Europos maisto saugos tarnyba: tabletė per dieną sveiką daro kiekvieną?

EFSA specialistai įspėja vartotojus – maisto papildai neturėtų būti laikomi subalansuotos sveikos mitybos pakaitalu.  Moksliniais tyrimais nustatyta – daugumai žmonių maisto papildų net nereikia, nes visavertė mityba aprūpina juos visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, išskyrus vitaminu D, jei mažai laiko praleidžiama saulėje. Žmogaus organizmui reikalingas tik tam tikras kiekvienos maistinės medžiagos kiekis, todėl vartojant didesnius kiekius poveikis nebūtinai bus efektyvesnis. Tuo tarpu EFSA ekspertai teigia, kad didelėmis dozėmis vartojamos kai kurios medžiagos gali turėti neigiamą poveikį ir net pakenkti sveikatai.

„Žmonės, kuriems reikia vartoti maisto papildus, gali būti užtikrinti, kad mokslininkai, remdamiesi naujausia turima informacija, patikrino papildų saugą ir, kad mokslininkų rekomendacijomis buvo pagrįsti ženklinimo reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus ir suteikti jiems pilną informaciją“, – sako EFSA mitybos mokslininkė Ariane Titz.

Taigi kodėl maisto papildai tokie populiarūs? Vartotojai dažnai įvardina, kad maisto papildus vartoja, siekdami gauti maistinių medžiagų ir vitaminų, kurių galbūt maitindamiesi įprastai mano, kad suvartoja nepakankamai ar siekdami sumažinti riziką susirgti tam tikromis ligomis. Papildai vartojami ir siekiant išlaikyti bendrą sveikatą, protiniam ir su sportu susijusiam darbingumui arba imuninei sistemai palaikyti. Tačiau, EFSA mokslininkai įspėja –  maisto papildai nėra vaistai, ir jie nėra skirti ligoms gydyti ar užkirsti joms kelią. Europos Sąjungoje maisto papildai reglamentuojami kaip maisto produktai.

„Nuolat pabrėžiame vartotojams, kad maisto papildas gali praturtinti mitybą tam tikromis medžiagoms, tačiau konkrečių sveikatos sutrikimų negydo. Maisto papildų ženklinimui yra keliamos dvi svarbiausios sąlygos – tai yra jei maisto papildų ženklinime arba reklamoje yra naudojami leidžiami sveikatingumo teiginiai, pvz., skirtas imuninei sistemai, kaulams ir t. t., tokiu atveju maisto papildo sudėtyje turi būti medžiaga (ir atitinkamas jos kiekis), kuri ir padeda palaikyti būtent tas nurodytas funkcijas. Tačiau ir to nepakanka – tokie teiginiai turi būti ir moksliškai įrodyti bei įteisinti Europos Sąjungoje. Norime atkreipti vartotojų dėmesį ne tik į maisto papildų ženklinimą, tačiau ir į maisto produktų ženklinimą. Pavyzdžiui, jei maisto produktas pateikiamas vartotojui kaip „naudingas imunitetui“, nes jo sudėtyje yra vienų ar kitų medžiagų ir nėra pateikta jokių mokslinių įrodymų tokiam teiginiui, t.y. nėra įteisinto teiginio, kad ta medžiaga palaiko normalią imuninės sistemos veiklą – tokia informacija apie produktą  vartotojui yra draudžiama. Skatiname gamintojus būti itin atsakingais ir nesudaryti klaidingo įspūdžio ir neteikti klaidinančios informacijos apie produktus, o vartotojus būti budriems ir rinktis tiek maisto produktus, tiek maisto papildus tik kritiškai juos įvertinus“, – pažymi VMVT direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė.

Maisto papildų prekyba Lietuvoje yra reglamentuota. Pardavinėti galima tik notifikuotus maisto papildus, tai reiškia, kad prieš tiekiant į rinką, maisto papildui turi būti atlikta kontrolės procedūra, kurios metu vertinama, ar papildas yra saugus ir tinkamas vartoti. Ar maisto papildas yra notifikuotas, galima pasitikrinti VMVT internetiniame puslapyje notifikuotų maisto papildų sąraše, į paieškos laukelį įvedus maisto papildo pavadinimą arba įmonės, teikiančios maisto papildą rinkai, pavadinimą.

Šiemet VMVT specialistai jau notifikavo daugiau kaip 1 tūkst. maisto papildų, tuo tarpu per visus 2022 metus buvo notifikuota daugiau kaip 1,7 tūkst. maisto papildų. Po pirminio vertinimo VMVT specialistai atmeta apie 50 proc. gaunamų prašymų notifikuoti papildus. Pagrindinės neįtraukimo į sąrašą priežastys: sudėtyje nustatytas neautorizuotas naujas maistas, neleistini maisto priedai, neleistini vitaminai ar mineralinės medžiagos arba prašymą notifikuoti pateikė tokios veiklos neįsiregistravęs subjektas. Nors daugelis maisto papildų Europoje vartojami jau seniai, dėl kai kurių saugos ir kokybės kyla klausimų. Jie apima cheminės arba mikrobiologinės taršos riziką ir būtinybę užtikrinti, kad bioaktyviųjų medžiagų koncentracija neviršytų saugių ribų. EFSA teikia mokslines nuomones dėl sudėtinių medžiagų saugos, jei jos skirtos naudoti maiste, įskaitant ir maisto papilduose.