Rūkymo ir vapinimo žala sveikatai: ką žino mokslas

Rūkymo žala sveikatai – ką iš tikrųjų žino mokslas. Kuo kenkia cigaretės ir vapinimas, statistika Lietuvoje ir kas vyksta organizme metus rūkyti.

Vilnietis Mindaugas rūko nuo aštuoniolikos. Pastaruoju metu perėjo prie elektroninės cigaretės – draugai sakė, kad taip „sveikiau“. Tačiau ryte vis tiek kosti, greičiau uždūsta lipdamas laiptais, o gydytojas įspėjo dėl kraujospūdžio. Mindaugas nėra vienas: Lietuva pagal rūkymą ir vapinimą – tarp pirmaujančių Europoje, o klausimas, kuo tai iš tikrųjų kenkia, kyla daugeliui.

Šiame straipsnyje remdamiesi tik oficialiais šaltiniais (Pasaulio sveikatos organizacija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) aiškiai paaiškiname, kuo rūkymas ir elektroninės cigaretės kenkia sveikatai, kokia padėtis Lietuvoje ir kas vyksta organizme, kai žmogus meta rūkyti.

Rūkymas – pagrindinė širdies infarkto ir insulto priežastis. Išmokite atpažinti šias būkles ir suteikti pirmąją pagalbą – pirmosios pagalbos mokymai Militra.lt.

Trumpas atsakymas: kuo rūkymas kenkia sveikatai?

Tabako dūmuose yra tūkstančiai cheminių medžiagų, tarp jų – dervos, anglies monoksidas ir dešimtys vėžį sukeliančių medžiagų (kancerogenų). Dėl jų rūkymas sukelia daugiau nei 20 skirtingų rūšių vėžį, taip pat širdies ligas, insultą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) ir silpnina imunitetą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tabakas kasmet nužudo daugiau nei 7 mln. žmonių. Elektroninės cigaretės nėra saugi alternatyva – jos taip pat kenkia sveikatai.

Kas yra tabako dūmuose ir kodėl jie tokie pavojingi?

Cigaretės dūmai – tai ne „tik nikotinas“. Degant tabakui susidaro mišinys iš tūkstančių medžiagų, o daugelis jų nuodingos. Trys svarbiausios grupės:

  • Nikotinas – medžiaga, sukelianti priklausomybę. Jis pats savaime didina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, o besivystančioms paauglio smegenims yra ypač kenksmingas.
  • Dervos (tar) – lipnios dalelės, nusėdančios plaučiuose. Būtent jose gausu kancerogenų, kurie ilgainiui pažeidžia ląsteles ir gali sukelti vėžį.
  • Anglies monoksidas – tos pačios dujos, kaip ir automobilio išmetamosiose. Jis jungiasi prie kraujo hemoglobino vietoj deguonies, todėl organai gauna mažiau deguonies, o širdis priversta dirbti sunkiau.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad tabakas sukelia daugiau nei 20 skirtingų rūšių ar potipių vėžio, taip pat širdies ligas, insultą, plaučių ligas, silpnina imunitetą ir mažina vaisingumą. Svarbiausia – didelę dalį šios žalos galima išvengti, nes ji tiesiogiai susijusi su rūkymu.

Kuo rūkymas kenkia širdžiai ir kraujagyslėms?

Daugelis rūkymą pirmiausia sieja su plaučiais, tačiau viena didžiausių grėsmių tenka širdžiai ir kraujagyslėms. Nikotinas ir anglies monoksidas kartu:

  • didina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį;
  • skatina kraujagyslių sienelių pažeidimą ir aterosklerozę (kraujagyslių „užkalkėjimą“);
  • didina kraujo krešumą, o tai padidina trombų (kraujo krešulių) riziką.

Dėl to rūkymas yra viena pagrindinių širdies infarkto ir insulto priežasčių. Tai svarbu ne tik rūkantiesiems: būtent šias ūmias būkles dažniausiai tenka atpažinti aplinkiniams ir suteikti pirmąją pagalbą, kol atvyks medikai.

Ar pasyvus rūkymas irgi kenkia?

Taip. Pasaulio sveikatos organizacija aiškiai teigia: saugaus pasyvaus rūkymo lygio nėra. Įkvepdamas svetimų dūmų nerūkantis žmogus gauna tas pačias nuodingas medžiagas. Pasyvus rūkymas sukelia širdies vainikinių kraujagyslių ligą ir plaučių vėžį, o kasmet dėl jo pasaulyje miršta daugiau nei 1,6 mln. nerūkančių žmonių.

Ypač pažeidžiami vaikai: dūmai namuose ar automobilyje didina kvėpavimo takų infekcijų, astmos priepuolių ir kitų sveikatos problemų riziką. Todėl atsisakyti rūkymo uždarose patalpose ir prie vaikų – vienas paprasčiausių būdų apsaugoti aplinkinius.

