pamok\u0173 ir b\u016breli\u0173, kiti jau\u010dia nerim\u0105, \u012ftamp\u0105 ar baim\u0119. Vaikui gali b\u016bti sunku gr\u012f\u017eti \u012f ankstyv\u0105 k\u0117lim\u0105si, pamok\u0173 ritm\u0105, nam\u0173 darbus, nauj\u0105 klas\u0119 ar pasikeitusi\u0105 aplink\u0105. Tod\u0117l t\u0117v\u0173, mokytoj\u0173 ir kit\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 palaikymas rugs\u0117jo prad\u017eioje yra labai svarbus.<\/p>\n\n\n\n
Vaik\u0173 stresas ne visada atrodo taip, kaip suaugusi\u0173j\u0173. Ma\u017eesni vaikai gali tapti irzlesni, jautresni, da\u017eniau verkti, sk\u0173stis pilvo ar galvos skausmais. Vyresni vaikai ir paaugliai gali u\u017esiskl\u0119sti, vengti mokyklos, pras\u010diau miegoti, prarasti motyvacij\u0105 arba tapti piktesni. CDC pabr\u0117\u017eia, kad stipr\u016bs ry\u0161iai su \u0161eima ir mokykla gali apsaugoti jaunuoli\u0173 psichikos sveikat\u0105, tod\u0117l svarbu kurti saug\u0173, palaikant\u012f kontakt\u0105 su vaiku. <\/p>\n\n\n\n
Pirmas \u017eingsnis \u2013 i\u0161klausyti vaik\u0105 be kritikos<\/strong>. Jei vaikas sako, kad bijo mokyklos, nenori eiti ar jau\u010diasi blogai, nereik\u0117t\u0173 i\u0161 karto sakyti: \u201en\u0117ra ko bijoti\u201c arba \u201evisi eina \u012f mokykl\u0105\u201c. Geriau pasakyti: \u201eSuprantu, kad tau dabar neramu. Papasakok, kas labiausiai kelia \u012ftamp\u0105.\u201c Amerikos psicholog\u0173 asociacija taip pat rekomenduoja t\u0117vams rodyti sveikus streso \u012fveikos pavyzd\u017eius ir kalb\u0117tis su vaikais apie tai, kaip patys susidoroja su sunkumais. <\/p>\n\n\n\n Labai padeda ai\u0161ki rutina. Likus kelioms savait\u0117ms arba bent kelioms dienoms iki mokyklos prad\u017eios verta palaipsniui gr\u0105\u017einti miego, k\u0117limosi, valgymo ir pasiruo\u0161imo ritm\u0105. Vaikas jau\u010diasi saugiau, kai \u017eino, kas jo laukia. Galima kartu pasiruo\u0161ti kuprin\u0119, drabu\u017eius, aptarti ryto eig\u0105, keli\u0105 \u012f mokykl\u0105 ir tai, k\u0105 daryti, jei dienos metu prireikt\u0173 pagalbos.<\/p>\n\n\n\n Kaip atpa\u017einti stres\u0105 ir k\u0105 daryti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n T\u0117vams verta bendradarbiauti su mokykla. Jei vaikas labai nerimauja, pasikalb\u0117kite su klas\u0117s aukl\u0117toju, mokytoju, socialiniu pedagogu ar psichologu. Mokykla gali pad\u0117ti vaikui lengviau adaptuotis, steb\u0117ti jo savijaut\u0105 ir suteikti papildom\u0105 palaikym\u0105. CDC nurodo, kad mokyklos ir \u0161eimos gali kurti apsauginius ry\u0161ius, kurie padeda vaikams augti sveikiau ir saugiau. <\/p>\n\n\n\n Jeigu vaiko nerimas labai stiprus, trunka ilgiau nei kelias savaites, vaikas atsisako eiti \u012f mokykl\u0105, da\u017enai verkia, pras\u010diau miega, nustoja valgyti ar kalba apie bevilti\u0161kum\u0105, verta kreiptis \u012f specialist\u0105. Ankstyva pagalba gali u\u017ekirsti keli\u0105 didesniems sunkumams.<\/p>\n\n\n\n Nauj\u0173 mokslo met\u0173 prad\u017eia gali b\u016bti i\u0161\u0161\u016bkis, ta\u010diau suaugusi\u0173j\u0173 ramyb\u0117, ai\u0161ki rutina ir nuo\u0161irdus palaikymas vaikui padeda jaustis saugiau. Svarbiausia \u2013 ne reikalauti, kad vaikas \u201enebijot\u0173\u201c, o parodyti, kad jis n\u0117ra vienas ir kad kartu galima rasti b\u016bd\u0173, kaip \u012fveikti stres\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" pamok\u0173 ir b\u016breli\u0173, kiti jau\u010dia nerim\u0105, \u012ftamp\u0105 ar baim\u0119. Vaikui gali b\u016bti sunku gr\u012f\u017eti \u012f ankstyv\u0105 k\u0117lim\u0105si, pamok\u0173 ritm\u0105, nam\u0173 darbus, nauj\u0105 klas\u0119 ar pasikeitusi\u0105 aplink\u0105. Tod\u0117l t\u0117v\u0173, mokytoj\u0173 ir kit\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 palaikymas rugs\u0117jo prad\u017eioje