{"id":111921,"date":"2023-08-29T11:53:00","date_gmt":"2023-08-29T08:53:00","guid":{"rendered":"https:\/\/militra.lt\/?p=111921"},"modified":"2023-08-04T18:55:09","modified_gmt":"2023-08-04T15:55:09","slug":"kad-kelioniu-nesugadintu-ligos-kokia-rizika-islieka-ir-kaip-pasiruosti-kelionems","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/militra.lt\/en\/kad-kelioniu-nesugadintu-ligos-kokia-rizika-islieka-ir-kaip-pasiruosti-kelionems\/","title":{"rendered":"Kad kelioni\u0173 nesugadint\u0173 ligos: kokia rizika i\u0161lieka ir kaip pasiruo\u0161ti kelion\u0117ms?"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras (NVSC) primena apie u\u017ekre\u010diam\u0105sias ligas, kuri\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 Lietuvoje n\u0117ra, ta\u010diau jomis u\u017esikr\u0117sti galima tam tikruose kra\u0161tuose. Nuo kai kuri\u0173 i\u0161 j\u0173 gali apsaugoti skiepai, ta\u010diau nuo kit\u0173 gelbsti tik saugus elgesys ir kitos profilaktin\u0117s priemon\u0117s. Primename, kokios tai u\u017ekre\u010diamosios ligos, kuriose \u0161alyse jos paplitusios ir kaip j\u0173 saugotis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u012eve\u017etinio poliomielito rizika i\u0161lieka<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2002 metais Europos region\u0105 paskelb\u0117 ,,laisv\u0105 nuo poliomielito\u201c. Ta\u010diau i\u0161lieka rizika \u0161ia liga susirgti keliaujant \u012f \u0161alis, kuriose jos suk\u0117l\u0117jas teb\u0117ra paplit\u0119s. 2023 m. gegu\u017e\u0117s 3 d. PSO buvo su\u0161auktas 35-asis Ekstremali\u0173&nbsp; situacij\u0173 komiteto pos\u0117dis d\u0117l poliomielito plitimo tarptautiniu mastu. \u0160iemet vasario m\u0117nes\u012f registruotas vienas laukinio poliomielito viruso atvejis Pakistane, taip pat nustatyti 3 teigiami aplinkos m\u0117gini\u0173 tyrimo rezultatai: du Indijoje, Pund\u017eabo regione, ir vienas \u2013 Pakistane. Du i\u0161 j\u0173 siejami su Afganistane cirkuliuojan\u010diu virusu. Afganistane 2023 metais ligos atvej\u0173 neu\u017efiksuota, ta\u010diau suk\u0117l\u0117jas aptiktas aplinkos m\u0117giniuose. PSO duomenimis, Piet\u0173 Afrikoje nuo paskutinio poliomielito atvejo 2022 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f, &nbsp;nauj\u0173 atvej\u0173 neregistruota, ta\u010diau poliomielito plitimo galimyb\u0117 \u0161ioje \u0161alyje i\u0161lieka d\u0117l nepakankamos prie\u017ei\u016bros ir skiepijimo apr\u0117pties.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Primename, kad poliomielitas \u2013 \u016bmi virusin\u0117 infekcija, pasirei\u0161kianti dvibange ligos eiga ir \u016bmiu vangiu raumen\u0173 paraly\u017eiumi. Infekcijos \u0161altinis \u2013 tik \u017emogus. Pagrindinis plitimo kelias \u2013 fekalinis-oralinis. U\u017esikre\u010diama per maist\u0105, vanden\u012f, ne\u0161varias rankas.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Efektyviausia profilaktikos priemon\u0117, apsauganti nuo poliomielito, yra skiepai. Lietuvoje vaikai skiepijami pagal vaik\u0173 profilaktini\u0173 skiepijim\u0173 kalendori\u0173 (Kalendorius). Skiepijimo schem\u0105 sudaro penkios vakcinos doz\u0117s, skiriamos 2 m\u0117n., 4 m\u0117n., 6 m\u0117n., 18 m\u0117n. ir 6\u20137 met\u0173 am\u017eiaus vaikams. Jeigu vaikas nebuvo laiku paskiepytas, gydytojas gali sudaryti individual\u0173 skiepijimo plan\u0105 ir \u201epasivyti\u201c Kalendoriuje numatyt\u0105 skiepijim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei neprisimenate, ar J\u016bs \/ J\u016bs\u0173 vaikas yra paskiepytas nuo poliomielito, rekomenduojama kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105. Jei