Su mityba susiję moksliniai tyrimai
Dažniausiai jais siekiama nustatyti ryšį tarp mitybos ir lėtinių ligos rizikos.
Gana dažnai jie būna skirti ryšiams tarp maisto produktų, maisto komponentų, maistinių medžiagų ar fitocheminių medžiagų ir tam tikros lėtinės ligos nustatyti/patvirtinti.
Gana dažnai tiriama priklausomybė tarp:
raudonos / perdirbtos mėsos ir storosios žarnos vėžio, gaiviųjų gėrimų ir II tipo diabeto / nutukimo, pieno produktų ir kaulų būklės, žuvų ir jų produktų ir širdies bei kraujagyslių ligų, maistinių skaidulų ir žarnyno vėžio, antioksidantų ir širdies bei kraujagyslių ligų ir pan.
Moksliniai tyrimai
Tokie tyrimai labai informatyvūs ir svarbūs, tačiau:
Trūkumai:
Esant teigiamoms reikšmingoms koreliacijoms, gali būti “pervertinami” tam tikrų maisto produktų, jų grupių ar maistinių medžiagų žalingi/naudingi aspektai, ypač kai tai labai plačiai transliuojama plačiajai visuomenei.
Pats maistas, maisto produktai ar jų grupės nėra tiktai “blogas / žalingas” arba “geras ir (arba) naudingas”: mėsa gali būti vartojama be ligos susirgti, kai valgoma saikingai, o skaidulos gali sukelti virškinimo sutrikimus, kai jų suvartojama pernelyg daug.
Reziume: Maisto ir maistinių medžiagų ir ligų rizikos tarpusavio sąsajos turi būti toliau tikslinamos, rengiant tyrimus.
Maisto produktų tyrimai – tai ne tik sudedamųjų maistinių medžiagų ir fitocheminių medžiagų kiekių nustatymas arba, dar blogiau, tik šių medžiagų sumos įvertinimas.
Be savo sudėties, kompleksinėse maisto matricose svarbu junginių tarpusavio sąveika (pvz., polifenoliai sąveikauja su skaidulinėmis medžiagomis grūduose, krakmolas su baltymais makaronuose ir pan.), fizinės maisto struktūros (pvz., kompaktiškumas ir dalelių dydis), kitos fizikochemines maisto savybes (pvz., vandens sugėrimo pajėgumas, akytumas ir kt.).
Daugelis jų priklauso nuo žaliavos auginimo būdo, laikymo sąlygų ir taikytų technologijų.
Pvz., kietųjų kviečių auginimo sąlygos identiškos, bet iš jų pagaminti makaronai ir duona gali turėti labai skirtingą poveikį glikemijos indeksui.
Maisto junginių virškinamumas paprastai skiriasi, priklausomai nuo jų tarpusavio ryšių ir tai gali turėti skirtingus fiziologinius poveikius
Pvz., ferulino rūgštis viso grūdo kviečiuose: ~ 95% randama surištoje formoje ir tik 5% laisvoje formoje
Šios 2 formos (lėtai arba greitai įsisavinama ferulino rūgštis) turi skirtingą poveikį sveikatai.
Tai neseniai paskatino tyrėjus kurti skaidulinių medžiagų, kaip bendrakeleivių/nešėjų koncepciją, kur bioaktyvūs junginiai, susieti su skaidulomis, keliauja per visą virškinamąjį traktą iki storosios žarnos. Skaidulos apsaugo šiuos junginius nuo greito virškinimo ir leidžia jų biologiniam aktyvumui pasireikšti gaubtinėje žarnoje (pvz., siekiant apsaugoti gaubtinės žarnos gleivinę nuo mikrobiotos produkuotų laisvųjų radikalų).
Moksliniai tyrimai – biologinės įvairovės išsaugojimas
Sutelkiant dėmesį tik į tam tikrus specifinius maisto komponentus, selekcininkai pasirenka tik vienkartines savybes augalų veislėms išvesti (pvz., kviečiai, turintys daug amilozes arba arabinoksilanų)
Tam tikslui naudojamas genetikos mokslas, siekiant gauti transgeninių kultūrų pavyzdžių, skirtų pagerinti maistinių medžiagų kiekį, sukurti aukštesnės maistinės vertės augalų, gyvūnų veisles
Tačiau vis dažniau pripažįstama, kad didesnė tikimybė subalansuoti mitybą, naudojant augalinės ir gyvūninės kilmės maistą, yra žaliavos įvairovė nei nesubalansuotos mitybos kompensavimas, naudojant maisto produktus, praturtinus juos (genetiškai ar ne) tam tikrais komponentais
Didėjant botaninių veislių įvairovei, bus didesnis maistinių medžiagų kiekis, kuris gali sukelti naudingą sinerginį poveikį.