Ar augintinis gali pernešti ligas žmogui? Kaip apsisaugoti ir saugiai rūpintis savo gyvūnu

Augintiniai daugeliui šeimų yra tikri šeimos nariai. Šunys, katės, triušiai, graužikai, paukščiai ar ropliai suteikia džiaugsmo, mažina vienišumo jausmą ir moko vaikus atsakomybės. Tačiau svarbu žinoti, kad kai kurios ligos gali būti perduodamos iš gyvūnų žmogui. Tokios ligos vadinamos zoonozėmis. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodo, kad zoonozės yra bendros gyvūnams ir žmonėms ligos, kuriomis galima užsikrėsti tiesioginiu arba netiesioginiu būdu; priskaičiuojama daugiau kaip 200 zoonozinių ligų. 

Tai nereiškia, kad augintinių reikia bijoti. Daugeliu atvejų riziką galima gerokai sumažinti laikantis paprastų higienos ir gyvūnų priežiūros taisyklių. Svarbiausia – reguliari veterinarinė priežiūra, vakcinacija, parazitų kontrolė, rankų higiena ir atsakingas elgesys su gyvūno išmatomis, kraiku, maistu bei aplinka. CDC pabrėžia, kad reguliarūs apsilankymai pas veterinarą, skiepai, dehelmintizacija ir blusų bei erkių kontrolė yra svarbūs tiek augintinio, tiek šeimos sveikatai. 

Kokias ligas augintinis gali perduoti žmogui?

Augintiniai gali perduoti įvairius mikroorganizmus: bakterijas, virusus, grybelius ar parazitus. Dažniausiai rizika atsiranda po kontakto su gyvūno seilėmis, išmatomis, šlapimu, kailiu, kraiku, įbrėžimais, įkandimais arba per erkes ir blusas. Pavyzdžiui, šunų išmatose gali būti mikroorganizmų, kurie gali susargdinti žmones ir kitus gyvūnus, todėl CDC rekomenduoja visada surinkti šuns išmatas, net ir savo kieme, ypač ten, kur žaidžia vaikai.

Galimas pavojus	Iš kur kyla rizika?	Kaip apsisaugoti?
Žarnyno infekcijos	Gyvūno išmatos, kraikas, nešvarios rankos, ropliai ar paukščiai	Plauti rankas po kontakto su gyvūnu, kraiku, narvu ar dubenėliais
Grybelinės odos infekcijos	Kontaktas su sergančio gyvūno oda ar kailiu	Pastebėjus plikimo židinius, šašus ar odos pakitimus – kreiptis į veterinarą
Parazitai	Blusos, erkės, kirminai, užteršta aplinka	Reguliariai naudoti veterinaro rekomenduotas priemones nuo parazitų
Įkandimai ir įdrėskimai	Šuns, katės ar kito gyvūno sužalojimas	Žaizdą nuplauti, dezinfekuoti, stebėti, o esant gilesniam sužalojimui – kreiptis į medikus
Alerginės reakcijos	Kailis, pleiskanos, seilės	Reguliariai valyti namus, vėdinti patalpas, riboti kontaktą, jei simptomai stiprūs
Erkių platinamos ligos	Erkės, parsineštos ant gyvūno kailio	Tikrinti augintinį po pasivaikščiojimų, naudoti apsaugą nuo erkių

Kam rizika didesnė?

Didesnį atsargumą turėtų taikyti maži vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi. Šioms grupėms kai kurios infekcijos gali būti pavojingesnės, todėl svarbu vengti kontakto su sergančiais gyvūnais, nevalyti kraiko ar narvų be apsaugos priemonių, neleisti gyvūnams laižyti veido, žaizdų ar maisto paviršių.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su ropliais, varliagyviais, paukščiais ir graužikais, nes kai kurie jų gali nešioti bakterijas net atrodydami visiškai sveiki. Po kontakto su tokiais gyvūnais, jų narvais, akvariumais ar vandeniu būtina kruopščiai plauti rankas.

Kaip apsisaugoti nuo ligų, kurias gali pernešti augintiniai?

Pagrindinė taisyklė – švara ir prevencija. Po žaidimo su augintiniu, jo šėrimo, kraiko keitimo, narvo valymo ar išmatų surinkimo rankas reikia plauti su muilu ir vandeniu. Negalima leisti gyvūnui laižyti atvirų žaizdų, vaiko veido ar indų. Gyvūno dubenėlius, kraiką, žaislus ir guolį reikėtų valyti reguliariai, bet ne ten, kur ruošiamas maistas.

Augintinį reikia reguliariai vesti pas veterinarą, skiepyti, nukirminti ir saugoti nuo erkių bei blusų. Jei gyvūnas tapo vangus, viduriuoja, vemia, kasosi, atsirado odos pakitimų, plikimo vietų ar neįprastas elgesys – geriau nedelsti ir pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.

Taip pat svarbu mokyti vaikus saugaus elgesio su gyvūnais: netampyti už ausų ar uodegos, netrukdyti miegančiam ar ėdančiam gyvūnui, nekišti veido arti nepažįstamo šuns ar katės. Tai saugo ne tik nuo infekcijų, bet ir nuo įkandimų ar įdrėskimų.