n\u0117ra \u012fra\u0161o apie atlikt\u0105 skiep\u0105, rekomenduojama pasiskiepyti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vartoti vaistus ir vengti uod\u0173 \u012fkandim\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dar viena liga, kuria i\u0161lieka rizika u\u017esikr\u0117sti keliaujant po daugiau kaip 100 \u0161ali\u0173, yra maliarija. Tai parazitin\u0117 kraujo liga, perduodama \u012fkandus Anopheles genties uodo patelei bei pasirei\u0161kianti reguliariai pasikartojan\u010diais kar\u0161\u010diavimo priepuoliais. Maliarija pla\u010diai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotyn\u0173 Amerikos teritorijose. 95 proc. vis\u0173 susirgim\u0173 ir mir\u010di\u0173 nustatyti Afrikos regione. Daugiau nei pus\u0117 j\u0173 \u2013 Nigerijoje, Kongo Demokratin\u0117je Respublikoje, Nigeryje, Tanzanijoje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">&nbsp;Norint apsisaugoti nuo maliarijos, b\u016btina vartoti antimaliarinius vaistus, nes skiep\u0173 nuo jos &nbsp;n\u0117ra. Taip pat labai svarbu pasir\u016bpinti apsauga nuo uod\u0173 \u012fkandim\u0173: nevaik\u0161\u010dioti lauke temstant ar au\u0161tant, tokiu laiku neb\u016bti arti vandens; d\u0117v\u0117ti \u0161viesius rankas ir kojas dengian\u010dius drabu\u017eius; av\u0117ti kulk\u0161nis dengian\u010dius batus; naudoti uodus atbaidan\u010dias priemones (repelentus); patalp\u0173 langus ir duris u\u017edengti tinkleliais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117 \u2013 dar viena uod\u0173 platinama liga<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lietuvoje registruojami \u012fve\u017etiniai deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117s atvejai. Liga paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio kra\u0161tuose, daugiau nei 100 \u0161ali\u0173 Afrikoje, Piet\u0173 ir Pietry\u010di\u0173 Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione. Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0119 platinantys Aedes genties uodai b\u016bna aktyv\u016bs dienos metu ir da\u017eniausiai gyvena bei veisiasi netoli \u017emoni\u0173 b\u016bst\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kad \u0161i uod\u0173 platinama liga nesugadint\u0173 kelion\u0117s, specialistai pataria saugotis j\u0173 \u012fg\u0117lim\u0173: naudoti priemones, apsaugan\u010dias nuo uod\u0173 \u012fg\u0117lim\u0173, d\u0117v\u0117ti tokius drabu\u017eius, kurie u\u017edengt\u0173&nbsp; kuo daugiau odos, ant lang\u0173, dur\u0173, lov\u0173 patalpose naudoti nuo uod\u0173 apsaugan\u010dius tinklelius. Nors dauguma pacient\u0173 savaime pasveiksta patyr\u0119 lengv\u0173 simptom\u0173, pavyzd\u017eiui, pykinim\u0105, v\u0117mim\u0105, b\u0117rim\u0105 ir skausm\u0105, visgi daliai pacient\u0173 liga progresuoja ir gali i\u0161sivysti sunki jos forma. Gr\u012f\u017eus i\u0161 kelion\u0117s po endemines \u0161ios ligos teritorijas ir 3\u201314 dien\u0173 laikotarpiu prad\u0117jus kar\u0161\u010diuoti, atsiradus s\u0105nari\u0173, raumen\u0173 ir galvos skausmams, kraujavimui ir kt., b\u016btina nedelsiant kreiptis medicinin\u0117s pagalbos ir informuoti gydytoj\u0105 apie kelion\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Lig\u0105 sukelia Marburgo virusas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">2023 vasario m\u0117n. Marburgo kar\u0161tlig\u0117s protr\u016bkis registruotas Pusiaujo Gvin\u0117joje. I\u0161 viso buvo nustatyta 17 ligos atvej\u0173, i\u0161 j\u0173 12 mirties. Europos lig\u0173 prevencijos ir kontrol\u0117s centro duomenimis, nuo baland\u017eio pabaigos nauji Marburgo virusin\u0117s ligos atvejai Pusiaujo Gvin\u0117joje neregistruojami, ta\u010diau ir toliau vykdoma \u0161ios ligos epidemiologin\u0117 prie\u017ei\u016bra, t\u0119siamas s\u0105lyt\u012f tur\u0117jusi\u0173 asmen\u0173 steb\u0117jimas. \u0160iemet kovo m\u0117n. Marburgo kar\u0161tlig\u0117s protr\u016bkis registruotas ir Tanzanijoje. Jo metu registruoti 8 patvirtinti ligos atvejai, 6 i\u0161 j\u0173 mirties.