Kraujospūdžio normos: ką reiškia skaičiai ir kada kraujospūdis pavojingas?

Ką daryti pagal rodmenį?

Situacija	Ką daryti
Vienkartinis šiek tiek padidėjęs rodmuo, simptomų nėra	Pailsėti kelias minutes ir pamatuoti pakartotinai
Rodmenys kartojasi ≥140 ir (arba) ≥90 mmHg kabinete arba namų vidurkis ≥135 ir (arba) ≥85 mmHg	Registruotis pas šeimos gydytoją įvertinimui
Sistolinis daugiau kaip 180 ir (arba) diastolinis daugiau kaip 120 mmHg, simptomų nėra	Palaukti bent vieną minutę ir pamatuoti dar kartą; jei rodmuo išlieka toks aukštas – nedelsiant susisiekti su gydytoju ar sveikatos priežiūros specialistu
Labai aukštas kraujospūdis ir krūtinės skausmas, dusulys, neurologiniai ar sąmonės sutrikimai	Skambinti 112
Insulto ar infarkto požymiai – nepriklausomai nuo kraujospūdžio	Skambinti 112

Kraujospūdžio matuoklis rodo 158/94 mmHg. Ar tai pavojinga? Ar reikia vaistų, gydytojo, o gal skambinti 112? Vienas padidėjęs rodmuo paprastai dar nepatvirtina hipertenzijos, tačiau svarbu žinoti, kaip jį įvertinti ir kada būtina reaguoti nedelsiant.

Ką reiškia viršutinis ir apatinis kraujospūdis?

Kraujospūdis rodo, kokia jėga kraujas spaudžia arterijų sieneles. Jį sudaro du skaičiai:

• Viršutinis (sistolinis) – spaudimas, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują.
• Apatinis (diastolinis) – mažiausias spaudimas arterijose širdies skilvelių atsipalaidavimo fazėje, tarp dūžių.

Pavyzdžiui, rodmuo 120/80 mmHg reiškia 120 sistolinį ir 80 diastolinį kraujospūdį. Abu skaičiai svarbūs.

Koks kraujospūdis laikomas normaliu?

2024 m. Europos kardiologų draugijos (ESC) gairėse suaugusiųjų kraujospūdis, matuotas gydytojo kabinete, skirstomas į tris grupes:

Rodmuo gydytojo kabinete	Vertinimas pagal ESC 2024
Sistolinis mažiau kaip 120 ir diastolinis mažiau kaip 70 mmHg	Nepadidėjęs kraujospūdis
Sistolinis 120–139 arba diastolinis 70–89 mmHg	Padidėjęs kraujospūdis
Sistolinis ≥140 arba diastolinis ≥90 mmHg	Hipertenzija

Medicinos dokumentuose ar kituose šaltiniuose vis dar galite matyti senesnį skirstymą į optimalų, normalų, aukštą normalų bei 1–3 laipsnio hipertenziją. Todėl skirtinguose patikimuose šaltiniuose kategorijų pavadinimai gali skirtis, nors hipertenzijos diagnozės riba Europoje išlieka 140/90 mmHg.

120/80 mmHg yra dažnai minimas orientacinis rodmuo, tačiau vienas konkretus skaičius nėra visiems žmonėms taikomas individualus gydymo tikslas.

Kuo skiriasi padidėjęs kraujospūdis ir hipertenzija?

Padidėjęs kraujospūdis (sistolinis 120–139 arba diastolinis 70–89 mmHg) dar nėra hipertenzija, tačiau rodo didesnę širdies ir kraujagyslių riziką. Tai signalas atkreipti dėmesį į gyvenseną ir stebėti rodmenis. Hipertenzija Europoje diagnozuojama, kai kabinete pakartotinai nustatoma ≥140 ir (arba) ≥90 mmHg. Diagnozę patvirtina gydytojas, dažnai remdamasis pakartotiniais matavimais arba 24 valandų stebėjimu.

Ar namuose ir gydytojo kabinete ribos vienodos?

Ne visai. Namuose kraujospūdis paprastai būna šiek tiek mažesnis nei gydytojo kabinete, ir vertinamas ne vienas rodmuo, o taisyklingai atliktų matavimų vidurkis.

