Patalpų vėdinimas

Žmogaus savijauta ir gyvenimo kokybė priklauso nuo įvairių veiksnių.

Vienas jų – patalpų oro kokybė.

Grynas, švarus oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų.
Tuo tarpu užterštas oras gali tapti įvairių sveikatos sutrikimų, ligų šaltiniu.
Didžiąją dienos dalį mes praleidžiame patalpose, ypač šaltuoju metų laiku, tad patalpų oro kokybė yra itin svarbi.
Tokie negalavimai kaip galvos skausmas, alergijos paūmėjimas, astmos simptomai, kosulys, čiaudulys, akių sudirgimas ir daugelis kitų, gali būti siejami būtent su prasta patalpų oro kokybe.
Patalpų oro kokybė, žmones veikia nevienodai.Vieni gali būti jautresni nei kiti.
Oro taršai ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, pagyvenę asmenys, taip pat sergantys astma ar alergija, kvėpavimo, širdies, kraujotakos ir kitomis ligomis.
Specialistai (mokslininkai) pripažįsta, kad vis didėjantis žmonių, ypač vaikų, sergančių įvairiomis alergijų formomis ir astma, skaičius yra susijęs su patalpų užterštumu.

Oro kokybė

Oras yra įvairių dujų mišinys, kuriame visuomet yra tam tikrų priemaišų.
Kai šių priemaišų kiekis viršija normalios oro sudėties rodiklius, arba kai sudėtyje atsiranda orui nebūdingų priemaišų, sakome, kad toks oras yra užterštas.
Oras gali būti užterštas tiek dėl žmogaus veiklos, tiek natūraliai (dėl gamtinių procesų).
Patalpų ore esančių medžiagų kiekį lemia daugelis priežasčių, pavyzdžiui, kaip pastatai yra toli nuo gatvių, kaip toli yra gamyklos, pramonės objektai ir pan.
Oras, patekęs į patalpų vidų, dar pasipildo įvairiomis priemaišomis. Pirmiausia – tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, naudojamų valiklių gali išsiskirti lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas.
Neretai patalpose pasitaiko ir biologinių teršalų – bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių).
Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, oro drėkintuvuose.
Bakterijas ir virusus ore gali paskleisti ir sergantys žmonės, naminiai gyvūnai.
Šaltuoju metų laiku padidėjantis sergamumas peršalimo ligomis ir gripu yra labai susijęs tuo, kad tokiu metu žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o jei patalpos prastai vėdinamos, virusai itin lengvai plinta tarp žmonių, ypač vaikų.

„Prikvėpuotas“ oras kenkia

Vertinant patalpų oro užterštumą pagrindinis rodiklis yra anglies dvideginio koncentracija.
Anglies dvideginis patalpų ore susidaro žmonėms kvėpuojant, prakaituojant.
Patalpose yra ir kitų žmogaus organizmo metabolinių produktų, mikroorganizmų, virusų.
jei anglies dvideginio koncentracija ore yra didesnė negu 0,1 tai būnant tokiose patalpose atrodo, kad trūksta oro, sumažėja darbingumas blogiau įsisavinama informacija, dėl prastos savijautos blogėja nuotaika.

Svarbiausia – vėdinimas

Per didelė anglies dvideginio koncentracija patalpų ore dažniausiai susijusi su vėdinimo problemomis – jo visiškai nėra arba jis nepritaikytas didesniam žmonių skaičiui.
Pačia bendriausia prasme vėdinimo paskirtis – panaudoto oro pašalinimas iš patalpos ir pakeitimas oru iš lauko.
Vėdinimo sistema turi užtikrinti, kad būtų pašalinamas anglies dvideginis, susikaupę teršalai, dulkės ir drėgmė.
Gyvenamosiose patalpose oras turi būti pakeičiamas maždaug kas keturias valandas, o mokyklų klasėse, darbo vietose, sveikatos priežiūros įstaigose vėdinimas turėtų būti intensyvesnis.
Vėdinti sukeliant skersvėjį mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose – nerekomenduojama.