Alergija šalčiui: kaip atpažinti šalčio dilgėlinę ir kada ji gali būti pavojinga?

Alergija šalčiui (dar vadinama šalčio dilgėline) – tai odos reakcija į fizinį dirgiklį, kai po kontakto su šalčiu per kelias minutes atsiranda niežtintis bėrimas pūkšlėmis. Dažniausiai bėrimas greitai išnyksta sušilus, tačiau kai kuriais atvejais reakcija gali būti stipresnė ir pavojinga sveikatai.

Šalčio dilgėlinės simptomų intensyvumas priklauso nuo individualaus temperatūros slenksčio – kuo aukštesnėje temperatūroje žmogui pasireiškia reakcija, tuo ji gali būti stipresnė.

Kaip pasireiškia alergija šalčiui?

Šalčio dilgėlinė gali pasireikšti įvairiais simptomais – nuo lengvų iki sunkių.

Lokali reakcija

Dažniausiai pasireiškia tik toje vietoje, kuri turėjo kontaktą su šalčiu:

• rankų niežulys ir patinimas laikant šaltą daiktą ar vairą,
• lūpų ar gerklų tinimas geriant šaltus gėrimus ar valgant šaltą maistą.

Sisteminė reakcija

Sunkesniais atvejais gali pasireikšti:

• bendras silpnumas,
• liemens ar galūnių tinimas,
• liežuvio ar gerklės tinimas,
• sunkumas kvėpuoti,
• kraujospūdžio kritimas ir šokas.

Tokios reakcijos ypač pavojingos plaukiant šaltame vandenyje, kai atšąla visas kūnas – tai gali sukelti sąmonės netekimą ir didina skendimo riziką..

Kada dažniausiai pasireiškia simptomai?

Simptomai dažniausiai atsiranda staigiai sumažėjus aplinkos temperatūrai (oro ar vandens). Dažniau reakcijos pasireiškia drėgnoje ir vėjuotoje aplinkoje.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Šalčio dilgėlinė priskiriama fizinių, indukuojamų dilgėlinių grupei. Tiksli priežastis dažnai nėra aiški, tačiau nurodoma, kad kai kuriems žmonėms po virusinių ligų putliosios ląstelės tampa jautresnės šalčiui.

Šalčio poveikis gali sukelti histamino ir kitų cheminių medžiagų išsiskyrimą, dėl ko atsiranda paraudimas, niežulys, pūkšlės ar net sisteminė reakcija.

Dažnesni rizikos veiksniai:

• jaunas amžius (dažniausiai 20–40 metų),
• retesnė antrinė forma gali būti susijusi su kitomis ligomis (pvz., hepatitu ar navikinėmis ligomis).

Diagnostika – kaip nustatoma šalčio dilgėlinė?

Šalčio alergijos diagnostikai gali būti naudojamas ledo kubelis arba užšaldytu vandeniu pripildytas mėgintuvėlis. Tai leidžia įvertinti, ar oda reaguoja į šaltį.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei po šalčio poveikio pasireiškia:

• odos bėrimas,
• gerklų ar liežuvio tinimas,
• dusulys ar kvėpavimo pasunkėjimas.

Net jei reakcijos atrodo lengvos, gydytojas gali rekomenduoti priemones, padedančias kontroliuoti simptomus.

Prevencija – kaip apsisaugoti?

Svarbiausia prevencija – vengti staigių temperatūros pokyčių. Taip pat rekomenduojama:

• vengti šaltų gėrimų ir maisto,
• prieš einant į lauką naudoti riebius kremus (apie 1 val. prieš),
• atsargiai testuoti kūno reakciją prieš maudynes šaltame vandenyje,
• laikytis gydytojo rekomendacijų dėl antihistamininių vaistų.

Jei gydytojas paskyrė adrenalino autoinjektorių – jį būtina turėti su savimi.

Būklė	Kas tai?	Pagrindinis požymis	Ką daryti?
Alergija šalčiui	Imuninė/uždegiminė reakcija į šaltį	Niežtintis bėrimas pūkšlėmis, tinimas	Sušilti, stebėti būklę, kreiptis į gydytoją
Nušalimas	Vietinis audinių pažeidimas nuo šalčio	Nejautra, pabalusi ar kieta oda	Nutraukti šalčio poveikį, šildyti saugiai
Sušalimas (hipotermija)	Viso kūno atšalimas (<35°C)	drebulys, silpnumas, sąmonės sutrikimas	skubiai šildyti ir kviesti pagalbą

Pabaigai

Žinios apie alergines reakcijas, pavojingus simptomus ir pirmąją pagalbą padeda laiku atpažinti riziką ir tinkamai reaguoti. Daugiau apie ūmias būkles, pagalbos veiksmus bei sveikatos rizikų valdymą galima sužinoti Militra.lt pirmosios pagalbos mokymuose.

👉Daugiau apie pirmąją pagalbą galima sužinoti  Militra.lt mokymuose.