Kaip nustatomas neblaivumas: alkotesteris ir kraujo tyrimas

Tomas iš Panevėžio grįžo namo praėjus keturioms valandoms po draugo gimtadienio. Jautėsi visiškai blaivus, tačiau pareigūnui paprašius papūsti į alkotesterį ekrane pasirodė 0,38 promilės. Tomui pasidarė nedrąsu: ar tai daug? Ar prietaisas tikslus? Ar jis vis dar gali vairuoti? Šie klausimai kyla daugeliui vairuotojų, sustabdytų prie kelio, todėl verta ramiai išsiaiškinti, kaip Lietuvoje iš tikrųjų nustatomas neblaivumas.

Neblaivumas nėra nustatomas „iš akies”. Tai aiški, teisės aktais reglamentuota procedūra, turinti du etapus ir konkrečias jūsų teises. Šiame straipsnyje paaiškiname, kuo skiriasi alkotesteris ir kraujo tyrimas, kokia alkoholio norma leidžiama skirtingiems vairuotojams, kiek tiksliai matuoja prietaisai ir ką daryti, jei su rodmenimis nesutinkate.

Svarbu: šis straipsnis yra edukacinis. Jis neatstoja teisinės konsultacijos konkrečioje byloje. Jei jums iškelta administracinė ar baudžiamoji byla dėl neblaivumo, pasitarkite su teisininku.

Kaip Lietuvoje nustatomas vairuotojo neblaivumas?

Neblaivumo nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (suvestinė redakcija galioja nuo 2022-07-01).

Neblaivumas nustatomas dviem būdais:

• Patikrinimu techninėmis priemonėmis (alkotesteriu). Tai greitas patikros būdas kelyje: vairuotojas pučia į prietaisą, matuojantį etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Rezultatas gaunamas per kelias sekundes.
• Medicinine apžiūra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (kraujo tyrimu). Tai tikslesnis, laboratorinis metodas. Jis atliekamas, kai vairuotojas nesutinka su alkotesterio rodmenimis, atsisako pūsti, kai patikrinimo alkotesteriu neįmanoma atlikti (pavyzdžiui, dėl traumos) arba kai to reikia dėl kitų aplinkybių.

Patikrinimą alkotesteriu paprastai atlieka policijos pareigūnai kelyje. Medicininė apžiūra atliekama sveikatos priežiūros įstaigoje, kur kvalifikuotas specialistas paima kraujo mėginį ir jis ištiriamas laboratorijoje. Greitieji testai naudojami tik kaip pirminis nustatymo būdas.

Kokia leistina alkoholio norma vairuotojams?

Leistina etilo alkoholio koncentracija priklauso nuo vairuotojo kategorijos. Ją nustato Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.

Eiliniam vairuotojui leidžiama ne daugiau kaip 0,4 promilės. Tai reiškia, kad neblaivumas nustatomas, kai koncentracija viršija 0,4 promilės. Tačiau daugeliui vairuotojų grupių galioja griežtesnė – nulinė (0,0 promilės) – riba. Joms neblaivumu laikoma bet kokia nustatyta alkoholio koncentracija, didesnė nei 0.

Praktiškai tai reiškia, kad pradedančiajam vairuotojui ar motociklininkui net menkiausias išgertas alkoholio kiekis jau yra pažeidimas. Tomo atveju (0,38 promilės) svarbiausia, kokiai grupei jis priklauso: eiliniam vairuotojui su daugiau nei dvejų metų stažu tai dar nesiekia ribos, o pradedančiajam tai jau būtų neblaivumas.

Kaip veikia alkotesteris ir ar jis tikslus?

Policijos naudojami profesionalūs alkotesteriai veikia elektrocheminio jutiklio principu. Iškvėptam alkoholiui patekus ant platinos dalelėmis padengto elektrodo, jutiklyje įvyksta oksidacijos reakcija ir susidaro elektros įtampa, proporcinga alkoholio koncentracijai. Toks jutiklis yra patikimas ir mažiau reaguoja į pašalines medžiagas nei pigesni buitiniai puslaidininkiniai prietaisai.

Vis dėlto tikslus rezultatas priklauso nuo kelių sąlygų.

Kodėl svarbu neskubėti matuoti iškart po gėrimo?

Ką tik išgėrus ar pavalgius burnoje lieka alkoholio garų, kurie gali laikinai iškreipti rodmenį į viršų. Šis „burnos alkoholis” paprastai pasišalina per maždaug 8–10 minučių. Todėl prietaisų instrukcijose nurodoma prieš matavimą palaukti 15–20 minučių po alkoholio turinčių produktų vartojimo. Rodmenį gali paveikti ir kai kurie kiti veiksniai, pavyzdžiui, labai žema ar aukšta aplinkos temperatūra (profesionalūs prietaisai turi darbinių temperatūrų ribas).

Kaip užtikrinamas alkotesterio tikslumas?