Matavimo vieta	Hipertenziją atitinkanti riba
Gydytojo kabinete	≥140 ir (arba) ≥90 mmHg
Namuose, pagal matavimų vidurkį	≥135 ir (arba) ≥85 mmHg
24 val. ambulatorinis vidurkis	Vertina gydytojas pagal atskiras paros ribas

Diagnozę reikėtų patvirtinti pakartotiniais namų matavimais, ambulatoriniu 24 valandų monitoravimu arba gydytojo kabinete atliktais matavimais.

Kada aukštas kraujospūdis pavojingas?

Kraujospūdis, viršijantis 180 mmHg sistolinį ir (arba) 120 mmHg diastolinį (t. y. didesnis kaip 180 sistolinis ir (arba) didesnis kaip 120 diastolinis), yra labai aukštas ir jo nereikėtų ignoruoti. Tačiau vien rodmuo dar neparodo, ar vyksta gyvybei pavojinga būklė – svarbu įvertinti savijautą ir galimus ūmaus organų pažeidimo požymius. Galimos dvi situacijos:

• Labai aukštas kraujospūdis be pavojingų simptomų. Ramiai atsisėskite, palaukite bent vieną minutę ir taisyklingai pamatuokite dar kartą. Jei pakartotinis rodmuo išlieka didesnis kaip 180 mmHg sistolinis ir (arba) didesnis kaip 120 mmHg diastolinis, nedelsdami susisiekite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu ir vykdykite jo nurodymus. Jei atsiranda naujų pavojingų simptomų arba būklė blogėja, skambinkite 112. Jei simptomų nėra, bet su gydytoju susisiekti nepavyksta, dėl tolesnių veiksmų kreipkitės į sveikatos priežiūros įstaigą. Nevartokite papildomos vaistų dozės savo nuožiūra, nebent tokį planą iš anksto nurodė gydytojas.
• Labai aukštas kraujospūdis su pavojingais simptomais. Jei kartu jaučiamas krūtinės ar nugaros skausmas, dusulys, staigus silpnumas ar tirpimas, sutrinka kalba, rega ar sąmonė – skambinkite 112 ir nelaukite, kol kraujospūdis sumažės savaime. Tai gali būti hipertenzinė skubi būklė arba kita ūmi širdies, kraujagyslių ar neurologinė būklė.

Kada skambinti 112?

Kada kraujospūdis per žemas?

Nėra vienos universalios ribos, pagal kurią visiems žmonėms būtų diagnozuojama hipotenzija. Kaip bendras orientyras, per žemu dažnai laikomas kraujospūdis apie 90/60 mmHg ar mažesnis, ypač jei jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas ar apalpimo pojūtis. Daliai žmonių žemesnis kraujospūdis yra normalus ir nesukelia jokių nusiskundimų.

Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį namuose?

• Pirmenybę teikite klinikiniam tikslumui validuotam automatiniam žastiniam matuokliui. Riešiniai matuokliai jautresni netaisyklingai rankos padėčiai ir paprastai nėra pirmasis pasirinkimas.
• Naudokite žasto apimtį atitinkančią manžetę. Netinkamo dydžio manžetė gali reikšmingai iškraipyti rodmenį.
• Prieš matavimą 5 minutes ramiai pasėdėkite, ištuštinkite šlapimo pūslę, nevartokite kavos, nerūkykite ir intensyviai nesportuokite bent 30 minučių.
• Sėdėkite atrėmę nugarą, kojų nesukryžiavę, ranką padėkite ant stalo širdies lygyje. Matuodami nekalbėkite.
• Pirmą kartą pamatuokite abiejose rankose; vėliau matuokite toje, kurioje rodmuo didesnis, jei gydytojas nenurodė kitaip.
• Namų stebėjimui kelias dienas iš eilės matuokite ryte ir vakare, kiekvieną kartą atlikdami po du matavimus maždaug vienos minutės intervalu, ir užrašykite rezultatus.
• Gydytojui pateikite visus užrašytus rodmenis; jų neatsirinkite pagal didžiausią ar mažiausią reikšmę. Vertinamas kelių dienų matavimų vidurkis ir matavimo aplinkybės.

Kodėl vaistinėje ar gydytojo kabinete kraujospūdis gali būti aukštesnis?

Dėl įtampos gydymo įstaigoje kai kuriems žmonėms kraujospūdis laikinai padidėja. Tai vadinama balto chalato efektu. Galima ir priešinga situacija – kabinete rodmenys normalūs, o namuose padidėję. Todėl diagnozei dažnai naudingi taisyklingai atlikti namų matavimai arba 24 valandų kraujospūdžio stebėjimas.

