Nikotino priklausomybė: kodėl sunku mesti rūkyti

Įsivaizduokite tipinę situaciją. Marijampolėje gyvenantis Gintaras rūko beveik trisdešimt metų. Per tą laiką jis metė keturis kartus. Ilgiausiai ištvėrė vienuolika dienų, trumpiausiai – iki pietų. Kiekvieną kartą jis darė tą patį: vakare sulankstė paskutinį pakelį, ryte pažadėjo sau, kad šįkart tikrai, ir laukė, kol praeis.

Trečią dieną jis tapdavo toks irzlus, kad namiškiai patys pasiūlydavo „gal jau nusipirk”. Ketvirtą dieną pradėdavo skaudėti galvą. Penktą jis dar laikydavosi, bet nieko negalėdavo nuveikti – mintys sukdavosi tik apie vieną dalyką. Ir kiekvieną kartą Gintaras padarydavo tą pačią išvadą: „vadinasi, neturiu valios”.

Ši išvada beveik visada klaidinga. Sunkumas metant rūkyti kyla ne iš charakterio, o iš to, kad nikotinas per daugelį metų pakeitė smegenų darbą, o pats rūkymo veiksmas tapo dešimtimis tūkstančių kartų pakartotu įpročiu. Tai dvi skirtingos problemos, ir jos sprendžiamos skirtingai. Būtent todėl planas ir pagalba veikia geriau nei apsisprendimas ištverti.

Svarbu: ši informacija yra edukacinė. Ji nepakeičia gydytojo konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Vaistus, padedančius mesti rūkyti, parenka tik gydytojas. Jei metant rūkyti atsiranda ilgai trunkanti prislėgta nuotaika, beviltiškumo jausmas ar mintys apie savižudybę, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, o esant tiesioginiam pavojui gyvybei – skambinti 112.

Trumpas atsakymas: kodėl mesti rūkyti taip sunku?

Priklausomybė nuo nikotino priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimų grupei ir turi dvi dalis. Fizinė dalis susiformuoja todėl, kad nikotinas smegenis pasiekia vidutiniškai per 7–10 sekundžių ir skatina dopamino išsiskyrimą; ilgainiui atsiranda tolerancija ir poreikis reguliariai gauti įprastą dozę. Psichologinė dalis yra pats rūkymo ritualas, per metus pakartojamas dešimtis tūkstančių kartų. Todėl vien valios pastangos nėra veiksmingiausias būdas.

Klausimas	Atsakymas
Ar tai liga, ar įprotis?	Ir viena, ir kita: priklausomybės ligos priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimams, o rūkymas kartu yra ir įprotis
Per kiek laiko nikotinas pasiekia smegenis?	Vidutiniškai per 7–10 sekundžių
Kiek rūkančiųjų priklausomi fiziškai?	Apie 80 proc. reguliariai rūkančių asmenų
Kada prasideda abstinencijos simptomai?	Per pirmąsias valandas po paskutinės cigaretės
Kada jie stipriausi?	Per pirmąsias paras
Kiek jie trunka?	Dažniausiai išnyksta per 3–4 savaites
O potraukis rūkyti?	Psichologinis potraukis gali trukti kelis mėnesius, o retkarčiais užeiti ir vėliau
Ar atkrytis reiškia nesėkmę?	Ne. Galiojanti tvarka atkryčio atvejui numato atskirus veiksmus: įvertinti priežastis ir pakoreguoti planą
Nuo kelerių metų teikiama pagalba?	Nuo 16 metų
Kiek kainuoja pagalba?	Konsultacijos teikiamos kaip sveikatos priežiūros paslauga; veikia ir nemokama linija 1819

Šaltiniai: Metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašas (SAM 2023-12-14 įsakymas Nr. V-1295, suvestinė redakcija nuo 2025-02-14); Respublikinio priklausomybės ligų centro metodinė medžiaga sveikatos priežiūros specialistams.

Kas iš tikrųjų yra priklausomybė nuo nikotino?

Priklausomybės ligos priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimų grupei. Jomis sergantis žmogus jaučia stiprų potraukį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, o gebėjimas kontroliuoti vartojimą – jo pradžią, pabaigą ir intensyvumą – labai sumažėja. Dėl to kyla neigiamų padarinių sveikatai ir santykiams su artimaisiais.