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">NVSC specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad nuo Marburgo hemoragin\u0117s kar\u0161tlig\u0117s vakcinos n\u0117ra. Asmenys, keliaujantys \u012f Marburgo hemoragin\u0117s kar\u0161tlig\u0117s paveiktas teritorijas, turi laikytis \u0161i\u0173 saugos priemoni\u0173: vengti tiesioginio s\u0105ly\u010dio su sergan\u010diais ar mirusiais nuo Marburgo hemoragin\u0117s kar\u0161tlig\u0117s asmenimis; vietov\u0117se, kur registruojami Marburgo hemoragin\u0117s kar\u0161tlig\u0117s atvejai, rekomenduojama nesilankyti urvuose, \u0161achtose, nekontaktuoti su laukiniais gyv\u016bnais, nevartoti j\u0173 m\u0117sos; vengti nesaugi\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173, naudoti apsisaugojimo priemones; da\u017enai plauti rankas su muilu ar naudoti antiseptik\u0105, kuris turi b\u016bti \u012ftrinamas \u012f rankas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Atkreipiame d\u0117mes\u012f, kad pasitikrinti, nuo koki\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 rekomenduojama arba b\u016btina pasiskiepyti vykstant \u012f u\u017esienio \u0161alis, galima&nbsp;<a href=\"https:\/\/nvsc.lrv.lt\/skiepai-keliautojams\">\u010dia.<\/a><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras (NVSC) primena apie u\u017ekre\u010diam\u0105sias ligas, kuri\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 Lietuvoje n\u0117ra, ta\u010diau jomis u\u017esikr\u0117sti galima tam tikruose kra\u0161tuose. Nuo kai kuri\u0173 i\u0161 j\u0173 gali apsaugoti skiepai, ta\u010diau nuo kit\u0173 gelbsti tik saugus elgesys ir kitos profilaktin\u0117s priemon\u0117s. Primename, kokios tai u\u017ekre\u010diamosios ligos, kuriose \u0161alyse jos paplitusios ir kaip j\u0173 saugotis. \u012eve\u017etinio poliomielito rizika [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":78,"featured_media":111922,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"slim_seo":{"title":"Kad kelioni\u0173 nesugadint\u0173 ligos: kokia rizika i\u0161lieka ir kaip pasiruo\u0161ti kelion\u0117ms? - Militra.lt","description":"Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras (NVSC) primena apie u\u017ekre\u010diam\u0105sias ligas, kuri\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 Lietuvoje n\u0117ra, ta\u010diau jomis u\u017esikr\u0117sti galima tam tikruose k"},"_glsr_average":0,"_glsr_ranking":0,"_glsr_reviews":0,"_slim_seo_primary_term_category":0,"_slim_seo_primary_term_post_tag":0,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-111921","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry"],"blocksy_meta":{"styles_descriptor":{"styles":{"desktop":"","tablet":"","mobile":""},"google_fonts":[],"version":8}},"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111921","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/78"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=111921"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111921\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/111922"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=111921"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=111921"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=111921"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}