Kad prietaiso rodmenys būtų teisiškai patikimi, jam atliekama metrologinė patikra. Lietuvoje ji paprastai atliekama kas šešis mėnesius: metrologijos specialistai palygina alkotesterio rodmenį su žinomos koncentracijos etaloniniu dujų mišiniu. Vairuotojas turi teisę pasidomėti, ar konkretaus prietaiso metrologinė patikra galioja.

Būtent todėl, jei rezultatas atrodo abejotinas, jį galima patikrinti tiksliausiu metodu – kraujo tyrimu.

Kada atliekamas kraujo tyrimas?

Kraujo tyrimas laboratorijoje laikomas tiksliausiu neblaivumo nustatymo būdu, nes matuoja alkoholio koncentraciją tiesiogiai kraujyje. Vairuotojas siunčiamas medicininei apžiūrai, kai:

• nesutinka su alkotesterio parodytu rezultatu;
• atsisako pūsti į alkotesterį;
• dėl sveikatos būklės ar traumos patikrinimo alkotesteriu atlikti neįmanoma;
• to reikia dėl kitų procedūrinių aplinkybių.

Svarbu žinoti vieną niuansą: alkoholis organizme laipsniškai skyla, todėl praėjus laikui kraujyje jo koncentracija natūraliai mažėja. Dėl to vėliau atliktas kraujo tyrimas, parodęs mažesnį rezultatą, savaime nepaneigia anksčiau kelyje užfiksuoto alkotesterio rodmens. Teismai vertina visų aplinkybių visumą.

Ką daryti, jei nesutinkate su alkotesterio rodmenimis?

Jūs turite konkrečias teises, kuriomis verta ramiai pasinaudoti:

1. Reikalauti naujo antgalio. Turite teisę reikalauti, kad būtų naudojamas naujas, jūsų akivaizdoje išpakuotas vienkartinis antgalis.
2. Susipažinti su prietaiso duomenimis. Galite pasidomėti alkotesterio modeliu ir jo metrologinės patikros galiojimu.
3. Reikalauti medicininės apžiūros. Jei su rodmeniu nesutinkate, galite prašyti, kad neblaivumas būtų nustatytas kraujo tyrimu sveikatos priežiūros įstaigoje. Veikti reikia nedelsiant, nes alkoholio kiekis organizme laikui bėgant kinta.

Elkitės mandagiai ir bendradarbiaukite su pareigūnais – atsisakymas tikrintis paprastai vertinamas nepalankiai. Jei kyla teisinių pasekmių, tikslinga pasikonsultuoti su teisininku.

Nuo kada gresia atsakomybė už vairavimą neblaiviam?

Nustačius, kad vairuotojas viršijo jam leidžiamą ribą, gresia atsakomybė. Jos griežtumas priklauso nuo alkoholio koncentracijos:

• Nuo daugiau kaip 0,4 iki 1,5 promilės (eiliniam vairuotojui) taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
• 1,51 promilės ir daugiau – tai jau baudžiamoji veika pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Vairuotojams, kuriems galioja nulinė riba, atsakomybė gali kilti ir esant mažesnei koncentracijai. Praradus teisę vairuoti dėl neblaivumo (kai nustatyta 0,4–1,5 promilės), susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau padeda privaloma A3 prevencijos programa.

Apie pasekmes ir teisės vairuoti susigrąžinimą plačiau skaitykite alkoholio ir narkotikų žalos kursų puslapyje.

Kaip pačiam pasitikrinti blaivumą prieš sėdant prie vairo?

Saugiausias sprendimas paprastas: išgėrus alkoholio prie vairo nesėskite. Jei norite įsivertinti būklę, atminkite, kad sveiko suaugusio žmogaus organizmas per valandą suskaido maždaug vieną standartinį alkoholio vienetą, o koncentracija kraujyje mažėja apie 0,1–0,15 promilės per valandą. Tai reiškia, kad po vakarėlio alkoholis gali išlikti organizme ir kitą rytą.

Asmeninis alkotesteris gali padėti orientuotis, tačiau nepamirškite, kad buitiniai prietaisai yra mažiau tikslūs nei policijos naudojami ir taip pat reikalauja kalibravimo. Todėl jie tinka tik apytiksliam savęs pasitikrinimui, o ne kaip garantija.

Kiek tiksliai alkoholis šalinamas iš organizmo ir kada saugu vairuoti, aiškinama straipsnyje „Kiek alkoholis išlieka organizme ir kada galima vairuoti”.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kur kreiptis dėl A3 prevencijos kursų

Jei praradote teisę vairuoti dėl neblaivumo, privaloma A3 prevencijos programa padeda susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau laiko ir įgyti savikontrolės įgūdžių.

• Registruokitės į kursus: alkoholio ir narkotikų žalos kursai (A1, A3)
• Skirta neblaiviems vairuotojams: A3 kursai po vairavimo neblaiviam
• Turite klausimų? Susisiekite su mumis ir pasitikslinkite savo situaciją.