Priklausomybės nuo nikotino atsiradimo mechanizmas panašus į kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Respublikinio priklausomybės ligų centro parengtoje metodinėje medžiagoje sveikatos priežiūros specialistams nurodoma, kad priklausomybės nuo nikotino stiprumas prilygsta priklausomybei nuo heroino ir kokaino. Tai nėra retorinis palyginimas – jis paaiškina, kodėl toks paplitęs ir socialiai priimtinas įprotis nutraukiamas taip sunkiai.

Svarbu ir tai, ko dažnai nesuprantama. Nikotinas nėra pagrindinė rūkymo sukeliamų ligų priežastis – ligas sukelia kitos tabako dūmų cheminės medžiagos. Pagrindinis nikotino poveikis yra psichoaktyvus, tai yra skatinantis priklausomybę. Būtent todėl nikotinas ir yra ta medžiaga, kuri žmogų prie cigarečių pririša, o žalą daro visa kita, kas įkvepiama kartu. Plačiau apie tai, ką konkrečiai tabako dūmai daro organizmui, rašome atskirai – rūkymo ir vapinimo žala sveikatai.

Kokia rūkymo padėtis Lietuvoje?

Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2021 m. atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimo duomenis, per paskutines 30 dienų rūkė 34,9 proc. 15–64 metų Lietuvos gyventojų, o kasdien rūkančiais save nurodė 31,1 proc. Departamentas pažymi, kad nuo 2004 m. rūkymo paplitimas kinta nedaug.

Higienos instituto duomenimis, Lietuva dėl rūkymo kasmet praranda apie 7 tūkst. gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad tabakas kasmet pasaulyje nužudo daugiau nei 7 mln. žmonių, iš jų daugiau nei 1,6 mln. – nerūkančiuosius, kvėpuojančius aplinkinių dūmais.

Kodėl nikotinas sukelia tokią stiprią priklausomybę?

Esminis dalykas yra greitis. Kuo greičiau psichoaktyvioji medžiaga pasiekia centrinę nervų sistemą, tuo greičiau vystosi priklausomybė. Rūkant tabaką nikotinas smegenis pasiekia vidutiniškai per 7–10 sekundžių. Palyginimui, bedūmiais tabako gaminiais nikotinas į organizmą patenka lėčiau ir jo poveikis mažesnis.

Smegenyse nikotinas prisijungia prie neuronų receptorių ir skatina dopamino bei kitų neuromediatorių išsiskyrimą. Iš pradžių tai patiriama kaip trumpalaikis energijos antplūdis, geresnė dėmesio koncentracija, didesnis veiklumas. Tačiau pakartotinai rūkant neurohormonų apykaita ilgainiui sutrinka, didėja tolerancija nikotinui, ir žmogui prireikia reguliariai gauti savo įprastą dozę vien tam, kad jaustųsi normaliai.

Čia slypi svarbiausias mechanizmas, kurio dažnas rūkantysis nė neįtaria. Malonumas, kurį jis patiria užsirūkęs, didele dalimi yra ne malonumas, o ankstyvųjų abstinencijos simptomų išnykimas. Kitaip tariant, cigaretė nuramina tą įtampą, kurią pati ir sukūrė. Todėl teiginys „rūkymas padeda man susidoroti su stresu” mokslo požiūriu neatlaiko patikros.

Kodėl būtent rūkymas, o ne kitos nikotino formos?

Antra priežastis yra kartojimo dažnumas. Rūkydamas vieną cigaretę žmogus dūmų įtraukia vidutiniškai 10–12 kartų. Surūkant pakelį per dieną, tai yra apie 200 kartų per dieną ir maždaug 70 tūkst. kartų per metus. Jokia kita psichoaktyvioji medžiaga pasaulyje nėra vartojama taip dažnai.

Toks dažnumas turi dvigubą pasekmę. Pirma, jis daro didelį poveikį smegenų veiklai. Antra, visa, kas rūkymą lydi – rytinė kava, pertrauka darbe, pokalbis lauke, važiavimas automobiliu – laikui bėgant susisieja su nikotino poveikiu ir tampa savarankišku rūkymo signalu.

Metodinėje medžiagoje pažymima ir tai, kad fizinės priklausomybės formavimosi laikas labai skiriasi: vieniems jis trunka mėnesius ar metus, o kitiems potraukis rūkyti gali atsirasti jau po kelių cigarečių. Apie 80 proc. reguliariai rūkančių asmenų yra fiziškai priklausomi nuo nikotino, o psichologiškai priklausomi vienaip ar kitaip yra visi reguliariai rūkantieji.

