\n| Labai didel\u0117<\/td>\n | ma\u017eiau kaip 1,4 mmol\/l<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n \u0160altinis: sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkri\u010dio 25 d. \u012fsakymo Nr. V-913 (suvestin\u0117 redakcija nuo 2025-07-01) patvirtintos programos 7 priedas.<\/em><\/p>\nArtimos vert\u0117s nurodytos ir Europos kardiolog\u0173 draugijos bei Europos ateroskleroz\u0117s draugijos gair\u0117se: vidutin\u0117s rizikos atveju \u2013 ma\u017eiau kaip 2,6 mmol\/l, didel\u0117s \u2013 ma\u017eiau kaip 1,8 mmol\/l, labai didel\u0117s \u2013 ma\u017eiau kaip 1,4 mmol\/l. Skiriasi du dalykai. Pirma, gair\u0117se ma\u017eos rizikos grup\u0117 atskirta ir jai nurodyta riba ma\u017eiau kaip 3,0 mmol\/l, o Lietuvos programoje ma\u017ea ir vidutin\u0117 rizika sujungtos \u012f vien\u0105 grup\u0119. Antra, esant didelei ir labai didelei rizikai gair\u0117se siekiama ne tik nurodytos vert\u0117s, bet ir MTL cholesterolio suma\u017einimo bent 50 proc. nuo pradinio lygio<\/strong>.<\/p>\nTod\u0117l pirmas klausimas, \u012f kur\u012f reikia atsakyti gavus lipidogram\u0105, yra ne \u201ear mano skai\u010dius geras?”, o \u201ekokiai rizikos grupei a\u0161 priklausau?”<\/strong>.<\/p>\nKas yra cholesterolis ir kod\u0117l jo apskritai reikia?<\/h2>\nCholesterolis n\u0117ra nuodas, kurio organizme tur\u0117t\u0173 b\u016bti nulis. Tai riebalin\u0117 med\u017eiaga, i\u0161 kurios statomos l\u0105steli\u0173 membranos, gaminami lytiniai bei antinks\u010di\u0173 hormonai, tul\u017eies r\u016bg\u0161tys ir vitaminas D. Did\u017ei\u0105j\u0105 jo dal\u012f kepenys pasigamina pa\u010dios.<\/p>\n Kraujyje cholesterolis keliauja ne laisvai, o supakuotas \u012f baltym\u0173 ir riebal\u0173 dalelytes \u2013 lipoproteinus. B\u016btent nuo pakuot\u0117s, o ne nuo pa\u010dios med\u017eiagos, priklauso poveikis kraujagysl\u0117ms:<\/p>\n \n- MTL cholesterolis<\/strong> ne\u0161a cholesterol\u012f i\u0161 kepen\u0173 \u012f audinius. Jo pertekliaus dalel\u0117s skverbiasi \u012f arterij\u0173 sienel\u0119 ir dalyvauja formuojant aterosklerozines plok\u0161teles.<\/li>\n
- DTL cholesterolis<\/strong> ne\u0161a cholesterol\u012f atgal \u012f kepenis. Ma\u017ea jo koncentracija laikoma rizikos veiksniu.<\/li>\n
- Trigliceridai<\/strong> yra atskira riebal\u0173 forma, kuri\u0105 stipriai veikia svoris, alkoholis, cukrus ir angliavandeniai.<\/li>\n
- Ne DTL cholesterolis<\/strong> apskai\u010diuojamas i\u0161 bendrojo cholesterolio at\u0117mus DTL. Jis apima visas aterogeni\u0161kas daleles ir tod\u0117l gerai atspindi bendr\u0105 rizik\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n
D\u0117l to formuluot\u0117 \u201eturiu didel\u012f cholesterol\u012f” prakti\u0161kai nieko nepasako, kol ne\u017einoma, kuris rodiklis padid\u0117j\u0119s.<\/p>\n K\u0105 rei\u0161kia kiekviena lipidogramos eilut\u0117?<\/h2>\nLietuvoje pagal prevencijos program\u0105 atliekam\u0105 lipidogram\u0105 sudaro penki rodikliai: bendrojo cholesterolio, didelio tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio, ne didelio tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio, ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio ir triglicerid\u0173 koncentracijos kraujo serume.