{"id":11604,"date":"2020-06-02T12:32:47","date_gmt":"2020-06-02T10:32:47","guid":{"rendered":"https:\/\/militra.lt\/?p=11604"},"modified":"2020-06-02T12:32:47","modified_gmt":"2020-06-02T10:32:47","slug":"atsilus-orams-tyko-pavojus-neapsisaugojus-gresia-baisios-pasekmes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/militra.lt\/en\/atsilus-orams-tyko-pavojus-neapsisaugojus-gresia-baisios-pasekmes\/","title":{"rendered":"At\u0161ilus orams, tyko pavojus: neapsisaugojus gresia baisios pasekm\u0117s"},"content":{"rendered":"

At\u0161ilus orams, tyko pavojus: neapsisaugojus gresia baisios pasekm\u0117s<\/strong><\/p>\n

At\u0117jus pavasariui vis daugiau laiko leid\u017eiame lauke, gamta atbunda, o su ja \u2013 ir erk\u0117s.<\/p>\n

Kokios yra erki\u0173 platinamos ligos Lietuvoje?<\/em><\/p>\n

Da\u017eniausios erki\u0173 sukeliamos ligos Lietuvoje yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Tai dvi skirtingos ligos, skiriasi j\u0173 suk\u0117l\u0117jai, simptomai, gydymas ir apsisaugojimo priemon\u0117s. Laimo lig\u0105 sukelia erki\u0173 perne\u0161amos bakterijos \u2013 borelijos, tuo tarpu erkinio encefalito suk\u0117l\u0117jas yra virusas.<\/p>\n

Kaip u\u017esikre\u010diama erkiniu encefalitu, kokie pagrindiniai simptomai?<\/em><\/p>\n

Erkiniu encefalitu u\u017esikre\u010diama \u012fsisiurbus erkei. Virus\u0105 perduoti gali nimfa arba suaugusi erk\u0117. Taip pat u\u017esikr\u0117sti galima vartojant termi\u0161kai neapdorot\u0105 pien\u0105 ar jo produktus. Erkiniam encefalitui b\u016bdingos dvi simptom\u0173 bangos. Pirmoji banga atsiranda 2\u201328 dienos po erk\u0117s \u012fkandimo ir pasirei\u0161kia kar\u0161\u010diavimu, kaul\u0173, raumen\u0173, galvos skausmais, nuovargiu. Tokia b\u016bkl\u0117 t\u0119siasi 1\u20138 dienas. Kita banga da\u017eniausiai prasideda po 5\u20138 dien\u0173 ir pasirei\u0161kia kartu su galvos skausmu, pykinimu, v\u0117mimu, gali atsirasti s\u0105mon\u0117s sutrikimai, traukuliai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai bei kiti neurologiniai simptomai. Daliai persirgusi\u0173 erkiniu encefalitu pasirei\u0161kia liekamieji rei\u0161kiniai: nuolatiniai galvos skausmai, miego sutrikimai, padid\u0117j\u0119s jautrumas, sunkumas susikaupti.<\/p>\n

Kaip u\u017esikre\u010diama Laimo liga ir kokie pagrindiniai jos simptomai?<\/em><\/p>\n

Laimo liga u\u017esikre\u010diama, kai \u012fsisiurbusi erk\u0117, siurbdama krauj\u0105, suleid\u017eia skys\u010dius su ligos suk\u0117l\u0117jais \u2013 borelijomis. Nors Laimo ligos metu gali b\u016bti pa\u017eeid\u017eiama bet kuri k\u016bno dalis, da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eiami organai yra oda, nerv\u0173 sistema, s\u0105nariai ir \u0161irdis. Pra\u0117jus 1\u20134 savait\u0117ms po \u012fkandimo, vietoje, kurioje buvo \u012fsisiurbusi erk\u0117 atsiranda raudona d\u0117m\u0117. Ji b\u016bna didesn\u0117 nei 5 cm ir ple\u010diasi. Kartu su \u0161iuo b\u0117rimu gali pasireik\u0161ti bendro pob\u016bd\u017eio negalavimai: galvos, raumen\u0173, s\u0105nari\u0173 skausmas, bendras silpnumas. Gali pakilti temperat\u016bra. V\u0117lesn\u0117se ligos stadijose pa\u017eeid\u017eiama nerv\u0173 sistema, kiek re\u010diau pasitaiko \u0161irdies ir aki\u0173 pa\u017eeidimai.<\/p>\n

Koks gydymas taikomas erkinio encefalito ir Laimo ligos atveju?<\/em><\/p>\n

Erkinio encefalito atveju etiotropinio gydymo n\u0117ra. Kovojama su ligos sukeltais simptomais, o ne pa\u010diu suk\u0117l\u0117ju. Laimo ligos atveju skiriamas gydymas antibiotikais.<\/p>\n