Kuo skiriasi fizinė ir psichologinė priklausomybė?

Šis skirtumas yra praktiškas, o ne teorinis: nuo jo priklauso, kas žmogui padės.

Požymis	Fizinė (farmakologinė) priklausomybė	Psichologinė (nefarmakologinė) priklausomybė
Kas ją sukelia	Nikotino poveikis nervų sistemos receptoriams	Įpročio ritualas ir su rūkymu susieti dirgikliai
Kaip pasireiškia	Abstinencijos simptomai, kai krinta nikotino kiekis kraujyje	Noras rūkyti tam tikroje situacijoje, aplinkoje, nuotaikoje
Kiek trunka	Simptomai dažniausiai išnyksta per 3–4 savaites	Potraukis gali trukti kelis mėnesius ir grįžti epizodiškai
Kas padeda	Medikamentinis gydymas, kurį parenka gydytojas	Elgesio keitimas, ritualų pakeitimas, konsultacijos

Psichologinė dalis dažnai nuvertinama. Žmogus, kuris surūko pakelį per dieną, per metus 70 tūkst. kartų užsidega cigaretę, ją užuodžia, jaučia dūmų skonį burnoje ir kvėpavimo takuose. Rūkymas tampa kasdieniu ritualu, o ritualas – savarankišku malonumo šaltiniu. Todėl net ir tie, kurie vartoja pakaitinę nikotino terapiją ir stiprių abstinencijos simptomų nejaučia, dažnai pasigenda paties proceso.

Iš to seka labai konkreti išvada: planuojant mesti rūkyti verta iš anksto nusimatyti, kuo bus pakeisti ritualiniai rūkymo aspektai. Jokia veikla jų neatstos visiškai, bet pertrauka, per kurią žmogus išeina į lauką be cigaretės, veikia geriau nei pertraukos atsisakymas.

Kaip įvertinti savo priklausomybės stiprumą?

Preliminariam priklausomybės nuo nikotino vertinimui Lietuvoje naudojamas Fagerstromo testas. Jis pateiktas ir Respublikinio priklausomybės ligų centro metodinėje medžiagoje. Tai ne diagnozė, o orientyras, padedantis suprasti, kiek stipri yra fizinė priklausomybės dalis.

Klausimas	Atsakymas ir balai
Kada nubudęs ryte surūkote pirmąją cigaretę?	Praėjus 5 min. – 3; 6–30 min. – 2; 31–60 min. – 1; vėliau nei po 60 min. – 0
Ar sunku susilaikyti nerūkius ten, kur rūkyti draudžiama?	Taip – 1; ne – 0
Kurios cigaretės labiausiai nenorėtumėte atsisakyti?	Pirmosios rytinės – 1; bet kurios kitos – 0
Kiek cigarečių surūkote per dieną?	31 ir daugiau – 3; 21–30 – 2; 11–20 – 1; 10 ir mažiau – 0
Ar pirmosiomis valandomis po nubudimo rūkote dažniau?	Taip – 1; ne – 0
Ar rūkote sirgdamas, kai didesnę dalį dienos praleidžiate lovoje?	Taip – 1; ne – 0

Rezultatai vertinami taip: 0–3 balai rodo santykinai silpną fizinę priklausomybę, 4–7 balai – vidutinio stiprumo, 8–10 balų – stiprią priklausomybę nuo nikotino.

Net ir silpnos fizinės priklausomybės atveju metant rūkyti gali būti jaučiami nemalonūs simptomai, todėl mažas balų skaičius nereiškia, kad ruoštis nereikia. Priešingai – tokiu atveju daugiau dėmesio verta skirti psichologinei daliai: su kuo rūkymas asocijuojasi ir kokiose situacijose noras rūkyti stipriausias.

Kas vyksta metus rūkyti: abstinencijos eiga

Nikotino abstinencija yra laikina ir turi gana nuspėjamą eigą. Žinojimas, ko tikėtis, pats savaime mažina nerimą ir padeda neįvertinti pirmųjų dienų kaip nesėkmės ženklo.