yra labai svarbus. Vaik\u0173 stresas ne visada atrodo taip, kaip suaugusi\u0173j\u0173. Ma\u017eesni vaikai gali tapti irzlesni, jautresni, da\u017eniau verkti, sk\u0173stis […]<\/p>\n","protected":false},"author":55017,"featured_media":260055,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"slim_seo":{"title":"Kaip pad\u0117ti vaikui \u012fveikti stres\u0105 prasid\u0117jus mokslo metams?","description":"Prasid\u0117jus naujiems mokslo metams vaikai gali patirti stres\u0105 ir nerim\u0105. Su\u017einokite, kaip atpa\u017einti po\u017eymius, pad\u0117ti vaikui ir kada kreiptis pagalbos."},"_glsr_average":0,"_glsr_ranking":0,"_glsr_reviews":0,"_slim_seo_primary_term_category":0,"_slim_seo_primary_term_post_tag":0,"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[1038,1039,1041,1040,1037],"class_list":["post-260048","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","tag-kaip-padeti-vaikui-rugseji","tag-mokslo-metu-pradzia","tag-patarimai-tevams","tag-vaiku-emocine-sveikata","tag-vaiku-stresas-mokykloje"],"blocksy_meta":{"styles_descriptor":{"styles":{"desktop":"","tablet":"","mobile":""},"google_fonts":[],"version":8}},"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/260048","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/55017"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=260048"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/260048\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":260056,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/260048\/revisions\/260056"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/260055"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=260048"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=260048"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=260048"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Svarbu nepersistengti \u201egelb\u0117jant\u201c vaik\u0105 nuo vis\u0173 sunkum\u0173. Geriau pad\u0117ti jam ma\u017eais \u017eingsniais kurti pasitik\u0117jim\u0105 savimi: kartu sudaryti plan\u0105, aptarti galimus sprendimus, padr\u0105sinti kreiptis \u012f mokytoj\u0105 ar klas\u0117s aukl\u0117toj\u0105. Vaikui naudinga i\u0161girsti, kad stresas n\u0117ra silpnumas \u2013 tai normali reakcija \u012f poky\u010dius, kuri\u0105 galima i\u0161mokti valdyti.<\/h6>\n\n\n\n
Vaiko elgesys ar po\u017eymis<\/th> K\u0105 tai gali reik\u0161ti?<\/th> Kaip pad\u0117ti?<\/th><\/tr><\/thead> Nenori eiti \u012f mokykl\u0105<\/td> Nerimas d\u0117l klas\u0117s, mokytoj\u0173, draug\u0173 ar mokymosi<\/td> Ramiai paklauskite, kas kelia daugiausia baim\u0117s, ir kartu ie\u0161kokite ma\u017eo pirmo \u017eingsnio<\/td><\/tr> Da\u017enai skauda pilv\u0105 ar galv\u0105<\/td> Stresas gali pasireik\u0161ti k\u016bno simptomais<\/td> Steb\u0117kite simptomus, pasitarkite su gydytoju, jei jie kartojasi, ir kalb\u0117kit\u0117s apie emocijas<\/td><\/tr> Sunkiai u\u017emiega<\/td> Nerimas, per daug ekran\u0173, pasikeitusi rutina<\/td> Sukurkite ram\u0173 vakaro ritual\u0105, ma\u017einkite ekran\u0173 laik\u0105 prie\u0161 mieg\u0105<\/td><\/tr> Tampa irzlus ar jautrus<\/td> Vaikas gali nemok\u0117ti \u017eod\u017eiais \u012fvardyti \u012ftampos<\/td> Nekaltinkite, pad\u0117kite \u012fvardyti jausm\u0105: \u201eAtrodo, \u0161iandien tau labai sunku\u201c<\/td><\/tr> U\u017esisklend\u017eia<\/td> Gali jausti g\u0117d\u0105, baim\u0119 ar nenor\u0117ti jaudinti t\u0117v\u0173<\/td> Skirkite individualaus laiko be telefono, kalb\u0117kite ramiai ir neskubinkite<\/td><\/tr> Praranda motyvacij\u0105<\/td> Gali jaustis pervarg\u0119s arba nepasitik\u0117ti savimi<\/td> Suskaidykite u\u017eduotis \u012f ma\u017eus \u017eingsnius, pasteb\u0117kite pastangas, ne tik rezultat\u0105<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n