Traumos žiemą: kaip atpažinti kaulų lūžius ir kada būtina skubi pagalba
Šaltuoju metų laiku, susidarius sniegui ir ledui, gerokai padidėja traumų ir kaulų lūžių rizika. Traumatologai pastebi, kad dažniausiai nukenčia pėstieji, paslydę ant nevalytų šaligatvių, taip pat žmonės, išlipantys iš transporto priemonių ar dirbantys lauke slidžiomis sąlygomis..
Dažniausios žiemos traumos
Šaltuoju sezonu dažniausiai pasitaiko:
- kulkšnies ir riešų lūžiai,
- sąnarių raiščių patempimai,
- sausgyslių plyšimai,
- rankų ir kojų kaulų lūžiai,
- galvos ir kitų kūno vietų sumušimai.
Statistikos duomenimis, apie 60–80 % paslydimų įvyksta nevalytuose šaligatviuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse, todėl ypač svarbu būti atidiems išeinant iš pastatų ar išlipant iš transporto priemonių. Krentant žmogus dažnai instinktyviai ištiesia rankas, todėl neretai lūžta žastikaulis, stipinkaulis ar alkūnkaulis.
Medikai pabrėžia, kad plikledis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažniau patiria pusiausvyros sutrikimų.
Kaip atpažinti rimtą traumą
Patyrus traumą labai svarbu tinkamai įvertinti situaciją. Rimtesnį sužalojimą dažniausiai išduoda:
- stiprus, aštrus skausmas (7 ar daugiau balų iš 10),
- negalėjimas pakelti ar pajudinti galūnės,
- sparčiai didėjantis tinimas,
- kraujosruvos,
- neįprasta galūnės padėtis ar deformacija.
Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į Skubios pagalbos skyrių arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Susižalojus koją, svarbu jos neapkrauti ir nestatyti ant žemės, nes tai gali pabloginti būklę.
Ką daryti iškart po traumos ir kodėl svarbu tinkamai įvertinti situaciją
Patyrus traumą, ypač nukritus ar paslydus, nereikėtų skubėti keltis. Pirmiausia rekomenduojama ramiai pagulėti, įvertinti situaciją, suprasti, kas įvyko, pajusti, kurioje vietoje jaučiamas skausmas, apžiūrėti sužeistą galūnę ir tik tuomet bandyti atsistoti.
Stambiųjų kaulų lūžiai dažnai matomi iš karto – pavyzdžiui, lūžus šlaunikauliui žmogus paprastai nepajėgia atsikelti ar atsistoti. Taip pat neretai plika akimi pastebima galūnės deformacija. Kartais ryškios deformacijos nebūna, tačiau sąnarys „neveikia“ – žmogus negali jo pajudinti ar remtis galūne. Tai taip pat gali rodyti kaulo lūžį. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į Skubios pagalbos skyrių arba kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Jeigu po traumos galūnė patino, tačiau jos funkcija nesutriko, o pašaldžius ir pavartojus nereceptinių vaistų skausmas sumažėjo, galimas raiščių patempimas ar plyšimas. Tokiais atvejais dažniausiai pakanka kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą (polikliniką), o vykti į Skubios pagalbos skyrių nebūtina.
Svarbu pabrėžti, kad net ir tuomet, kai skausmas atrodo nedidelis, o tinimas nėra ryškus, nereikėtų traumos ignoruoti ar bandyti diagnozuoti savarankiškai. Tik gydymo įstaigoje, atlikus reikiamus tyrimus – rentgeno, echoskopijos ar magnetinio rezonanso – galima tiksliai nustatyti sužalojimo pobūdį ir parinkti tinkamą gydymą. Laiku nesikreipus į gydytojus ir nesilaikant gydymo režimo, pailgėja gijimo ir nedarbingumo laikotarpis, o žmogus ilgiau jaučia skausmą ir negali pilnai naudotis sužeista galūne.
Taip pat svarbu žinoti, kaip veikia Skubios pagalbos skyrius. Čia pacientai priimami ne pagal atvykimo laiką, o pagal būklės sunkumą. Sunkesnių traumų atvejais pagalba suteikiama nedelsiant, o lengvesnių – gali tekti palaukti ilgiau. Dėl šios priežasties žmonėms, kurių nusiskundimus galėtų įvertinti šeimos gydytojas, Skubios pagalbos skyriuje kartais tenka laukti ir kelias valandas.
Pabaigai
Žiemos metu atsargumas, tinkama avalynė ir dėmesys aplinkai gali padėti išvengti traumų. O nutikus nelaimei – žinios apie pirmąją pagalbą ir teisingą reagavimą padeda sumažinti komplikacijų riziką. Daugiau apie pirmosios pagalbos veiksmus traumų atvejais galima sužinoti Militra.lt organizuojamuose mokymuose.
👉Daugiau apie pirmąją pagalbą ir reagavimą į ūmias būkles galima sužinoti Militra.lt mokymuose.