<\/p>\n Kada rodiklis laikomas nukrypimu, apibr\u0117\u017eta toje pa\u010dioje programoje. Dislipidemija, kaip \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys, nustatoma, kai:<\/p>\n \n\n\n| Rodiklis<\/th>\n | Vert\u0117, laikoma nukrypimu<\/th>\n<\/tr>\n<\/thead>\n | \n\n| MTL cholesterolis<\/td>\n | didesnis kaip 2,6 mmol\/l<\/td>\n<\/tr>\n | \n| Ne DTL cholesterolis<\/td>\n | didesnis kaip 3,0 mmol\/l<\/td>\n<\/tr>\n | \n| DTL cholesterolis, vyrams<\/td>\n | ma\u017eesnis kaip 1,0 mmol\/l<\/td>\n<\/tr>\n | \n| DTL cholesterolis, moterims<\/td>\n | ma\u017eesnis kaip 1,3 mmol\/l<\/td>\n<\/tr>\n | \n| Trigliceridai<\/td>\n | didesni kaip 1,7 mmol\/l<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n \u0160altinis: \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos 6 priedas (rizikos veiksni\u0173 dalis).<\/em><\/p>\nTrigliceridams gair\u0117se atskiro gydymo tikslo nenustatyta, ta\u010diau nurodoma, kad vert\u0117 ma\u017eiau kaip 1,7 mmol\/l rodo ma\u017eesn\u0119 rizik\u0105, o didesn\u0117 reik\u0161m\u0117 yra \u017eenklas ie\u0161koti kit\u0173 rizikos veiksni\u0173. Ne DTL cholesteroliui gair\u0117se numatyti antriniai tikslai: ma\u017eiau kaip 2,2 mmol\/l esant labai didelei rizikai, ma\u017eiau kaip 2,6 mmol\/l esant didelei ir ma\u017eiau kaip 3,4 mmol\/l esant vidutinei rizikai.<\/p>\n Atskirai vertinami ir ry\u0161kiai padid\u0117j\u0119 pavieniai rodikliai. Pagal ESC ir EAS gaires bendrasis cholesterolis, didesnis kaip 8 mmol\/l, arba MTL cholesterolis, didesnis kaip 4,9 mmol\/l, jau savaime priskiria \u017emog\u0173 didel\u0117s rizikos<\/strong> grupei, nepriklausomai nuo kit\u0173 veiksni\u0173. Lietuvos programoje MTL cholesterolis, didesnis kaip 5 mmol\/l, priskiria labai didel\u0117s rizikos grupei.<\/p>\nKaip nustatoma \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika?<\/h2>\nEuropoje nuo 2021 met\u0173, o Lietuvos programoje \u2013 nuo 2022 met\u0173 naudojama atnaujinta SCORE2<\/strong> sistema, kuri vertina de\u0161imties met\u0173 mirtin\u0173 ir nemirtin\u0173 \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 \u012fvyki\u0173 tikimyb\u0119. \u012e skai\u010diavim\u0105 \u012ftraukiami am\u017eius, lytis, r\u016bkymas, sistolinis kraujosp\u016bdis ir ne DTL cholesterolis. B\u016btent tod\u0117l gydytojui reikia ne vieno cholesterolio skai\u010diaus, o viso paveikslo.<\/p>\nProgramoje numatytos tokios ribos:<\/p>\n \n\n\n| Rizikos grup\u0117<\/th>\n | SCORE2 jaunesniems nei 50 m.<\/th>\n | SCORE2 nuo 50 m.<\/th>\n | Patikros ciklas<\/th>\n<\/tr>\n<\/thead>\n | \n\n| Ma\u017ea ir vidutin\u0117<\/td>\n | ma\u017eiau kaip 2,5 proc.<\/td>\n | ma\u017eiau kaip 5 proc.<\/td>\n | kas ketverius metus<\/td>\n<\/tr>\n | \n| Didel\u0117<\/td>\n | 2,5\u20137,5 proc.<\/td>\n | 5 \u2013 ma\u017eiau kaip 10 proc.<\/td>\n | kas dvejus metus<\/td>\n<\/tr>\n | \n| Labai didel\u0117<\/td>\n | daugiau kaip 7,5 proc.<\/td>\n | 10 proc. ir daugiau<\/td>\n | kas metus<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n Yra ir svarbi i\u0161imtis: SCORE2 nevertinamas<\/strong> cukriniu diabetu, l\u0117tine inkst\u0173 liga ar \u0161eimine dislipidemija sergantiems \u017emon\u0117ms \u2013 j\u0173 rizika nustatoma pagal pa\u010di\u0105 lig\u0105 ir jos komplikacijas. Prie labai didel\u0117s rizikos grup\u0117s priskiriami ir tie, kuri\u0173 MTL cholesterolis didesnis kaip 5 mmol\/l, kuriems vaizdiniais tyrimais rasta aterosklerozin\u0117 plok\u0161tel\u0117 arba diagnozuotas metabolinis sindromas.