peržiūrėti ir tai, kaip suteikiama pirmoji pagalba vaikams bei ką daryti vaikui užspringus. Dėl mokymų grupei ar kolektyvui susisiekite.
Šaltiniai
- Pasaulio sveikatos organizacija. „The Treatment of Diarrhoea. A manual for physicians and other senior health workers”, 4-asis peržiūrėtas leidimas, Ženeva, 2005: 2.3 skyrius (dehidratacijos raida ir ankstyvieji požymiai, įdubęs momenėlis), 3.2 skyrius (apžiūra ir odos raukšlė), 1 lentelė ir 3.3.1 skyrius (vertinimo lentelė, sprendimo taisyklė ir paaiškinimai), 4.2 skyrius (namų priežiūros taisyklės, tinkami ir netinkami skysčiai, kiekiai po kiekvieno tuštinimosi, kada kreiptis į medikus), 4.3 ir 4.3.2 skyriai (kur teikiama pagalba esant dehidratacijos požymių, kaip duoti tirpalą), 9.1 skyrius (karščiavimas viduriuojančiam vaikui), Annex 2 (sumažinto osmoliariškumo tirpalo sudėtis, Table A). https://iris.who.int/server/api/core/bitstreams/df59ceab-2498-4a64-bd93-ad7566addb4e/content
- Guarino A. ir kt. „European Society for Pediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition/European Society for Pediatric Infectious Diseases Evidence-Based Guidelines for the Management of Acute Gastroenteritis in Children in Europe: Update 2014″. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition, 2014;59(1):132–152: 6.1 ir 6.2 skyriai (kada reikalinga medicininė apžiūra, klinikinės dehidratacijos skalė, informatyviausi požymiai), 9.1.1 skyrius (sumažinto osmoliariškumo tirpalas), 9.2 skyrius (mityba ir žindymas), 9.3 skyrius (loperamidas, cinkas). https://www.espghan.org/knowledge-center/publications/Gastroenterology/2014_Guidelines_for_the_Management_of_Acute_Gastroenteritis_in_children_in_Europe
- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Užkrečiamųjų ligų aprašas „Rotavirusinis enteritas”: ligos apibrėžimas, paplitimas, plitimo keliai ir infekcinė dozė, inkubacinis periodas ir simptomai, dehidratacijos požymiai, kada kreiptis į gydytoją, profilaktika ir skiepijimas. https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/r-1/rotavirusinis-enteritas/
- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Dažniausiai užduodami klausimai „Rotavirusinė infekcija”: rankų plovimo su muilu veiksmingumas (beveik 95 proc. patogeninių bakterijų ir virusų) ir bendrosios profilaktikos priemonės. https://nvsc.lrv.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-7/uzkreciamuju-ligu-valdymo-klausimai/gyventojams-1/dazniausiai-uzduodami-klausimai-apie-uzkreciamasias-ligas/rotavirusine-infekcija/
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. V-955 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo”: kalendoriaus 10 eilutė (rotavirusinės infekcijos vakcina) ir pastabų 5 punktas. Galiojanti suvestinė redakcija nuo 2025-12-10. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c7bf0da1ab8f11e8aa33fe8f0fea665f/asr
- Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS). „Diarrhoea and vomiting”: patarimai dėl skysčių, vaisių sulčių ir gazuotų gėrimų vengimo, mišinio neskiedimo, viduriavimą stabdančių vaistų neduoti jaunesniems nei 12 metų ir aspirino – jaunesniems nei 16 metų, rehidratacijos miltelių bei skubios pagalbos kriterijų sąrašas. https://www.nhs.uk/conditions/diarrhoea-and-vomiting/
