Dezinfekcija

Dezinfekcija – mikroorganizmų sunaikinimas ant objekto paviršiaus neleidžiant jiems išplisti.

Dezinfekcijos tikslas– patogeninių mikroorganizmų sunaikinimas. Tuo ji skiriasi nuo sterilizacijos, kur sunaikinami visi mikroorganizmai ir jų sporos.

Dezinfekcija nėra sterilizacija, todėl jos neturėtų būti maišomos.

Dezinfekcija sanitariniu ir priešepideminiu požiūriu skirstoma į rūšis:

  • Profilaktinę,
  • Einamąją( bėgamąją)
  • Baigiamąją.

Dezinfekcija gali būti: aukšto, vidutinio ir žemo lygio.

Skiriami 4 dezinfekcijos pagrindiniai metodai:

  • Mechaninis
  • Biologinis
  • Fizinis (džiovinimas, aukšta temperatūra, žema temperatūra, deginimas, virinimas, pasterizavimas, vandens garai, ultragarsas ir kt.)
  • Cheminis (cheminės medžiagos)

Mechaninis dezinfekavimo būdas – tai sukėlėjų pašalinimas nuo objektų valant drėgnu būdu.

Fizinis dezinfekavimo būdas – tai patogeninių mikroorganizmų sunaikinimas fizinių agentų pagalba: džiovinimas, virinimas, aukšta temperatūra ir kt.

Biologinis dezinfekavimo būdas -veikiantis agentas – gyvas organizmas. Šiuo būdu atliekama profilaktinė vandens dezinfekcija vandentiekių stotyse(filtracija), nutekamųjų vandenų nukenksminimas( biologinės valymo stotys).

Cheminis dezinfekavimo būdas – labiausiai paplitęs dezinfekcinėje praktikoje (cheminėmis medžiagomis: naudojami chloro junginiai, alkoholiai).

Fizinė dezinfekcija – dažniausiai taikoma šiai dezinfekcijai atlikti aukšta temperatūra.

  • Virinimo metodas
  • Plovimo mašinos

Įrankiai virinami 100°C temperatūroje ne mažiau kaip 5 minutes. Virinimas naudojamas tada, kai sterilizacija garais ar šaltu karščiu nėra įmanoma. Norint instrumentus dezinfekuoti aukšto lygio dezinfekcija jie turėtų būti virinami ne trumpiau kaip 20 minučių. Dar geresnis efektas pasiekiamas pridedant papildomų medžiagų – detergentų, pvz.: sodos. Virinimas yra paprastas ir prieinamas dezinfekcijos metodas, kuris gali išaktyvuoti hepatito B virusus, žmogaus imunodeficito virusus, mikobakterijas ir kitus mikroorganizmus kai sterilizacijos metodas negalimas.

Virinimo procedūra: dezinfekuojamieji instrumentai nuvalomi ir sudedami į specialius konteinerius. Ant jų užpilama vandens taip, kad jie būtų apsemti. Visa tai kaitinama kol pasirodo verdančio vandens burbuliukai. Laikas skaičiuojamas nuo vandens užvirimo momento. Kad būtų geriasnis dezinfekcinis efektas į vandenį pridedama 2% sodos bikarbonato. Tai padeda išvengti metalinių instrumentų korozijos.

Plovimo mašinos: dezinfekcija karštu vandenių gali būti atlikta ir specialiose plovimo mašinose. Jose gali būti dezinfekuojami patalynė, indai ir stalo įrankiai, ar instrumentai. Šiose mašinose valymo procesas yra derinamas kartu su labai efektyviomis procedūromis, dėl to kai kurie daiktai gali būti iškart vėl naudojami. Kruopštus skalavimas ir plovimas pašalina daugumą mikroorganizmų per trumpesnį laiką. Dezinfekcijos lygis priklauso nuo mašinos rūšies.

Cheminė dezinfekcija – kai vartojami cheminiai junginiai, kurie geba pašalinti didžiąją dalį patogeninių mikroorganizmų, išskyrus sporas, nuo negyvų daiktų ir paviršių. 

Ši dezinfekcijos rūšis labai priklauso nuo daugelio aplinkinių veiksnių: temperatūros, pH, sąlyčio laiko, koncentracijos ir t.t. Cheminė dezinfekcija nėra tokia patikima kaip virinimas ar sterilizavimas.

Dezinfekuojančios medžiagos – cheminės medžiagos, kurios veikia mikrobocidiškai ir naudojamos dezinfekcijoje.

Jos turi gerai tirpti vandenyje ir neturėti nemalonaus kvapo; būti netoksiškomis gyvūnams, žmonėms ir patvariomis ne tik paruoštuose tirpaluose, bet ir kontakte su nukenksminamu objektu metu; mikroorganizmus turi sunaikinti per trumpą laiką. Mažomis konc., nekenkti dezinfekuojamiems vertingiems objektams.