<\/p>\nAr yra cholesterolio normos pagal am\u017ei\u0173?<\/h2>\nInternete pla\u010diai platinamos lentel\u0117s, kuriose cholesterolio \u201enormos” sura\u0161ytos pagal am\u017ei\u0173 ir lyt\u012f \u2013 atskirai trisde\u0161imtme\u010diams, keturiasde\u0161imtme\u010diams ir taip toliau. Nei galiojan\u010diame Lietuvos teis\u0117s akte, nei ESC ir EAS rekomendacijose tokios lentel\u0117s nenaudojamos, o siektinos MTL cholesterolio vert\u0117s i\u0161 am\u017eiaus nekildinamos.<\/p>\n Am\u017eius ir lytis vertinami kitaip \u2013 jie \u012ftraukti \u012f pat\u012f rizikos skai\u010diavim\u0105:<\/p>\n \n- SCORE2 sistemoje am\u017eius ir lytis yra vieni i\u0161 skai\u010diavimo kintam\u0173j\u0173, o rizikos ribos skiriasi jaunesniems ir vyresniems nei 50 met\u0173 \u017emon\u0117ms;<\/li>\n
- DTL cholesterolio riba skiriasi pagal lyt\u012f (vyrams ma\u017eiau kaip 1,0 mmol\/l, moterims ma\u017eiau kaip 1,3 mmol\/l);<\/li>\n
- ESC ir EAS gair\u0117se nurodoma, kad rizikos veiksni\u0173 patikr\u0105 kartu su lipidograma vert\u0117t\u0173 svarstyti vyresniems nei 40 met\u0173 vyrams ir vyresn\u0117ms nei 50 met\u0173 arba menopauz\u0119 patyrusioms moterims.<\/li>\n<\/ul>\n
Tod\u0117l teisingas klausimas skamba ne \u201ekokia norma mano am\u017eiui?”, o \u201ekokia mano rizika ir kokia tikslin\u0117 vert\u0117 i\u0161 jos i\u0161plaukia?”. Tas pats 3,4 mmol\/l MTL cholesterolis \u0161e\u0161iasde\u0161imtme\u010diui, jau patyrusiam infarkt\u0105, ir sveikam keturiasde\u0161imtme\u010diui rei\u0161kia visi\u0161kai skirtingus veiksmus.<\/p>\n Kod\u0117l svarb\u016bs ir trigliceridai, ir DTL cholesterolis: metabolinis sindromas<\/h2>\nTrigliceridai ir DTL cholesterolis da\u017enai nura\u0161omi kaip antraeiliai rodikliai. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 jie yra du i\u0161 penki\u0173 metabolinio sindromo kriterij\u0173, o metabolinis sindromas Lietuvos programoje priskiria \u017emog\u0173 labai didel\u0117s rizikos grupei<\/strong>. Diagnoz\u0117 nustatoma, kai yra bent trys i\u0161 penki\u0173 po\u017eymi\u0173:<\/p>\n\n\n\n| Kriterijus<\/th>\n | Reik\u0161m\u0117<\/th>\n<\/tr>\n<\/thead>\n | \n\n| Padid\u0117jusi liemens apimtis<\/td>\n | vyrams 102 cm ir daugiau, moterims 88 cm ir daugiau<\/td>\n<\/tr>\n | \n| Padid\u0117j\u0119 trigliceridai (arba vartojami lipidus ma\u017einantys vaistai)<\/td>\n | 1,7 mmol\/l ir daugiau<\/td>\n<\/tr>\n | \n| Suma\u017e\u0117j\u0119s DTL cholesterolis (arba vartojami lipidus ma\u017einantys vaistai)<\/td>\n | vyrams ma\u017eiau kaip 1,0 mmol\/l, moterims ma\u017eiau kaip 1,3 mmol\/l<\/td>\n<\/tr>\n | \n| Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis (arba vartojami antihipertenziniai vaistai)<\/td>\n | sistolinis 130 mmHg ir daugiau ir (arba) diastolinis 85 mmHg ir daugiau<\/td>\n<\/tr>\n | \n| Padid\u0117jusi alkio glikemija (arba vartojami glikemij\u0105 ma\u017einantys vaistai)<\/td>\n | gliukoz\u0117s koncentracija kraujo plazmoje 5,6 mmol\/l ir daugiau<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n \u0160altinis: \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos 2 ir 6 priedai.