Риск для клиента

Grožio paslaugos vartotojui turi būti suteikta informacija:

• apie riziką, susijusią su paslaugų teikimu, galimas komplikacijas, tolesnę kūno vietų priežiūrą, ypač suteikus A kategorijos paslaugą, 
• apie atvejus (ligos, amžius, asmens organizmo būklės ir savybės ir kt.), kai paslauga (procedūra) negali būti teikiama paslaugos vartotojui; 
• apie galimą riziką vartotojo sveikatai, komplikacijas (užsikrėtimo virusinėmis, bakterinėmis, grybelinėmis ligomis, infekcijos, kraujagyslių, nervų pažeidimo, alerginių reakcijų, randėjimo, kai kurių ligų paūmėjimo pavojus ir kt.), 
• apie galimas organizmo reakcijas (padidėjęs jautrumas, dirginimas, niežėjimas, paraudimas, patinimas, išsausėjimas, atmetimo reakcija ir kt.),
• apie elgesį (priemonės, kurių turi būti imamasi) prieš ir po procedūros, papildomą priežiūrą. 

Svarbu:

Paslaugų vartotojui pareikalavus, privaloma pateikti informaciją apie naudojamus instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos būdus, naudojamus kosmetikos gaminius, dažus, papuošalus.

Užkrečiamosios (infekcinės ir parazitinės) ligos

Kas yra pagrindinis infekcijų šaltinis?

• Pagrindinis užkrečiamųjų ligų sukėlėjų šaltinis yra sergantis klientas.
• Svarbiausia yra užtikrinti, kad užkrečiamoji liga neplistų kitiems klientams ar grožio salono darbuotojams.
• Sergantis žmogus neturėtų eiti į grožio saloną teikti paslaugos ar ją gauti.
• Tačiau būna atvejų, kai užkrečiamoji liga yra be klinikinių simptomų.

Grožio salonuose dažniausiai pasitaikančios bakterijos yra:

Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus). 

• būna nosies latakuose ir ant odos
• plinta per tiesioginį sąlytį, kosint ir čiaudint
• sukelia pūlines odos infekcijas

Steptokokas (Streptococcus pneumoniae). 

• būna gerklėje
• plinta per infekuotus lašelius kosint, čiaudint ar naudojant užkrėstus daiktus, pvz., nosinę
• sukelia apie 75 proc. pneumonijas

Pseudomonos (Pseudomonas). 

• plisti per vandenį
• gali infekuoti žaizdas, nudegimus
• sukelti sunkią šlapimo takų infekciją

Grožio salonuose dažniausiai pasitaikančios virusinės infekcijos

• Grožio salonuose virusinės infekcijos yra rimtesnė problema nei bakterinės, ypač per kraują plintantys B, C hepatitai ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ir kitos infekcijos.
• Šios ligos ankstyvoje stadijoje gali būti nepastebėtos, nes jų inkubacinis laikotarpis svyruoja nuo 1 savaitės iki 9 mėnesių.

Hepatitas B

• Tyrimais įvertinta, kad Lietuvoje kas šeštas gyventojas turi virusinio hepatito B žymenų, rodančių buvusį sąlytį su šia infekcija.
• HB virusas, inkubacijos periodas 40-180 d., vidutiniškai 60-90 d.
• Hepatito B virusas gali savaitę ir ilgiau išlikti gyvybingi ant paviršių ir plisti per mikroinvazijas su mažomis kraujo dozėmis. HBV yra maždaug 100 kartų infektabilesnis nei ŽIV (min. kraujo kiekis reikalingas perduoti HBV – 0,00004 ml, o ŽIV – 0,1 ml.)
• Darbuotojas rankomis, suteptomis kliento krauju, nuo užterštų daiktų gali pernešti sukėlėjus ant odos žaizdelių, gleivinių.
• Infekuoto kliento kraujas gali patekti į darbuotojo žaizdą, įsidūrus adatomis, susižeidus kitais aštriais daiktais, užterštais kliento krauju.

Hepatitas C

• virusinis hepatitas C plinta:per kraują:
• darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais; perpilant kraują ar jo produktus; naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais: dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis; atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais; vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis ir kitomis švirkštimosi priemonėmis.
• Hepatito C virusas (HCV) daugelį dienų gali išlikti gyvybingas net išdžiūvusiame užsikrėtusio žmogaus kraujo laše.
• Dažniausi simptomai: bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas. Rečiau karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmas.
• Sunkiau pastebima klinika, todėl sunkesnė ligos eiga.
• Hepatitas C dažnai diagnozuojamas atsitiktinai, žmogui besikreipiant dėl visai kitų problemų: kepenų vėžio, kepenų cirozės.

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas. Naikina imuniteto ląsteles – limfocitus, makrofagus, monocitus, o nusilpęs organizmas nesugeba kovoti su infekcinių ligų sukėlėjais. Pastarieji (bakterijos, grybeliai, virusai, pirmuonys ) sukelia vadinamas oportunistines ligas  arba žmogui išveši augliai.

Nusilpus imunitetui pasireiškia AIDS liga (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome).

ŽIV organizme nustatomas aptinkant antikūnus prieš ŽIV.

Antikūnai organizme randami po užsikrėtimo praėjus nuo 3–4 savaičių iki kelių mėnesių (besimptomis ,,LANGO PERIODAS‘‘) 

ŽIV priklauso nepatvariems virusams. Išdžiūvusio kraujo liekanose kambario temperatūroje virusas išlieka gyvybingas apie 7 dienas.

ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui.

ŽIV užsikrečiama kai tiesiogiai į kraują, pro gleivines ar sužeistą odą patenka ŽIV užkrėsti organizmo skysčiai, kuriuose viruso koncentracija didžiausia.