Nuo kuri\u0173 lig\u0173 apsaugo skiepai ir kokia skiepijimosi tvarka?<\/p>\n

Erkinio encefalito galima i\u0161vengti naudojant imunoprofilaktik\u0105. Imunoprofilaktika \u2013 negyva ar inaktyvinta erkinio encefalito viruso vakcina. Ja skiepijami \u017emon\u0117s, gyvenantys endemin\u0117se vietov\u0117se ir keliaujantieji \u012f endemines \u0161alis, revakcinacijos vyksta kas 3\u20135 metai. Gamtiniai endeminiai \u017eidiniai \u2013 Sibiro ir Tolim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 taiga, Ryt\u0173 Europa, tarp j\u0173 ir Lietuva. Lietuvoje registruotos dvi erkinio encefalito viruso vakcinos. Ticovac \u2013 negyvoji vakcina. Viena doz\u0117 \u2013 0,5 ml. leid\u017eiama \u012f raumen\u012f. Skiepijama trimis doz\u0117mis. Encepur \u2013 inaktyvuota erkinio encefalito viruso vakcina, viena doz\u0117 \u2013 0,25 ml. Skiepijama trimis doz\u0117mis. Vaikai skiepijami nuo vieneri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n

K\u0105 daryti, jei \u012fsisiurb\u0117 erk\u0117?<\/p>\n

Erk\u0119 patartina pa\u0161alinti kaip \u012fmanoma grei\u010diau. Erkinio encefalito virusas yra u\u017esikr\u0117tusios erk\u0117s seil\u0117se ir jai \u012fkandus perduodamas \u0161eimininkui per kelias minutes. Ta\u010diau tam, kad perduot\u0173 Laimo ligos suk\u0117l\u0117jus (borelijas), erkei reikia i\u0161b\u016bti prisitvirtinusiai prie odos kelet\u0105 valand\u0173. Greitai pa\u0161alinus erk\u0119 suma\u017einama rizika u\u017esikr\u0117sti borelioze. Deja, tai neapsaugo nuo erkinio encefalito. Erk\u0117 \u0161alinama jos k\u016bn\u0105 suimant pincetu kiek \u012fmanoma ar\u010diau galvut\u0117s. Nereikia stipriai spausti ir sukioti pincet\u0105 \u012f visas puses. Jei s\u0117kmingai pavyko i\u0161traukti erk\u0119, \u012fsisiurbimo viet\u0105 dezinfekuokite. Jei nepavyko i\u0161traukti visos erk\u0117s, nereikia bandyti i\u0161traukti likusi\u0173 dali\u0173, taip pat netepkite aliejumi. Organizmas pats pa\u0161alins likusias erk\u0117s dalis.<\/p>\n

Patarimai, kaip i\u0161vengi erk\u0117s \u012fkandimo?<\/p>\n

D\u0117v\u0117kite \u0161viesius vis\u0105 k\u016bn\u0105 dengian\u010dius drabu\u017eius, kai lankot\u0117s erki\u0173 u\u017ekr\u0117stose vietose. Av\u0117kite aulinius batus, \u012f juos suki\u0161kite kelni\u0173 kle\u0161nes. Palaidines ar mar\u0161kinius suki\u0161kite \u012f kelni\u0173 juosmen\u012f. B\u016btinai ne\u0161iokite galvos apdangal\u0105. Naudokite cheminius repelentus, jais apdorokite drabu\u017eius. Gr\u012f\u017eus i\u0161 gamtos nusivilkite drabu\u017eius, atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117kite k\u016bn\u0105, nusiprauskite. Tikrinkite namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 kail\u012f, nes jie gali prisid\u0117ti prie erki\u0173 i\u0161ne\u0161iojimo.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

At\u0161ilus orams, tyko pavojus: neapsisaugojus gresia baisios pasekm\u0117s At\u0117jus pavasariui vis daugiau laiko leid\u017eiame lauke, gamta atbunda, o su ja \u2013 ir erk\u0117s. Kokios yra erki\u0173 platinamos ligos Lietuvoje? Da\u017eniausios erki\u0173 sukeliamos ligos Lietuvoje yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Tai dvi skirtingos ligos, skiriasi j\u0173 suk\u0117l\u0117jai, simptomai, gydymas ir apsisaugojimo priemon\u0117s. Laimo lig\u0105 sukelia […]<\/p>\n","protected":false},"author":78,"featured_media":11606,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"slim_seo":{"title":"At\u0161ilus orams, tyko pavojus: neapsisaugojus gresia baisios pasekm\u0117s - Militra.lt","description":"At\u0161ilus orams, tyko pavojus: neapsisaugojus gresia baisios pasekm\u0117s At\u0117jus pavasariui vis daugiau laiko leid\u017eiame lauke, gamta atbunda, o su ja \u2013 ir erk\u0117s. Koki"},"_glsr_average":0,"_glsr_ranking":0,"_glsr_reviews":0,"_slim_seo_primary_term_category":0,"_slim_seo_primary_term_post_tag":0,"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-11604","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"blocksy_meta":{"styles_descriptor":{"styles":{"desktop":"","tablet":"","mobile":""},"google_fonts":[],"version":8}},"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11604","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/78"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11604"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11604\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11606"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11604"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11604"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11604"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}