Kaip mažinti aukštą kraujospūdį?

Gydytojo paskirtą gydymą papildo gyvensena: mažinti druskos vartojimą, riboti alkoholį arba jo atsisakyti, reguliariai judėti, palaikyti sveiką kūno svorį, nerūkyti ir valdyti stresą. Nekeiskite ir neskirkite vaistų patys, o esant labai aukštam rodmeniui nevartokite papildomos kraujospūdį mažinančių vaistų dozės, nebent tokį planą iš anksto nurodė gydytojas – staigus kraujospūdžio sumažinimas kai kuriomis aplinkybėmis taip pat gali būti pavojingas.

Svarbu žinoti: diagnozės riba ir individualus gydymo tikslas nėra tas pats – siekiamą kraujospūdį nustato gydytojas pagal bendrą riziką, ligas, amžių ir gydymo toleravimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vienas aukštas rodmuo reiškia hipertenziją?

Paprastai ne. Vienas padidėjęs rodmuo dar nepatvirtina arterinės hipertenzijos, bet jo nereikėtų ignoruoti. Diagnozė nustatoma, kai kraujospūdis pakartotinai būna padidėjęs skirtingomis dienomis. Rodmenį svarbu pamatuoti taisyklingai ir įvertinti savijautą.

Kuris skaičius svarbesnis – viršutinis ar apatinis?

Abu rodmenys svarbūs. Jaunesniems žmonėms reikšmingas gali būti padidėjęs diastolinis kraujospūdis, o vyresniame amžiuje didesnę riziką dažnai atspindi sistolinis. Vertinama ta reikšmė, kuri patenka į aukštesnę kategoriją, kartu atsižvelgiant į amžių, ligas ir bendrą riziką.

Ar 140/90 jau pavojinga?

140/90 mmHg gydytojo kabinete atitinka hipertenzijos diagnostinę ribą, tačiau vien šis rodmuo be ūmių simptomų paprastai nėra priežastis skambinti 112. Pakartotinai nustatant tokius rodmenis reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Nedelsiant reaguoti reikia tada, kai kraujospūdis labai aukštas (daugiau kaip 180 mmHg sistolinis ir (arba) daugiau kaip 120 mmHg diastolinis) arba atsiranda pavojingų simptomų.

Ar dėl 150/90 reikia skambinti 112?

Vien dėl 150/90 mmHg rodmens, kai žmogus jaučiasi įprastai, 112 paprastai nekviečiama. Kraujospūdį reikia pakartoti po poilsio ir, jei tokie rodmenys kartojasi, kreiptis į gydytoją. Jei yra insulto, infarkto ar kitos ūmios būklės požymių, 112 skambinkite nepriklausomai nuo skaičiaus.

Koks normalus kraujospūdis namuose?

Namuose kraujospūdis paprastai būna šiek tiek žemesnis nei kabinete. Vertinant namų matavimų vidurkį, hipertenzijos riba dažnai laikoma ≥135 ir (arba) ≥85 mmHg. Vienkartinis matavimas mažiau informatyvus nei kelių dienų rytinių ir vakarinių rodmenų vidurkis.

Ar 90/60 yra pavojinga?

Apie 90/60 mmHg dažnai laikoma žemu kraujospūdžiu, tačiau daliai žmonių tai normalu ir nesukelia nusiskundimų. Pavojinga tampa tada, kai kartu jaučiamas stiprus silpnumas, galvos svaigimas, apalpimas ar kiti simptomai – tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.

Koks kraujospūdis normalus vyresniam žmogui?

Vyresniame amžiuje aukštas kraujospūdis nelaikomas savaime normaliu. Hipertenzijos diagnostinė riba išlieka ≥140 ir (arba) ≥90 mmHg gydytojo kabinete, tačiau gydymo tikslas individualizuojamas pagal žmogaus būklę, trapumą, ligas ir gydymo toleravimą.

Ar kava ir stresas pakelia kraujospūdį?

Taip, kofeinas, stresas, fizinis krūvis, skausmas, rūkymas ir net pilna šlapimo pūslė gali laikinai padidinti kraujospūdį. Todėl matuoti reikėtų pailsėjus, ramioje aplinkoje, nevartojus kavos ir nerūkius bent 30 minučių.