{"id":111746,"date":"2023-04-03T18:03:00","date_gmt":"2023-04-03T15:03:00","guid":{"rendered":"https:\/\/militra.lt\/?p=111746"},"modified":"2026-07-21T16:04:02","modified_gmt":"2026-07-21T13:04:02","slug":"virusines-infekcijos-kaip-galime-apsisaugoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/militra.lt\/en\/virusines-infekcijos-kaip-galime-apsisaugoti\/","title":{"rendered":"Virusin\u0117s infekcijos: kaip galime apsisaugoti?"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">At\u0117jus \u0161altajam met\u0173 laikui, d\u0117l permaining\u0173 or\u0173, temperat\u016br\u0173 kaitos susidaro palankios s\u0105lygos plisti virusin\u0117ms infekcijoms. \u016amin\u0117s vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 ligos (toliau \u2013 \u016aVKTI) yra labiausiai paplitusios infekcin\u0117s ligos pasaulyje, Lietuvoje kasmet u\u017eregistruojama apie 500 t\u016bkst. susirgim\u0173, ikimokyklinio am\u017eiaus vaikai \u016aVKTI per metus gali susirgti net 6\u20138 kartus. Nepaisant medicinos pa\u017eangos, \u016aVKTI i\u0161lieka did\u017eiule socialine ir ekonomine na\u0161ta: sergamumas \u016bmin\u0117mis kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijomis pasaulyje sudaro nuo 30 iki 50 proc. viso suaugusi\u0173j\u0173 nedarbingumo laiko. \u0160iai lig\u0173 grupei priklauso gripas, paragripas, adenovirusin\u0117, rinovirusin\u0117, respiracin\u0117 sincitin\u0117 ir koronavirusin\u0117 infekcijos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u016aVKTI b\u016bdinga staigi simptom\u0173 prad\u017eia, nosies u\u017egulimas, pasunk\u0117j\u0119s kv\u0117pavimas, sloga, kar\u0161\u010diavimo lydimas \u010diaudulys, gerkl\u0117s, galvos, raumen\u0173 skausmas, bendras silpnumas, dusulys. Vis d\u0117lto simptom\u0173 pasirei\u0161kimas ir j\u0173 sunkumas priklauso ne tik nuo suk\u0117l\u0117jo, bet ir asmens organizmo b\u016bkl\u0117s, gretutini\u0173 lig\u0173 bei am\u017eiaus. I\u0161 \u016bmini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173 galima i\u0161skirti grip\u0105 d\u0117l sunkesn\u0117s ligos eigos ir da\u017enai pasitaikan\u010di\u0173 sunki\u0173 komplikacij\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Kaip u\u017esikre\u010diama gripu, COVID-19 ar kita \u016bmine vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gripu, COVID-19 ar kitomis \u016aVKTI u\u017esikre\u010diama nuo sergan\u010dio \u017emogaus. \u0160ias ligas sukeliantys virusai plinta kartu su seili\u0173 dalel\u0117mis \u010diaudint, kosint. Seili\u0173 dalel\u0117s pasklinda ore ir nus\u0117da ant pavir\u0161i\u0173. \u012e kito \u017emogaus organizm\u0105 jos patenka \u012fkv\u0117pus arba u\u017eter\u0161tomis rankomis palietus aki\u0173, nosies, burnos gleivin\u0119. U\u017esikr\u0117t\u0119s gripo virusu \u017emogus suserga per 24\u201372 val. (vidutini\u0161kai 48 val.). COVID-19 inkubacinis periodas svyruoja nuo 1 iki 14 dien\u0173 (da\u017eniausiai \u017emogus suserga 3\u20137 dien\u0105 nuo u\u017esikr\u0117timo virusu).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kaip apsisaugoti nuo gripo, COVID-19 ar kitos \u016aVKTI?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>B\u016btina kuo da\u017eniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20\u201330 sekund\u017ei\u0173) \u0161iltu vandeniu ir muilu. Jei n\u0117ra vandens ir muilo, reikia valyti rankas joms skirtomis dezinfekcin\u0117mis priemon\u0117mis.<\/li>\n\n\n\n<li>Reikia vengti masinio susib\u016brimo viet\u0173 ir s\u0105ly\u010dio su sergan\u010diais asmenimis.<\/li>\n\n\n\n<li>B\u016btina laikytis kos\u0117jimo ir \u010diaud\u0117jimo etiketo: patariama kosint ar \u010diaudint prisidengti nos\u012f ir burn\u0105 vienkartine nosinaite, kuri\u0105 reikia nedelsiant i\u0161mesti. Jei ne\u012fmanoma prisidengti vienkartine nosinaite, \u010diaud\u0117ti ar kos\u0117ti rekomenduojama \u012f vidin\u012f alk\u016bn\u0117s link\u012f.<\/li>\n\n\n\n<li>Reikia stengtis neliesti aki\u0173, nosies ir burnos neplautomis rankomis.<\/li>\n\n\n\n<li>B\u016btina gerai v\u0117dinti patalpas.<\/li>\n\n\n\n<li>Susirgus rekomenduojama nedelsiant kreiptis \u012f gydytoj\u0105, neiti \u012f darb\u0105, sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 neleisti \u012f dar\u017eelius ar mokyklas.<\/li>\n\n\n\n<li>Gydytis reikia taip, kaip nurod\u0117 gydytojas.<\/li>\n\n\n\n<li>B\u016btina d\u0117v\u0117ti veido kauk\u0119: u\u017ed\u0117ti ant veido taip, kad dengt\u0173 smakr\u0105, burn\u0105, nos\u012f. Kauk\u0119 reikia keisti kiekvien\u0105 kart\u0105 gr\u012f\u017eus i\u0161 galimai u\u017ekr\u0117stos zonos arba kas 3\u20134 valandas.