Laikotarpis	Kas vyksta
Pirmosios valandos po paskutinės cigaretės	Prasideda pirmieji fiziniai abstinencijos simptomai
Pirmoji–trečioji para	Simptomai stipriausi
Pirmosios savaitės	Simptomai pamažu silpnėja; nuovargio ir sunkumo susikaupti pojūtis gali užsitęsti
3–4 savaitės	Fiziniai abstinencijos simptomai dažniausiai išnyksta
Keli mėnesiai	Psichologinis potraukis rūkyti dar juntamas
Vėliau	Staiga atsirandantis potraukis gali užeiti retkarčiais ir po ilgo laiko

Dažniausi nikotino abstinencijos simptomai yra šie:

• stiprus noras ir potraukis parūkyti;
• irzlumas, pyktis, agresyvumas;
• nervingumas ir neramumas;
• nuovargis;
• padidėjęs apetitas;
• sunkumas susikaupti;
• liūdesys, prislėgta nuotaika;
• galvos skausmas;
• naktinis pabudimas;
• galvos svaigimas.

Prie jų prisideda ir kelios reakcijos, kurios daugelį nustebina, nors iš tikrųjų yra geras ženklas. Pirmosiomis dienomis gali atsirasti kosulys, gerklės perštėjimas, gali užkimti balsas – taip valosi kvėpavimo takai. Kadangi nikotinas veikia medžiagų apykaitą, gali trumpam sutrikti virškinimas. Šiems nemalonumams palengvinti rekomenduojama gerti daug skysčių ir rinktis daug skaidulų turinčius maisto produktus.

Simptomų intensyvumas labai individualus: vieni juos jaučia stipriai, kiti beveik nepastebi. Stipresnius simptomus paskatina staigus nikotino vartojimo nutraukimas ir stipri fizinė priklausomybė.

Ką daryti, kai užeina stiprus noras rūkyti?

Tyrimai rodo, kad valios pastangos nėra veiksmingiausias būdas susidoroti su kylančiu potraukiu. Veiksmingiau yra turėti iš anksto apgalvotą strategiją. Svarbiausia žinoti, kad stiprus potraukis dažniausiai praeina per kelias minutes ar net greičiau – reikia jį pergyventi, o ne įveikti.

Metodinėje medžiagoje aprašomos šios strategijos:

1. Priminti sau priežastis. Užėjus norui parūkyti, skirti kelias minutes ir išvardyti, kas jau pagerėjo: sveikata, kvapas, sutaupytos lėšos, pasitikėjimas savimi. Tai padeda susikaupti ties tikslu, o ne ties tuo metu kylančia emocija.
2. Neleisti sau nuobodžiauti. Laikas, kurį anksčiau užimdavo rūkymas, turi būti kuo nors užpildytas. Nuobodulys yra vienas stipriausių rūkymą skatinančių veiksnių.
3. Užimti rankas. Daugelis pasigenda būtent fizinių rūkymo judesių. Padeda streso kamuoliukas, pieštukas, šiaudelis, piešimas, sodininkystė.
4. Turėti sveikų užkandžių. Metant rūkyti dažnai padidėja apetitas ir pasigendama pojūčio prie lūpų. Tinka daržovių lazdelės, becukriai saldainiai, kramtomoji guma.
5. Taikyti atsipalaidavimo technikas. Kvėpavimo pratimai, meditacija, pasivaikščiojimas. Fizinis aktyvumas – net ir lengvas pasivaikščiojimas – teigiamai veikia nuotaiką ir mažina abstinencijos simptomus.

Jeigu mesti iš karto pasirodo per sunku, metodinėje medžiagoje aprašomi du tarpiniai žingsniai: suplanuotas surūkomų cigarečių mažinimas pagal griežtą grafiką ir rūkymo vietų apribojimas. Nė vienas jų nėra galutinis tikslas, bet abu padeda nutraukti įsitvirtinusias asociacijas tarp aplinkos ir rūkymo.

Kokią pagalbą metantiems rūkyti Lietuvoje numato tvarka?

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje galioja Metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1295 (suvestinė redakcija nuo 2025-02-14). Jis nustato dviejų lygių pagalbą, o paslaugos pagal šį aprašą teikiamos asmenims nuo 16 metų (4 p.).