Ar elektroninės cigaretės (vapinimas) yra saugesnės?

Tai bene dažniausias mitas. Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija aiški: elektroninės cigaretės kenkia sveikatai ir nėra saugios. Svarbiausi faktai:

  • Aerozolyje yra ne vien „garai“. Elektroninės cigaretės įkaitina skystį, o įkvepiamame aerozolyje būna nikotino ir kitų toksiškų medžiagų. Dalis jų yra žinomos kaip sukeliančios vėžį, kitos didina širdies ir plaučių ligų riziką.
  • Nikotinas ir čia sukelia priklausomybę. Netgi kai kurie „be nikotino“ pažymėti gaminiai jo turėjo. Vaikų ir paauglių organizmui nikotinas kenkia labiausiai – jis neigiamai veikia smegenų vystymąsi ir gali lemti mokymosi bei nerimo sutrikimus.
  • Tai nėra įrodyta priemonė mesti rūkyti. PSO nurodo, kad kaip plataus vartojimo prekės elektroninės cigaretės nėra įrodytos kaip veiksmingos metant rūkyti visuomenės lygmeniu.
  • Jaunimui – kelias į rūkymą, o ne nuo jo. Tyrimai rodo, kad vapinantis nerūkantis jaunuolis maždaug tris kartus dažniau vėliau pradeda rūkyti įprastas cigaretes.

Kitaip tariant, „pereiti prie vapinimo, kad būtų sveikiau“ – klaidinantis įsivaizdavimas. Elektroninė cigaretė nėra saugi ir nėra nekalta pramoga, ypač jaunam žmogui.

Kokia rūkymo ir vapinimo padėtis Lietuvoje?

Lietuvoje rūkymas ir ypač vapinimas paplitę labiau nei daugelyje Europos šalių. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) apibendrinti tyrimų duomenys:

Suaugusieji (15–64 m., 2021 m. tyrimas):

  • kasdien rūko apie 31,1 % gyventojų;
  • elektronines cigaretes kada nors bandė apie 23 %, per pastarąsias 30 dienų vartojo 7,7 %;
  • kaitinamąjį tabaką kasdien vartojo apie 3,1 %.

Moksleiviai (15–16 m., ESPAD 2024 m. tyrimas):

  • įprastas cigaretes per pastarąsias 30 dienų rūkė 10,2 %, bent kartą gyvenime – 33,6 %;
  • elektronines cigaretes per pastarąsias 30 dienų vartojo 19,2 %, bent kartą gyvenime – 51,2 %.

Atkreipkite dėmesį: tarp paauglių elektroninės cigaretės populiaresnės už įprastas beveik dvigubai. Būtent dėl to sveikatos specialistai vapinimą laiko rimta jaunimo sveikatos problema, o ne nekenksminga mada.

Rodiklis Įprastos cigaretės Elektroninės cigaretės
Suaugusieji (per 30 d., 2021 m.) ~34,9 % rūkė 7,7 % vartojo
Moksleiviai 15–16 m. (per 30 d., 2024 m.) 10,2 % 19,2 %
Moksleiviai 15–16 m. (kada nors) 33,6 % 51,2 %

Šaltinis: NTAKD (Lietuvos gyventojų ir ESPAD tyrimų duomenys). Skaičiai apytiksliai, priklauso nuo tyrimo metų ir metodikos.

Kas vyksta organizme, kai metama rūkyti?

Gera žinia – organizmas pradeda atsigauti beveik iš karto, o nauda didėja su kiekvienais metais. Pasaulio sveikatos organizacija pateikia tokią sveikatos atsigavimo eigą metus rūkyti:

  • Po 20 minučių – sumažėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis.
  • Po 12 valandų – anglies monoksido kiekis kraujyje nukrenta iki normos, organai gauna daugiau deguonies.
  • Po 2–12 savaičių – pagerėja kraujotaka ir plaučių funkcija.
  • Po 1–9 mėnesių – sumažėja kosulys ir dusulys.
  • Po 1 metų – vainikinių širdies ligų rizika sumažėja maždaug perpus, palyginti su tebrūkančiuoju.
  • Po 5–15 metų – insulto rizika priartėja prie nerūkančio žmogaus lygio.
  • Po 10 metų – plaučių vėžio rizika sumažėja maždaug perpus, mažėja ir burnos, gerklės, stemplės, šlapimo pūslės bei kasos vėžio rizika.
  • Po 15 metų – vainikinių širdies ligų rizika prilygsta niekada nerūkiusio žmogaus rizikai.

Mesti rūkyti niekada ne vėlu ir visada verta. Jei norite atsisakyti įpročio, veiksmingiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba pasinaudoti valstybės teikiama pagalba metantiems rūkyti – specialistai padės parinkti tinkamiausią būdą.

