Atliekų pavojus aplinkai

Pavojingosios atliekos pagal pavojingumo pobūdį skirstomos į tokias grupes:

  • Sprogstamosios (galinčios nuo liepsnos sprogti ir jautrios smūgiui), oksiduojamosios (sukeliančios egzoterminę reakciją nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis);
  • Labai degios (pliūpsnio temperatūra mažesnė kaip 21 °C ir kt.), degios (pliūpsnio temperatūra nuo 21 °C iki 55 °C);
  • Dirginamosios (sukeliančios odos ir (ar) gleivinių uždegimą); 
  • Kenksmingosios (galinčios pakenkti sveikatai jų įkvėpus, prarijus arba prasiskverbus per odą);
  • Toksiškos (galinčios sukelti sunkią ūmią arba lėtinę ligą ar net mirtį jų įkvėpus, prarijus arba prasiskverbus pro odą), tarp jų kancerogeninės (galinčios sukelti vėžį), teratogeninės (galinčios sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus), mutageninės (galinčios sukelti genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę);
  • Ėdžiosios (medžiagos ir preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai);
  • Skleidžiančios jonizuojančiąją spinduliuotę (radioaktyviosios);
  • Infekuotos (turinčios gyvybinių mikroorganizmų arba jų toksinų, sukeliančių žmonių ar kitų gyvųjų organizmų užkrečiamąsias ligas).

Pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai kelia visi darbai, susiję su atliekų tvarkymu:

    • atliekų identifikavimas, 
    • surinkimas jų susidarymo vietoje, 
    • pakavimas, 
    • ženklinimas, 
    • laikinas saugojimas, 
    • perpakavimas, 
    • gabenimas, 
    • naudojimas, 
    • šalinimas. 
  • Ypač didelę žalą aplinkai kelia nekontroliuojamas pavojingų atliekų išmetimas arba saugojimas cheminei taršai jautriose vietose, pažeidžiant paviršinį dirvožemio sluoksnį.