Trumpoji metimo rūkyti intervencija – tai trumpas, empatiškas ir struktūruotas sveikatos priežiūros specialisto pokalbis, kuriuo siekiama paskatinti mesti rūkyti ir informuoti apie pagalbos galimybes (3.1 p.). Apsilankymo metu gydytojas, slaugytojas, gyvensenos medicinos specialistas ar medicinos psichologas pagal galimybę pasiteirauja, ar žmogus rūko, ir pažymi rūkymo statusą medicininėje formoje (7 p.). Jei žmogus rūko, jam patariama mesti, įteikiama atmintinė su konkrečios savivaldybės įstaigų kontaktais ir pasiūloma išplėstinė pagalba (9 ir 10 p.).

Išplėstinės metimo rūkyti pagalbos paslaugos – tai individualus ir (ar) grupinis konsultavimas kartu su medikamentinėmis priemonėmis, skirtas padėti mesti rūkyti, palaikyti motyvaciją, sudaryti metimo planą ir išvengti atkryčio (3.2 p.). Aprašas numato:

• iki 6 individualių ir (ar) grupinių konsultacijų ciklą, vykstantį ne dažniau kaip kas savaitę, kiekvienai skiriant ne mažiau kaip 1 valandą; iš jų pirma ir mažiausiai dvi konsultacijos turi būti individualios (13.3 p.);
• metimo rūkyti planą su konkrečia data, sudaromą kartu su specialistu (13.2 p.);
• motyvacijos, ankstesnių atkryčių ir jų priežasčių įvertinimą (13.1 p.);
• medikamentinio gydymo parinkimą ir koregavimą, kurį atlieka gydytojas psichiatras; jei paslaugas teikia ne gydytojas, dėl vaistų patariama kreiptis į gydytoją (13.4 p.).

Svarbi praktinė detalė: išplėstinių paslaugų galima kreiptis ir tiesiogiai, nelaukiant, kol jas pasiūlys šeimos gydytojas (11 p.). Tokiu atveju pirmiausia suteikiamos rūkymo statuso nustatymo ir trumposios intervencijos paslaugos, jeigu jos dar nebuvo suteiktos; jeigu jau buvo, jos nekartojamos, o darbas tęsiamas nuosekliai (12 p.).

Išplėstines paslaugas teikia gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas ar gyvensenos medicinos specialistas, dirbantis pirminės arba antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje, arba savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistas, atitinkantis atskirai nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (5.2 p.). Tai reiškia, kad tinka ne bet kuris privačiai dirbantis specialistas.

Metus rūkyti pagalba nesibaigia. Aprašas numato, kad rūkymo statusas stebimas metimo dieną, taip pat po 2 savaičių, 1 mėnesio ir 3 mėnesių nuo plane nurodytos metimo dienos (14 p.).

Kur kreiptis praktiškai?

• Savo šeimos gydytojo įstaigoje – ten atliekama trumpoji intervencija ir įteikiama atmintinė su savivaldybės kontaktais.
• Savivaldybės visuomenės sveikatos biure arba psichikos sveikatos centre – ten teikiamos išplėstinės paslaugos.
• Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Centras nurodo teikiantis 6 specialisto konsultacijų ciklą ir pirmą rekomenduojamų medikamentų pakuotę nemokamai; aktualias sąlygas verta pasitikslinti pasirinktame filiale.
• Nemokama nacionaline metimo rūkyti pagalbos telefono linija 1819, veikiančia nuo 2024 m. vasario 6 d. Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. vasario 6 d. pranešimo duomenimis, linija dirba darbo dienomis nuo 11 iki 19 val. ir savaitgaliais nuo 11 iki 14 val., o konsultuoja pagal specialią moksliniais įrodymais grįstą metodiką apmokyti specialistai. Prieš skambindami darbo laiką verta pasitikslinti.

Metodinį vadovavimą metimo rūkyti pagalbos klausimais vykdo Respublikinis priklausomybės ligų centras (V-1295 aprašo 22 p.).

Ar būtinai reikia vaistų?

Nebūtinai, bet jie pastebimai padidina sėkmės tikimybę. Pasaulio sveikatos organizacija 2024 m. paskelbtose pirmosiose klinikinėse tabako vartojimo nutraukimo gairėse suaugusiesiems kaip veiksmingus nurodo varenikliną, pakaitinę nikotino terapiją, bupropioną ir citiziną. Gairėse taip pat pateikiama stipri rekomendacija medikamentinį gydymą derinti su elgesio keitimo intervencijomis – būtent toks derinys duoda geriausius rezultatus.