Svarbu: Šis straipsnis yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl metimo rūkyti, priklausomybės gydymo ar konkrečių sveikatos nusiskundimų kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą.

Kodėl tai svarbu žinoti kiekvienam – ne tik rūkantiesiems

Rūkymas didina infarkto, insulto ir staigaus širdies sustojimo riziką – o šias būkles dažniausiai pirmieji pastebi ne medikai, o šalia esantys žmonės: šeimos nariai, kolegos, praeiviai. Mokėti atpažinti pavojaus požymius ir teisingai suteikti pirmąją pagalbą gali išgelbėti gyvybę, kol atvyks greitoji.

Būtent todėl sveikatos edukacija ir pirmosios pagalbos įgūdžiai papildo vienas kitą: viena mažina riziką, kita – padeda, kai nelaimė jau įvyko.

Norite jaustis užtikrintai kritinę akimirką? Pirmosios pagalbos mokymai Militra.lt išmokys atpažinti infarktą, insultą ir teisingai gaivinti.

Dažnai užduodami klausimai

Ar elektroninės cigaretės tikrai kenkia sveikatai?

Taip. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad elektroninės cigaretės kenkia sveikatai ir nėra saugios. Jų aerozolyje būna nikotino ir kitų toksiškų medžiagų, tarp jų – kancerogenų bei junginių, didinančių širdies ir plaučių ligų riziką.

Ar vapinimas padeda mesti rūkyti?

PSO teigimu, kaip plataus vartojimo prekės elektroninės cigaretės nėra įrodytos kaip veiksminga priemonė mesti rūkyti visuomenės mastu. Norint mesti, patikimiausia kreiptis į šeimos gydytoją ar profesionalią pagalbą metantiems rūkyti.

Kuo rūkymas pavojingiausias?

Rūkymas sukelia daugiau nei 20 rūšių vėžio, širdies ligas, insultą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Pasaulyje tabakas kasmet nužudo daugiau nei 7 mln. žmonių, iš jų per 1,6 mln. – nerūkančiuosius, veikiamus pasyvaus rūkymo.

Ar pasyvus rūkymas kenkia vaikams?

Taip. Saugaus pasyvaus rūkymo lygio nėra. Dūmai namuose ar automobilyje didina vaikų kvėpavimo takų infekcijų, astmos priepuolių ir kitų sveikatos problemų riziką, todėl svarbu nerūkyti uždarose patalpose ir prie vaikų.

Ar verta mesti rūkyti, jei rūkau daug metų?

Verta visada. Jau po 20 minučių krenta pulsas ir kraujospūdis, po metų perpus sumažėja širdies ligų rizika, o po 10 metų – perpus mažesnė plaučių vėžio rizika. Organizmas atsigauna nepriklausomai nuo amžiaus.

Kiek Lietuvos paauglių vartoja elektronines cigaretes?

2024 m. ESPAD tyrimo duomenimis, elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė apie 51,2 % 15–16 metų moksleivių, o per pastarąsias 30 dienų jas vartojo 19,2 %. Tai vieni aukščiausių rodiklių Europoje.

Ką svarbu atsiminti

Nei įprastos, nei elektroninės cigaretės nėra saugios. Tabako dūmuose gausu kancerogenų, o rūkymas – viena didžiausių išvengiamų vėžio, širdies ligų ir insulto priežasčių. Elektroninės cigaretės nėra sveikesnė alternatyva ir ypač kenkia jaunimui. Vis dėlto svarbiausia žinutė – teigiama: metus rūkyti organizmas pradeda atsigauti jau po 20 minučių, o nauda auga metai iš metų. Padaryti šį žingsnį niekada ne vėlu.

Turite klausimų dėl pirmosios pagalbos ar sveikatos edukacijos mokymų sau ar savo kolektyvui? Susisiekite su Militra.lt – mielai padėsime.

Šaltiniai

  1. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) – tabako faktų suvestinė: mirtingumas (>7 mln./metus, >1,6 mln. nerūkančiųjų), >20 rūšių vėžio, pasyvaus rūkymo žala, e-cigarečių pavojus – who.int/news-room/fact-sheets/detail/tobacco
  2. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) – klausimai ir atsakymai apie elektronines cigaretes: aerozolio sudėtis, nikotino žala paaugliams, veiksmingumas metant rūkyti – who.int – tobacco e-cigarettes
  3. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) – sveikatos nauda metus rūkyti (atsigavimo eiga: 20 min → 15 metų) – who.int – health benefits of smoking cessation
  4. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) – rūkymo paplitimas Lietuvoje (suaugusiųjų 2021 m. ir ESPAD 2024 m. moksleivių tyrimų duomenys) – ntakd.lrv.lt