<\/em><\/p>\nPraktin\u0117 i\u0161vada tokia: net jei MTL cholesterolis atrodo priimtinas, padid\u0117j\u0119 trigliceridai kartu su ma\u017eu DTL cholesteroliu, pilvo apimtimi ir \u0161iek tiek padid\u0117jusiu kraujosp\u016bd\u017eiu gali reik\u0161ti, kad rizika yra did\u017eiausia i\u0161 galim\u0173. B\u016btent tod\u0117l lipidogramos negalima vertinti atsietai nuo svorio, kraujosp\u016bd\u017eio ir gliukoz\u0117s.<\/p>\n Kam Lietuvoje cholesterolis tiriamas nemokamai?<\/h2>\n\u012e \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos program\u0105 kvie\u010diami 40\u201360 met\u0173 (imtinai) vyrai ir moterys<\/strong>, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Dalyvaujan\u010diam pacientui atliekami \u0161ie tyrimai:<\/p>\n\n- gliukoz\u0117s koncentracijos veniniame kraujyje nustatymas (sergantiesiems cukriniu diabetu \u2013 glikozilinto hemoglobino tyrimas);<\/li>\n
- lipidograma (bendrasis, DTL, ne DTL, MTL cholesterolis ir trigliceridai);<\/li>\n
- 12 derivacij\u0173 elektrokardiograma;<\/li>\n
- kreatinino koncentracijos tyrimas apskai\u010diuojant inkst\u0173 filtracijos greit\u012f;<\/li>\n
- alkoholio vartojimo \u012fpro\u010di\u0173 \u012fvertinimas;<\/li>\n
- r\u016bkantiesiems \u2013 tabako vartojimo rizikos vertinimas ir informacija apie pagalb\u0105 metant r\u016bkyti.<\/li>\n<\/ul>\n
Sergantiesiems cukriniu diabetu papildomai atliekamas glikozilinto hemoglobino tyrimas (jei jis buvo atliktas daugiau kaip prie\u0161 tris m\u0117nesius) ir albumino bei kreatinino santykio \u0161lapime nustatymas.<\/p>\n Svarbu \u017einoti ir tai, kad \u012f program\u0105 kvie\u010diami ne visi \u0161io am\u017eiaus \u017emon\u0117s: tikslin\u0117s grup\u0117s s\u0105ra\u0161as sudaromas ne\u012ftraukiant t\u0173, kuriems jau diagnozuota i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga, smegen\u0173 ar periferini\u0173 kraujagysli\u0173 liga ir kitos programoje i\u0161vardytos b\u016bkl\u0117s. Tokie pacientai stebimi kita tvarka, o ne prevencijos programa.<\/p>\n Po tyrim\u0173 pacientas registruojamas \u0161eimos gydytojo konsultacijai, kurios metu \u012fvertinami rezultatai, metabolinio sindromo ir \u0161eimin\u0117s dislipidemijos tikimyb\u0117, nustatoma rizikos grup\u0117. Nusta\u010dius didel\u0119 ar labai didel\u0119 rizik\u0105, sudaromas prevencijos priemoni\u0173 planas su siektinais k\u016bno mas\u0117s indekso, kraujosp\u016bd\u017eio ir MTL cholesterolio rodikliais, o po \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 pacientas kvie\u010diamas rezultat\u0173 \u012fvertinti.<\/p>\n Kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje i\u0161lieka pagrindine mirties prie\u017eastimi. Higienos instituto duomenimis, 2025 metais Lietuvoje mir\u0117 37 491 \u017emogus, o kraujotakos sistemos ligos sudar\u0117 51,3 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173. Palyginimui, piktybiniai navikai sudar\u0117 21,2 proc., i\u0161orin\u0117s mirties prie\u017eastys \u2013 5,8 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173.<\/p>\n Kada \u012ftariama paveldima cholesterolio apykaitos liga?