Lietuvos metodinėje medžiagoje vareniklinas nurodomas kaip pirmo pasirinkimo vaistas, vartojamas kartu teikiant psichologinę pagalbą. Pakaitinė nikotino terapija veikia kitu principu: ji laikinai pakeičia didelę nikotino koncentraciją iš cigarečių ir taip mažina potraukį bei nutraukimo simptomus. Bupropionas ir citizinas Lietuvos metodinėje medžiagoje aprašomi kaip alternatyvos pirmo pasirinkimo terapijai, nors Pasaulio sveikatos organizacijos gairėse bupropionas priskiriamas pirmos eilės priemonėms kartu su varenikliniu ir pakaitine nikotino terapija. Praktikoje tai reiškia, kad tinkamą variantą renkasi gydytojas pagal konkretaus žmogaus sveikatos būklę ir ankstesnę patirtį.

Trys dalykai, kuriuos verta žinoti iš anksto:

• Vaistus parenka tik gydytojas. Receptinius preparatus galima įsigyti tik su gydytojo receptu, o gydymo eigą reikia stebėti. Todėl čia sąmoningai nepateikiama jokių dozių ar vartojimo schemų.
• Pakaitinė terapija nesuteiks tokio pat pojūčio kaip cigaretė. Nikotinas iš pleistro į organizmą skverbiasi pamažu, todėl staigaus malonumo pojūčio nebus. Iš dalies būtent dėl to šie gaminiai saugesni ir jiems retai išsivysto priklausomybė.
• Miego sutrikimai gali būti ne abstinencijos, o terapijos padarinys. Naudojant visą parą veikiantį pleistrą nikotinas veikia kaip stimuliatorius ir naktį. Tokiu atveju verta aptarti su specialistu kitą pleistro tipą arba jo nusiėmimą nakčiai.

Kodėl atkrytis nėra nesėkmė?

Priklausomybės ligos pasižymi didele atkryčio tikimybe – tai jų savybė, o ne konkretaus žmogaus trūkumas. Galiojanti tvarka tai numato tiesiogiai: esant atkryčiui ar motyvacijos praradimui specialistas įvertina priežastis ir aplinkybes, sudaro pakoreguotą metimo rūkyti planą, teikia papildomą konsultavimą, o gydytojas prireikus koreguoja medikamentinį gydymą (V-1295 aprašo 16 p.). Tiems, kuriems nepavyko, numatyta iš naujo suteikti trumpąją intervenciją ir aptarti nepasisekimo priežastis (18.3 p.).

Verta žinoti ir tai, kad staiga atsirandantis potraukis rūkyti gali išlikti labai ilgai. Tai nereiškia, kad jis bus stiprus ar dažnas – tiesiog jam atsiradus nereikėtų nustebti. Nerūkyti yra sprendimas, kurį tenka priimti ne vieną kartą.

Skiriasi ir tai, kada žmogus laikomas metusiu rūkyti. Metodinėje medžiagoje nurodoma, kad metusiu rūkyti klientas laikomas tada, kai nerūko bent 4–6 savaites. Galiojantis aprašas rūkymo statusą medicininiuose dokumentuose leidžia keisti tada, kai žmogus nerūko mažiausiai 3 mėnesius nuo metimo dienos (18.1 p.). Abu skaičiai teisingi – jie tiesiog atsako į skirtingus klausimus.

Ką iš to turėtų pasiimti darbdaviai ir kolegos

Rūkymas yra vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, o tai reiškia, kad jis susijęs ir su ūmiais įvykiais darbo vietoje. Kolektyvui naudingesnis yra ne moralizavimas, o dvi paprastos praktikos.

Pirma, jeigu kolega bando mesti, pirmosios kelios savaitės jam bus objektyviai sunkios: irzlumas ir sunkumas susikaupti yra abstinencijos simptomai, o ne charakterio pasikeitimas. Tai laikina.

Antra, širdies ir kraujagyslių įvykiai neįspėja iš anksto. Įmonėje, kurioje bent dalis darbuotojų moka atpažinti infarkto ar insulto požymius ir pradėti gaivinimą, baigtis skiriasi kardinaliai. Apie tai, kaip mažinti insulto riziką, rašome atskirai – insulto prevencija, o kraujospūdžio rodiklius verta pasitikrinti kiekvienam rūkančiam žmogui.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar nikotino priklausomybė yra tikra liga?

