Apalpimas – tai netikėtas trumpalaikis sąmonės ir kūno tonuso netekimas dėl staigaus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo. Tai nėra atskira liga, o priežastys gali būti įvairios ir dažnai lieka neaiškios.
Atsigavus po apalpimo, dažniausia jokių neurologinių pasekmių nelieka. Su amžiumi apalpimų tikimybė didėja dėl širdies ligų, vaistų vartojimo, jautresnės nervų sistemos. Vaikams sinkopės pasitaiko retai. Nualpęs žmogus dažniausiai greitai ir visiškai atsigauna
Apalpimo priežastys gali būti įvairios dėl kurių sumažėja kraujo patekimas į smegenis:
- Neurogeninė sinkopė, kitaip – refleksinė sinkopė, pasitaiko dėl neadekvačiai išsiplėtusių kraujagyslių ir širdies susitraukimų dažnio sumažėjimu. Tai situacinė sinkopė, kuri išsivysto tam tikrose situacijose, pvz., kosint, ryjant, šlapinantis, tuštinantis, ilgai stovint;
- Sinkopė dėl ortostatinės hipotenzijos – tai vaistų sukelta, dėl cirkuliuojančio kraujo sumažėjimo (staigiai atsistojus į vertikali padėtį), diabetinė ar neaiškios priežasties sinkopė;
- Kardiogeninė sinkopė – dėl širdies ligų kaip miokardo infarktas, sutrikęs dažnis, vožtuvų ydos, sutrikusi stimuliatoriaus veikla ir kt.;
- Centrinės nervų sistemos sinkopė – dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo;
- Psichogeninė sinkopė – pagrinde dėl epizodinių nerimo priepuolių, baimės, blogos žinios;
- Nėščiųjų sinkopė – dėl pilvo spaudimo padidėjimo. Spaudžiama pilvo aorta bei apatinė tuščioji vena – taip sutrikdomas kraujo ištekėjimas iš širdies ir jo grįžimas atgal į širdį.
Dažnai ligoniai pabrėžia, kad prie nualpimą jaučia spengimą ausyse, akyse sumirguliuoja, sumažėja klausa, supykina, daužosi širdis, veidas išbalsta. Tada suglemba ir krenta ant žemės, o pagulėjus greitai viskas praeina.
Kaip atpažinti:
Trumpalaikis sąmonės netekimas, dėl kurio nukentėjusysis krenta ant žemės.- Lėtas pulsas.
- Blyški, šalta oda ir prakaito pylimas.
Pirmoji pagalba:
- Pagerinti kraujotaką smegenyse.
- Raminti nukentėjusįjį, kol jis visiškai atsigaus, ir suteikti tinkamą priežiūrą.
Veiksmai:
- Jei nukentėjusysis pajunta silpnumą ar galvos svaigimą, patarkite atsigulti, pakelkite jo kojas tai padės pagerinti kraujotaką į smegenis.
- Jei nukentėjusysis nenori gulti, pasodinkite jį ir patarkite pasilenkti, nuleisti ir pasidėti galvą ant kelių.
- Jei nėščia moteris staiga pajunta silpnumą, pasodinkite, nuleiskite jos galvą arba paguldžius paverskite ant kairio šono. Liepkite giliai kvėpuoti, atidarykite langą. Atlaisvinkite veržiančius drabužius.
- Visais atvejais pasirūpinkite, kad nukentėjusysis gautų pakankamai šviežio oro; paprašykite ko nors atidaryti langą. Atlaisvinkite aplink kaklą drabužius.
- Kai nukentėjusysis atgauna sąmonę, nuraminkite jį, liepkite pagulėti 10-15 minučių ir padėkite po truputį atsisėsti. Jei vėl pajunta silpnumą, iš lėto paguldykite, pakelkite jo kojas laikykite tol, iki jis visiškai atgaus sąmonę.
- Jeigu pradėjo vemti, pasukite galvą į šoną, kad nedustų.
Pavojai ir pastabos:
- Jei nukentėjusysis greitai sąmonės neatgauna, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei reikės, būkite pasirengęs atlikti krūtinės ląstos paspaudimus ir įpūtimus, kvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112.
- Kvieskite greitąją medicinos pagalbą telefonu 112, jei:
-
- per kelias minutes neatgauna sąmonės, nors yra kvėpavimas ir širdies veikla;
- moteris yra nėščia arba žmogus vyresnis kaip 50 metų;
- serga diabetu;
- jaučia skausmą krūtinėje;
- sutriko kalba ar negali judinti rankos ar kojos;
- prasideda traukuliai.