<\/h2>\nKartais didelis cholesterolis n\u0117ra mitybos ar svorio pasekm\u0117. \u0160eimin\u0117 hipercholesterolemija yra paveldimas sutrikimas, kuris, ESC ir EAS gairi\u0173 duomenimis, pasitaiko ma\u017edaug vienam i\u0161 200\u2013250 \u017emoni\u0173<\/strong> \u2013 tai gerokai da\u017eniau, nei \u012fprasta manyti.<\/p>\nLietuvos programoje \u0161eimin\u0117s dislipidemijos tikimyb\u0117 vertinama, kai MTL cholesterolis siekia 5 mmol\/l ar daugiau (negydant antilipidiniais vaistais) ir yra bent vienas i\u0161 \u0161i\u0173 po\u017eymi\u0173:<\/p>\n \n- pacientui diagnozuota ankstyva \u0161irdies vainikini\u0173, smegen\u0173 ar periferini\u0173 arterij\u0173 liga (vyrams iki 55 met\u0173, moterims iki 60 met\u0173);<\/li>\n
- pirmos eil\u0117s giminai\u010diui nustatyta tokia pat ankstyva arterij\u0173 liga;<\/li>\n
- pacientui iki 45 met\u0173 nustatytos ksantomos, ksanteliazmos odoje ir sausgysl\u0117se arba ragenos lankas.<\/li>\n<\/ul>\n
Tod\u0117l jaunas am\u017eius ir liekna fig\u016bra padid\u0117jusio cholesterolio nepaneigia. Jei \u0161eimoje b\u016bta ankstyv\u0173 infarkt\u0173 ar insult\u0173, apie tai gydytojui verta pasakyti pa\u010diam.<\/p>\n Su paveldimumu susij\u0119s ir kitas rodiklis \u2013 lipoproteinas (a)<\/strong>. Gair\u0117se rekomenduojama j\u012f i\u0161tirti bent kart\u0105 per suaugusio \u017emogaus gyvenim\u0105, kad b\u016bt\u0173 nustatyti asmenys, kuri\u0173 paveld\u0117tas lipoproteino (a) kiekis labai didelis. 2025 met\u0173 tikslinis gairi\u0173 atnaujinimas \u0161\u012f rodikl\u012f atskirai aptar\u0117 kaip rizik\u0105 modifikuojant\u012f veiksn\u012f.<\/p>\n\u012e pirmin\u0117s prevencijos paslaugos lipidogram\u0105 lipoproteino (a) tyrimas ne\u012feina, ta\u010diau jis atliekamas teikiant i\u0161sami\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos paslaug\u0105<\/strong>, \u012f kuri\u0105 siun\u010diami labai didel\u0117s rizikos pacientai (pirm\u0105 kart\u0105 suteikiant \u0161i\u0105 paslaug\u0105). Kitais atvejais d\u0117l \u0161io tyrimo reikia kalb\u0117tis su gydytoju.<\/p>\nAr prie\u0161 lipidogram\u0105 reikia badauti?<\/h2>\nEuropos ateroskleroz\u0117s draugijos ir Europos klinikin\u0117s chemijos bei laboratorin\u0117s medicinos federacijos bendrame sutarime nurodoma, kad rutini\u0161kai badauti prie\u0161 lipidogram\u0105 neb\u016btina<\/strong> \u2013 lipid\u0173 profiliui vertinti tinka ir kraujo m\u0117ginys, paimtas pavalgius. Badavimas svarstytinas atskirais atvejais, pavyzd\u017eiui, kai triglicerid\u0173 koncentracija vir\u0161ija 5 mmol\/l.<\/p>\nPraktin\u0117 i\u0161lyga Lietuvoje svarbi: prevencijos programoje kartu su lipidograma tiriama ir gliukoz\u0117s koncentracija, o \u0161iam tyrimui nurodyta nevalgyti 8\u201312 valand\u0173. Tod\u0117l atvykus tirtis pagal program\u0105 tu\u0161\u010dio skrand\u017eio da\u017eniausiai vis tiek papra\u0161ys. Tiksliausia laikytis to, k\u0105 nurodo siun\u010diantis gydytojas ar laboratorija.<\/p>\n Kaip suma\u017einti cholesterol\u012f be vaist\u0173?<\/h2>\nGyvensenos priemon\u0117s yra pirmasis \u017eingsnis visiems, o esant didelei rizikai \u2013 privaloma gydymo dalis, ne alternatyva jam. Prevencijos priemoni\u0173 plane, kuris Lietuvos programoje sudaromas didel\u0117s ir labai didel\u0117s rizikos pacientams, nurodyti konkret\u016bs skai\u010diai:<\/p>\n | | | |