Priklausomybės ligos priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimų grupei. Jomis sergantis žmogus jaučia stiprų potraukį vartoti medžiagą, o gebėjimas kontroliuoti vartojimą labai sumažėja. Todėl tai nėra vien blogas įprotis ar valios stokos klausimas.

Kiek trunka nikotino abstinencija?

Pirmieji fiziniai simptomai prasideda per kelias valandas po paskutinės cigaretės, stipriausi būna pirmąją–trečiąją parą, o dažniausiai visiškai išnyksta per 3–4 savaites. Psichologinis potraukis rūkyti gali trukti kelis mėnesius.

Kodėl metus rūkyti taip stipriai keičiasi nuotaika?

Nikotinas veikia kaip centrinės nervų sistemos stimuliatorius ir dalyvauja dopamino apykaitoje. Nutraukus jo tiekimą smegenims reikia laiko prisitaikyti, todėl irzlumas, prislėgta nuotaika ir sunkumas susikaupti yra tipiški abstinencijos požymiai. Jie laikini.

Ar tiesa, kad rūkymas ramina ir padeda susidoroti su stresu?

Šis pojūtis apgaulingas. Užsirūkius nurimsta ne stresas, o ankstyvieji abstinencijos simptomai, kuriuos sukėlė ankstesnė cigaretė. Todėl ir jaučiamas palengvėjimas, nors realiai grįžtama tik į įprastą būklę.

Ar galima mesti rūkyti be vaistų?

Galima. Tačiau tarptautinės ir Lietuvos rekomendacijos sutaria, kad geriausius rezultatus duoda medikamentinio gydymo ir konsultavimo derinys. Ar vaistai reikalingi ir kokie, sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į priklausomybės stiprumą ir sveikatos būklę.

Ar elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti?

Elektroninės cigaretės teisiškai priskiriamos su tabako gaminiais susijusiems gaminiams, o jų vartojimas laikomas rūkymu. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nikotinas yra labai stipriai priklausomybę sukelianti ir žalinga medžiaga, ypač vaikams ir jauniems žmonėms. Pagalbos metant rūkyti klausimą verta aptarti su gydytoju, o ne spręsti keičiant vieną nikotino šaltinį kitu.

Nuo kelerių metų teikiama pagalba metantiems rūkyti?

Pagal galiojantį tvarkos aprašą paslaugos teikiamos asmenims nuo 16 metų.

Ką daryti, jei jau ne kartą bandžiau ir nepavyko?

Ankstesni bandymai nėra nesėkmės – jie yra informacija. Galiojanti tvarka numato, kad specialistas kartu su žmogumi įvertina buvusius atkryčius ir jų priežastis ir sudaro pakoreguotą planą. Praktiškai tai reiškia, kad kitas bandymas pradedamas ne nuo nulio.

Ar metus rūkyti būtinai priaugsiu svorio?

Padidėjęs apetitas yra vienas iš abstinencijos simptomų, todėl svorio pokytis įmanomas. Metodinėje medžiagoje rekomenduojama iš anksto pasirūpinti sveikų užkandžių atsargomis ir suplanuoti daugiau fizinės veiklos, kuri kartu mažina ir abstinencijos simptomus.

Kur kreiptis ir ko išmokti

Metimas rūkyti yra procesas, kurį daug lengviau nueiti su planu ir specialistu nei vienam. Pirmas žingsnis paprastas: pasakyti apie tai savo šeimos gydytojui arba paskambinti numeriu 1819.

Norite mokėti atpažinti infarkto, insulto ir kitus gyvybei pavojingus požymius? Užsiregistruokite į pirmosios pagalbos mokymus – juose mokoma vertinti nukentėjusiojo būklę, pradėti gaivinimą ir tinkamai iškviesti pagalbą.

Dirbate su maistu ar kitoje srityje, kur reikia higienos žinių? Higienos įgūdžių kursus galima baigti nuotoliniu būdu, o pažymėjimas išduodamas iš karto po testo.

Planuojate sveikatos stiprinimo veiklas kolektyvui? Parašykite mums per kontaktų puslapį – pasiūlysime jūsų įmonei tinkamą mokymų programą.

Susijusios temos, kurias verta perskaityti: rūkymo ir vapinimo žala sveikatai, insulto prevencija ir ką rodo kraujospūdžio rodikliai.