Žaizdos – tai odos, gleivinių, gilesnių audinių vientisumo pažeidimas.
Žaizdų simptomai
Priežastys
Pagal tai, kaip mes susižeidžiame, žaizdos skirstomos į įvairius tipus. Susižeidus stiklo šuke, peiliu ar kitu aštriu daiktu bus pjautinė žaizda. Plėštinių žaizdų atsiranda transporto traumos, sprogimo metu. Žaizdos, padarytos smogus buku daiktu ar kumščiu, vadinamos muštinėmis. Esant šioms žaizdoms dažnai trūksta kraujagyslės ir susidaro mėlynių. Gali būti sužaloti ir vidaus organai. Kąstų žaizdų atsiranda įkandus gyvūnui ar žmogui. Jos dažnai būna infekuotos, pūliuoja, sunkiai gyja.
Gijimo eiga
Draskytos ir traiškytos žaizdos – nelygiais, draskytais kraštais, kraujuoja nelabai gausiai, būna sužalota daugiau audinių. Gyja blogiau, dažniau pūliuoja.
Esant durtinėms žaizdoms oda pažeidžiama neplačiai – 1-2 cm, tačiau būdingas gilus kanalas. Gali būti sužalotos kraujagyslės ar vidaus organai.
Kąstos žaizdos pavojingos tuo, kad į jų vidų patenka pavojingų bakterijų ar virusų (stabligės, pasiutligės sukėlėjų), kartais – nuodų (gyvatės, skorpiono ir kt.).
Šautinės žaizdos gyja blogai, nes aplink kulkos kanalą susidaro audinių kontuzijos zona, patenka drabužių dalelių, parako, dūmų. Kulka gali pažeisti nervus, kraujagysles, kaulus, vidaus organus.
Antriniu būdu žaizdos gyja gerokai ilgiau. Tai plačiai prasivėrusios žaizdos, kurioms būdinga pūlinga infekcija, audinių nekrozė, gali būti svetimkūnis. Tokioms žaizdoms sugijus, lieka randas.
Pirmji pagalba:
Jei žaizda kraujuoja negausiai, tuomet pirmiausiai prieš einant prie žaizdos, reikia pačiam nusiplauti rankas po tekančiu vandeniu ir prieš tvarkant žaizdą užsidėti medicinines pirštines.
Tuomet nuplauti žaizdą po tekančiu vandeniu, arba nealkoholine servetėle, po to žaizdą nusausinkite marlės tamponu ir uždenkite steriliu tvarsčiu. Galima dezinfekuojančiom medžiagom nuplauti žaizdos kraštus. Labai svarbu, kad dezinfekuojamųjų medžiagų nepatektų į žaizdos vidų.
Po to steriliu bintu užbintuojame žaizdą ir nukentėjusįjį nukreipiame pas gydytoją.- Jei žaizda kraujuoja gausiai, pirmiausia stabdome kraujavimą ant žaizdos uždėdami spaudžiamą sterilų tvarstį. Jei žaizdos didelės – rekomenduojama sutvarsčius imobilizuoti galūnę, net ir tuo atveju, kai kaulai nesulaužyti (imobilizacija sumažina galūnės judrumą, skausmą). Jei yra galimybė, pakelkite sužeistą kūno dalį virš širdies lygio. Prilaikykite sužeista galūnę ranka.
- Jei pro žaizdos kraštus kyšo organai, kaulai – negalima jų kišti atgal, gilyn į žaizdą. Tokią žaizdą reikia uždengti drėgnu steriliu tvarsčiu (sudrėkinti fiziologiniu tirpalu), sutvarstyti ir ligonį kuo greičiau gabenti į gydymo įstaigą.
- Net ir nedidelė žaizda, susiūta ligoninėje, sugyja kelis kartus greičiau. Be to, chirurgas gali patikrinti, ar neliko žaizdoje svetimkūnių, ar nenupjautos sausgyslės, nervai, kraujagyslės.
Komplikacijos
- Esant didelėms, kraujuojančioms žaizdoms, gali išsivystyti šokas, ūmi mažakraujystė, sutrikti organų funkcijos.
- Netinkamai prižiūrint žaizdą (nesilaikant aseptikos taisyklių), atsiranda antrinis uždegimas, žaizda supūliuoja, gali vystytis net sepsis.
- Gyjant ir formuojantis didesniems randams šalia sausgyslių, atsiranda kontraktūrų (susitraukia sąnarys), sutrinka sąnarių funkcijos.
- Jei sutrikusi kraujo apytaka, žaizda gali ilgai negyti ir komplikuotis trofine negyjančia opa, pasitaiko sergant cukriniu diabetu.
Negalima į žaizdą pilti jodo, spirito tirpalo, nes patekę į žaizdą jie ardo ląsteles ir sukelia stiprius skausmus. Į žaizdą negalima berti jokių miltelių, tepti jokiais tepalais. Šios priemonės tinka nubrozdinimams gydyti. Negalima dėti vatos. Jos plaušelių lieka žaizdoje ir trukdo gyti.
Mažų nubrozdinimo arba įdrėskimo sukeltas kraujavimas sustabdomas užgyja per kelias dienas. Specialios medikų pagalbos reikia, jei:
- Nenustoja kraujuoti.
- Yra įstrigęs svetimkūnis.
- Didelė tikimybė, kad pateko infekcija.
- Žaizda neužgyja, paraudusi, paburkusi (tai reiškia kad atsirado infekcija).