Lytiškai plintančios infekcijos: kaip atpažinti?
Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį matoma sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) (gonorėja, sifiliu ir chlamidioze) mažėjimo tendencija. Mūsų šalies sergamumo rodikliai yra mažesni už Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės šalių vidutinius sergamumo LPI rodiklius. Tačiau specialistai primena, kad užsikrėsti LPI gali kiekvienas lytiškai aktyvus asmuo, todėl pajutus menkiausius simptomus, ar jų net ir nejaučiant, svarbu kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti dėl LPI.
NVSC duomenimis, 2022 m. buvo užregistruoti 38 gonorėjos (1,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), 86 sifilio (3 atvejai 100 tūkst. gyventojų) ir 257 chlamidiozės (9,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų) atvejai.
Kaip plinta LPI?
LPI sukėlėjai gali būti perduodami vaginalinių, analinių ir oralinių lytinių santykių metu. Užsikrėtusi nėščioji užkratą gali perduoti vaisiui nėštumo metu ar naujagimiui gimdymo metu. Buitiniu keliu, ypač laikantis higienos reikalavimų, LPI neužsikrečiama.
Kaip atpažinti?
Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna. Reiktų atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius LPI simptomus:
- atsiradusios išskyros (nuo permatomų iki žalsvos spalvos) iš lyties organų ar šlapimo takų;
- padažnėjęs, skausmingas šlapinimasis;
- atsiradusios baltos apnašos burnoje, lyties organuose;
- atsiradęs bėrimas lyties organų srityje, išangėje;
- niežėjimas, perštėjimas, skausmas kapšelyje, pilvo apačioje, skausmas lytinio akto metu;
- kraujas po ar per lytinius santykius ar mėnesinių ciklo viduryje;
- sąnarių skausmas.
Labai svarbu pasitikrinti pačiam ir patikrinti savo lytinį partnerį. Nustačius LPI ir norint, kad paskirtas gydymas būtų sėkmingas, reikia gydyti abu partnerius ir tęsti gydytojo paskirtą gydymą iki galo, nors susirgimo simptomai gali išnykti ir anksčiau.
Nepradėjus gydyti LPI ar neišgydžius, gresia pavojingos komplikacijos, tokios kaip makšties infekcijos, gimdos kaklelio, mažojo dubens uždegimai, šlapimo takų infekcijos, priešinės liaukos, sėklidžių uždegimai, nevaisingumas, nėštumas ne gimdoje, genitalinės karpos, todėl labai svarbu bedelsiant kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti dėl LPI.
Kaip apsisaugoti?
Saugus lytinis elgesys yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti LPI. Todėl rekomenduojama turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad neserga LPI. Riziką užsikrėsti LPI sumažina prezervatyvų naudojimas visų lytinių santykių metu.
Kada rekomenduojama kreiptis į gydytoją?
Dėl LPI rekomenduojama pasitikrinti, jei jums ar jūsų partneriui atsirado LPI būdingų simptomų (išskyros iš makšties / šlaplės, opa lyties organų srityje, skausmingas ir dažnesnis šlapinimasis ar kraujavimas tarp mėnesinių), partneriui buvo diagnozuota LPI, po nesaugių lytinių santykių su nauju arba atsitiktiniu lytiniu partneriu. Jeigu lytiniai partneriai dažnai keičiami, taip pat reikėtų dažniau apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti dėl LPI. Labai svarbu pasitikrinti prieš invazines gimdos kaklelio ar dirbtinio apvaisinimo procedūras, nėščiosioms (kad nuo užsikrėtimo būtų apsaugotas naujagimis), asmenims, patyrusiems prievartą. Dažniau tikrintis dėl LPI turėtų rizikos grupėms priklausantys asmenys: seksualinių paslaugų už atlygį teikėjai ir jų klientai, vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, švirkščiamųjų narkotikų vartotojai ir jų partneriai.