0

Traukuliai

Traukuliai yra nevalingi nekontroliuojami pasikartojantys raumenų susitraukimai. Jie  kyla, kai nervinės ląstelės pradeda funkcionuoti netvarkingai. Traukuliai gali būti didieji (išplitę visame kūne) ir mažieji (dažnai vienoje kūno vietoje ir sunkiau pastebimi). Traukuliai bei sąmonės netekimas rodo pavojingą ligą ir sunkią pavojingą organizmo būklę. Jų metu žmogus gali stipriai susižeisti. Dėl stiprių traukulių gali plyšti raumenys, sausgyslės. Užsitęsus traukulių priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys, pažeidžiami svarbiausi gyvybiniai centrai, žmogus gali mirti.

Traukulių atsiranda, jei  sergama epilepsija, yra galvos smegenų auglys, įvykus galvos traumai, apsinuodijus įvairiomis cheminėmis medžiagomis ar tuomet, kai sutrinka galvos smegenų mityba ir į jas nepatenka deguonies. Vaikams traukulių gali atsirasti, jei stipriai karščiuojama (febriliniai traukuliai).

Pažįstamas žmogus be sąmonės krenta ant žemės. Jo kūnas sustingsta, galva ir galūnės ima konvulsiškai trūkčioti. Jei supratote, kad tai — epilepsijos priepuolis, pirmąją pagalbą galite suteikti ir jūs.

Ką reikėtų žinoti apie epilepsiją

  • Kas yra epilepsija? Tai galvos smegenų liga, kuriai būdingi trumpi priepuoliai, paprastai trunkantys ne ilgiau kaip penkias minutes. Epilepsija vadinami tie traukulių priepuoliai, kurie neturi aiškios juos sukeliančios priežasties. Tai savaiminiai ir kartotiniai priepuoliai.
  • Kas priepuolius sukelia? Mokslininkų manymu, priepuoliai ištinka dėl neįprastai stiprių elektros iškrovų tarp smegenų ląstelių. Tačiau kodėl taip yra, nežinoma iki šiol.
  • Simptomai: Kadangi atskiros smegenų sritys yra atsakingos už atskirų kūno dalių kontroliavimą, epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs. Priklausomai nuo pakenktos smegenų vietos priklauso ir simptomai epilepsijo priepuolio metu. Epilepsijos priepuolio metu žmogus junta tam tikrus pojūčius, ar atlieka judesius, kurių jis negali kontroliuoti. Žmogus gali šaukti, kristi be sąmonės ar nevalingai trūkčioti. Skiriami keli traukulių tipai.

Židininiai traukuliai:

  • Paprastieji židininiai. Jie kyla nedidelėje galvos smegenų srityje. Jų metu sąmonė išlieka. Šių traukulių metu gali būti nekontroliuojamas rankų, kojų ar kitos kūno dalies trūkčiojimas, pakisti emocijos, kvapas, skonis, pojūčiai, klausa, sutrikti kalba.
  • Sudėtingieji židininiai. Šie traukuliai taip pat prasideda nedidelėje galvos smegenų dalyje. Jie sutrikdo sąmonę ir po traukulių priepuolio neretai esti atminties sutrikimas (amnezija). Šie traukuliai gali pasireikšti bereikšmiu žvilgsniu, beprasmiais judesiais, graibymusi, čiupinėjimusi, beprasmiu daiktų kilnojimu, betiksliu ėjimu, niurnėjimu, čepsėjimu, rijimu, rankų trynimu, lūpų laižymu ir tt.

