{"id":260214,"date":"2026-09-28T09:46:37","date_gmt":"2026-09-28T06:46:37","guid":{"rendered":"https:\/\/militra.lt\/?p=260214"},"modified":"2026-06-05T10:08:20","modified_gmt":"2026-06-05T07:08:20","slug":"ar-augintinis-gali-pernesti-ligas-zmogui-kaip-apsisaugoti-ir-saugiai-rupintis-savo-gyvunu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/militra.lt\/en\/ar-augintinis-gali-pernesti-ligas-zmogui-kaip-apsisaugoti-ir-saugiai-rupintis-savo-gyvunu\/","title":{"rendered":"Ar augintinis gali perne\u0161ti ligas \u017emogui? Kaip apsisaugoti ir saugiai r\u016bpintis savo gyv\u016bnu"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">Augintiniai daugeliui \u0161eim\u0173 yra tikri \u0161eimos nariai. \u0160unys, kat\u0117s, triu\u0161iai, grau\u017eikai, pauk\u0161\u010diai ar ropliai suteikia d\u017eiaugsmo, ma\u017eina vieni\u0161umo jausm\u0105 ir moko vaikus atsakomyb\u0117s. Ta\u010diau svarbu \u017einoti, kad kai kurios ligos gali b\u016bti perduodamos i\u0161 gyv\u016bn\u0173 \u017emogui. Tokios ligos vadinamos&nbsp;<strong>zoonoz\u0117mis<\/strong>. Valstybin\u0117 maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad zoonoz\u0117s yra bendros gyv\u016bnams ir \u017emon\u0117ms ligos, kuriomis galima u\u017esikr\u0117sti tiesioginiu arba netiesioginiu b\u016bdu; priskai\u010diuojama daugiau kaip 200 zoonozini\u0173 lig\u0173.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai nerei\u0161kia, kad augintini\u0173 reikia bijoti. Daugeliu atvej\u0173 rizik\u0105 galima gerokai suma\u017einti laikantis paprast\u0173 higienos ir gyv\u016bn\u0173 prie\u017ei\u016bros taisykli\u0173. Svarbiausia \u2013 reguliari veterinarin\u0117 prie\u017ei\u016bra, vakcinacija, parazit\u0173 kontrol\u0117, rank\u0173 higiena ir atsakingas elgesys su gyv\u016bno i\u0161matomis, kraiku, maistu bei aplinka. CDC pabr\u0117\u017eia, kad reguliar\u016bs apsilankymai pas veterinar\u0105, skiepai, dehelmintizacija ir blus\u0173 bei erki\u0173 kontrol\u0117 yra svarb\u016bs tiek augintinio, tiek \u0161eimos sveikatai.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kokias ligas augintinis gali perduoti \u017emogui?<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Augintiniai gali perduoti \u012fvairius mikroorganizmus: bakterijas, virusus, grybelius ar parazitus. Da\u017eniausiai rizika atsiranda po kontakto su gyv\u016bno seil\u0117mis, i\u0161matomis, \u0161lapimu, kailiu, kraiku, \u012fbr\u0117\u017eimais, \u012fkandimais arba per erkes ir blusas. Pavyzd\u017eiui, \u0161un\u0173 i\u0161matose gali b\u016bti mikroorganizm\u0173, kurie gali susargdinti \u017emones ir kitus gyv\u016bnus, tod\u0117l CDC rekomenduoja visada surinkti \u0161uns i\u0161matas, net ir savo kieme, ypa\u010d ten, kur \u017eaid\u017eia vaikai.<\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table class=\"has-fixed-layout\"><thead><tr><th>Galimas pavojus<\/th><th>I\u0161 kur kyla rizika?<\/th><th>Kaip apsisaugoti?<\/th><\/tr><\/thead><tbody><tr><td>\u017darnyno infekcijos<\/td><td>Gyv\u016bno i\u0161matos, kraikas, ne\u0161varios rankos, ropliai ar pauk\u0161\u010diai<\/td><td>Plauti rankas po kontakto su gyv\u016bnu, kraiku, narvu ar duben\u0117liais<\/td><\/tr><tr><td>Grybelin\u0117s odos infekcijos<\/td><td>Kontaktas su sergan\u010dio gyv\u016bno oda ar kailiu<\/td><td>Pasteb\u0117jus plikimo \u017eidinius, \u0161a\u0161us ar odos pakitimus \u2013 kreiptis \u012f veterinar\u0105<\/td><\/tr><tr><td>Parazitai<\/td><td>Blusos, erk\u0117s, kirminai, u\u017eter\u0161ta aplinka<\/td><td>Reguliariai naudoti veterinaro rekomenduotas priemones nuo parazit\u0173<\/td><\/tr><tr><td>\u012ekandimai ir \u012fdr\u0117skimai<\/td><td>\u0160uns, kat\u0117s ar kito gyv\u016bno su\u017ealojimas<\/td><td>\u017daizd\u0105 nuplauti, dezinfekuoti, steb\u0117ti, o esant gilesniam su\u017ealojimui \u2013 kreiptis \u012f medikus<\/td><\/tr><tr><td>Alergin\u0117s reakcijos<\/td><td>Kailis, pleiskanos, seil\u0117s<\/td><td>Reguliariai valyti namus, v\u0117dinti patalpas, riboti kontakt\u0105, jei simptomai stipr\u016bs<\/td><\/tr><tr><td>Erki\u0173 platinamos ligos<\/td><td>Erk\u0117s, parsine\u0161tos ant gyv\u016bno kailio<\/td><td>Tikrinti augintin\u012f po pasivaik\u0161\u010diojim\u0173, naudoti apsaug\u0105 nuo erki\u0173<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kam rizika didesn\u0117?