<\/li>\n\n\n\n<li>Reikia nuolat stiprinti savo sveikat\u0105: gr\u016bdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacij\u0173, gerti daug \u0161ilt\u0173 skys\u010di\u0173 ir pan.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasaulio sveikatos organizacija&nbsp;skiepus&nbsp;pripa\u017e\u012fsta veiksmingiausia specifine gripo ir COVID-19 profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo, COVID-19 ir j\u0173 sukeliam\u0173 komplikacij\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nuo gripo gali skiepytis visi gyventojai, sulauk\u0119 6 m\u0117n. am\u017eiaus. Skiepytis valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis gali:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>65 m. ir vyresni asmenys;<\/li>\n\n\n\n<li>n\u0117\u0161\u010diosios;<\/li>\n\n\n\n<li>asmenys, gyvenantys socialin\u0117s globos ir slaugos \u012fstaigose;<\/li>\n\n\n\n<li>asmenys, sergantys l\u0117tin\u0117mis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, kv\u0117pavimo tak\u0173, inkst\u0173 ligomis, l\u0117tin\u0117mis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;<\/li>\n\n\n\n<li>sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173 darbuotojai.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19 Lietuvoje gali visi \u0161alies pilie\u010diai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar \u0161alies, taip pat:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>asmenys, turintys teis\u0119 \u012f asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biud\u017eeto ar valstyb\u0117s biud\u017eeto l\u0117\u0161omis;<\/li>\n\n\n\n<li>Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173 ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybi\u0173 nari\u0173 pilie\u010diai ir j\u0173 \u0161eimos nariai, atvyk\u0119 gyventi \u012f Lietuv\u0105 ilgiau kaip 3 m\u0117nesiams per pus\u0119 met\u0173 ir \u012fgij\u0119 teis\u0119 gyventi Lietuvoje;<\/li>\n\n\n\n<li>u\u017esienio valstybi\u0173 pilie\u010diai ir asmenys be pilietyb\u0117s, kuriems i\u0161duotas leidimas gyventi Lietuvoje;<\/li>\n\n\n\n<li>asmenys, kuriems i\u0161duota nacionalin\u0117 viza;<\/li>\n\n\n\n<li>Lietuvoje akredituoti ir reziduojantys asmenys;<\/li>\n\n\n\n<li>kiti asmenys, kurie turi b\u016bti skiepijami Vyriausyb\u0117s sprendimu.<\/li>\n<\/ul>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>At\u0117jus \u0161altajam met\u0173 laikui, d\u0117l permaining\u0173 or\u0173, temperat\u016br\u0173 kaitos susidaro palankios s\u0105lygos plisti virusin\u0117ms infekcijoms. \u016amin\u0117s vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 ligos (toliau \u2013 \u016aVKTI) yra labiausiai paplitusios infekcin\u0117s ligos pasaulyje, Lietuvoje kasmet u\u017eregistruojama apie 500 t\u016bkst. susirgim\u0173, ikimokyklinio am\u017eiaus vaikai \u016aVKTI per metus gali susirgti net 6\u20138 kartus. Nepaisant medicinos pa\u017eangos, \u016aVKTI i\u0161lieka did\u017eiule socialine ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":78,"featured_media":111791,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"slim_seo":{"title":"Virusin\u0117s infekcijos: kaip galime apsisaugoti? - Militra.lt","description":"At\u0117jus \u0161altajam met\u0173 laikui, d\u0117l permaining\u0173 or\u0173, temperat\u016br\u0173 kaitos susidaro palankios s\u0105lygos plisti virusin\u0117ms infekcijoms. \u016amin\u0117s vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173"},"_glsr_average":0,"_glsr_ranking":0,"_glsr_reviews":0,"_slim_seo_primary_term_category":0,"_slim_seo_primary_term_post_tag":0,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-111746","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry"],"blocksy_meta":{"styles_descriptor":{"styles":{"desktop":"","tablet":"","mobile":""},"google_fonts":[],"version":8}},"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111746","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/78"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=111746"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111746\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":271892,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111746\/revisions\/271892"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/111791"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=111746"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=111746"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=111746"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}