Generalizuoti (išplitę) traukuliai 

  • Absansai. Jie dažnesni vaikams. Sutrinka sąmonė. Paprastai žmogus atrodo lyg užzisvajojęs, staiga pašauktas nereaguoja, o atsipeikėjęs neatmena, kas buvo priepuolio metu. Gali būti besitęsiantis mirkčiojimas, kiti smulkūs judesiai. Paprastai šie traukuliai trunka sekundes.
  • Miokloniniai traukuliai. Mioklonijos – trumpi, žaibiški viso kūno ar jo dalių trūktelėjimai. Primena išgąstingą krūptelėjimą, gūžtelėjimą pečiais, spyrį. Miokloniniai traukuliai trunka labai trumpai.
  • Atoniniai traukuliai. Jų metu raumenys staiga suglemba ir negali išlaikyti kūno padėties. Jų metu žmogus gali netikėtai griūti, susižaloti.
  • Generalizuoti toniniai – klonininiai traukuliai. Patys intensyviausi traukuliai. Prasideda kūno raumenų įsitempimu ir kritimu. Žvilgsnis nukrypsta ir fiksuojamas aukštyn, tiesiai ar į šoną. Vyzdžiai išsiplečia ir nustoja reaguoti į šviesą, atsilošia galva, įsitempia rankos ir kojos. Dėl raumenų spazmo trinka kvėpavimas, pamėlsta veidas, dantys stipriai sukandami. Nevalingai pasišlapinama ar pasituštinama. Ši fazė trunka < 30 sekundžių. Tada raumenų įstempimą ima keisti reguliarūs ritmiški raumenų trūkčiojimai. Kvėpavimas atsigauna. Po traukulių būna sumišimo ir mieguistumo fazė. Ji trunka nuo kelių minučių iki valandų.

Dažniausia susiduriam ir daugiausia baimės sukelia generalizuoti toniniai – klonininiai traukuliai.

Esant šiems traukuliams didžiausias pavojus yra krentant susižeisti ir gauti papildomai galvos traumą, kas sukelią rimtesnius pavojus ir komplikacijas.

Ką daryti, jei ką nors ištinka epilepsijos priepuolis?

Priepuolio metu turėtumėte nebijoti prieiti ir padaryti paprasčiausius veiksmus:

  • Tai užtikrinti, kad žmogus nesusižalotų ir neuždustų, viską kitą palikite savieigai.
  • Greitąją pagalbą reikėtų kviesti tada, kai priepuolis tęsiasi ilgiau nei penkias minutes, tuoj pat pasikartoja arba, praėjus kelioms minutėms po priepuolio, žmogus vis dar neatgauna sąmonės.

Kuo galima padėti?

Pakiškite ką nors minkšto po galva ir žiūrėkite, kad šalia nebūtų aštrių daiktų, kad nesusižalotų. Kai traukuliai liaujasi, paverskite žmogų ant šono, kad galėtų laisvai kvėpuoti. Kaip parodyta  žemiau.

Traukuliams pasibaigus…

1. Atsiklaupkite šalia ir sulenkite ligonio ranką per alkūnę, nukreipdami į viršų.

2. Kitą jo ranką švelniai pakiškite jam po skruostu.

3. Per kelį sulenktą ligonio koją patraukite link savęs ir lėtai verskite jį ant šono, kol kelis atsirems į grindis.

4. Pakreipkite ligonio galvą taip, kad jis galėtų lengvai kvėpuoti.

 

 

Ką daryti, kai žmogus atgauna sąmonę?

Pirmiausia patikinkite, kad viskas gerai. Tada padėkite atsistoti ir palydėkite į vietą, kur galėtų pailsėti. Daugelis po priepuolio jaučiasi sutrikę ir mieguisti, bet būna ir taip, jog atsigauna greit ir lyg niekur nieko tęsia, ką buvo pradėję.

Ar visada priepuolį lydi traukuliai? Ne. Kartais toks ligonis tarsi atitrūksta nuo aplinkos tik akimirkai, net nenugriūdamas ant žemės. Tai mažasis epilepsijos priepuolis (dar vadinamas absansu) be jokių ilgiau trunkančių padarinių. Tačiau pasitaiko užsitęsusių mažųjų epilepsijos priepuolių, trunkančių kelias minutes. Tuomet ligonis ima blaškytis po kambarį, plėšti nuo savęs drabužius ar dar kaip kitaip keistai elgtis. Priepuoliui praėjus jis gali jausti svaigulį.