<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Didesn\u012f atsargum\u0105 tur\u0117t\u0173 taikyti ma\u017ei vaikai, n\u0117\u0161\u010diosios, vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s ir asmenys, kuri\u0173 imunin\u0117 sistema nusilpusi. \u0160ioms grup\u0117ms kai kurios infekcijos gali b\u016bti pavojingesn\u0117s, tod\u0117l svarbu vengti kontakto su sergan\u010diais gyv\u016bnais, nevalyti kraiko ar narv\u0173 be apsaugos priemoni\u0173, neleisti gyv\u016bnams lai\u017eyti veido, \u017eaizd\u0173 ar maisto pavir\u0161i\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ypa\u010d atsargiai reik\u0117t\u0173 elgtis su ropliais, varliagyviais, pauk\u0161\u010diais ir grau\u017eikais, nes kai kurie j\u0173 gali ne\u0161ioti bakterijas net atrodydami visi\u0161kai sveiki. Po kontakto su tokiais gyv\u016bnais, j\u0173 narvais, akvariumais ar vandeniu b\u016btina kruop\u0161\u010diai plauti rankas.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip apsisaugoti nuo lig\u0173, kurias gali perne\u0161ti augintiniai?<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagrindin\u0117 taisykl\u0117 \u2013&nbsp;<strong>\u0161vara ir prevencija<\/strong>. Po \u017eaidimo su augintiniu, jo \u0161\u0117rimo, kraiko keitimo, narvo valymo ar i\u0161mat\u0173 surinkimo rankas reikia plauti su muilu ir vandeniu. Negalima leisti gyv\u016bnui lai\u017eyti atvir\u0173 \u017eaizd\u0173, vaiko veido ar ind\u0173. Gyv\u016bno duben\u0117lius, kraik\u0105, \u017eaislus ir guol\u012f reik\u0117t\u0173 valyti reguliariai, bet ne ten, kur ruo\u0161iamas maistas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Augintin\u012f reikia reguliariai vesti pas veterinar\u0105, skiepyti, nukirminti ir saugoti nuo erki\u0173 bei blus\u0173. Jei gyv\u016bnas tapo vangus, viduriuoja, vemia, kasosi, atsirado odos pakitim\u0173, plikimo viet\u0173 ar ne\u012fprastas elgesys \u2013 geriau nedelsti ir pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip pat svarbu mokyti vaikus saugaus elgesio su gyv\u016bnais: netampyti u\u017e aus\u0173 ar uodegos, netrukdyti miegan\u010diam ar \u0117dan\u010diam gyv\u016bnui, neki\u0161ti veido arti nepa\u017e\u012fstamo \u0161uns ar kat\u0117s. Tai saugo ne tik nuo infekcij\u0173, bet ir nuo \u012fkandim\u0173 ar \u012fdr\u0117skim\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Augintiniai daugeliui \u0161eim\u0173 yra tikri \u0161eimos nariai. \u0160unys, kat\u0117s, triu\u0161iai, grau\u017eikai, pauk\u0161\u010diai ar ropliai suteikia d\u017eiaugsmo, ma\u017eina vieni\u0161umo jausm\u0105 ir moko vaikus atsakomyb\u0117s. Ta\u010diau svarbu \u017einoti, kad kai kurios ligos gali b\u016bti perduodamos i\u0161 gyv\u016bn\u0173 \u017emogui. Tokios ligos vadinamos&nbsp;zoonoz\u0117mis. Valstybin\u0117 maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad zoonoz\u0117s yra bendros gyv\u016bnams ir \u017emon\u0117ms ligos, kuriomis galima [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":55017,"featured_media":260217,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"slim_seo":{"title":"Ar augintinis gali perne\u0161ti ligas \u017emogui?","description":"Su\u017einokite, kokias ligas augintiniai gali perduoti \u017emogui, kas yra zoonoz\u0117s ir kaip apsaugoti \u0161eim\u0105 laikantis higienos, vakcinacijos ir parazit\u0173 kontrol\u0117s."},"_glsr_average":0,"_glsr_ranking":0,"_glsr_reviews":0,"_slim_seo_primary_term_category":0,"_slim_seo_primary_term_post_tag":0,"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[1045,1046,1048,1047],"class_list":["post-260214","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","tag-augintiniu-platinamos-ligos","tag-higiena-su-augintiniais","tag-kaip-apsisaugoti-nuo-zoonoziu","tag-ligos-nuo-gyvunu-zmogui"],"blocksy_meta":{"styles_descriptor":{"styles":{"desktop":"","tablet":"","mobile":""},"google_fonts":[],"version":8}},"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/260214","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/55017"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=260214"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/260214\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":260225,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/260214\/revisions\/260225"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/260217"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=260214"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=260214"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/militra.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=260214"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}