Skip to main content

Suaugusiųjų pradinis gaivinimas

Nukentėjusiojo tyrimas susideda iš pirminio tyrimo, kurio metu įvertinamos ir užtikrinamos pagrindinės gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos, ir antrinio tyrimo, kurio metu nustatomi ir gydomi kiti sužalojimai.

Pirminio tyrimo ir pagalbos veiksmų seka sujungta į trumpinį ABCD.

Atliekant tyrimą ir teikiant pagalbą  vadovaujantis ABCD principu, kiekviena „raidė“ įvertinama ir iš karto stabilizuojama, tik po to pereinama prie kitos „raidės“.

Vertinkite sąmonę

Iš pradžių turite greitai atpažinti kritinę būklę, todėl pirmiausia vertinkite sąmonę.

Atsargiai patapšnokite už pečių ir garsiai paklauskite: „Kaip jaučiatės?“ arba „Kas atsitiko?“

Jei nukentėjusysis sąmoningas, jo kalba artikuliuota, vadinasi, ABC principas visiškai arba iš dalies užtikrintas:

  • Yra atviri kvėpavimo takai (A),
  • įkvepia pakankamą oro tūrį, kad galėtų kalbėti (B),
  • yra pakankama smegenų kraujotaka, nes gali atsakinėti į klausimus (C).

Atsiminkite! Sąmonė yra greičiausias būklės sunkumo nustatymo kriterijus.

Taigi, jei nukentėjusysis sąmoningas:

  •   nuraminkite jį;
  •   stenkitės nejudinti, nebent Jums ar jam aplinka pavojinga;
  •   nukentėjusįjį apžiūrėkite ir apčiupinėkite nuo galvos iki kojų bei suteikite reikiamą pirmąją medicinos pagalbą;
  •   kvieskite GMP.

Jei nesąmoningas:

  •   kvieskite GMP ir reikalaukite defibriliatoriaus, suteikite pradinę padėtį, kuri būtų patogi tiriant ir teikiant pagalbą;
  •   atlikite pradinio gaivinimo veiksmus, vadovaudamiesi ABCD principu.

Jei nukentėjusiųjų yra daugiau, pirmenybę teikite nesąmoningam ir nejudančiam nukentėjusiajam arba kraujuojančiam nukentėjusiajam.

Kvieskite pagalbą

Greitąją medicinos pagalbą iškvieskite pats arba paprašykite pagalbininko.

  1. Skambinkite tel. 112 (bendrasis pagalbos telefonas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje).
  2. Apibūdinkite vietą, kur turi vykti greitoji medicinos pagalba nurodykite kas atsitiko.
  3. Atsakykite visus dispečerio klausimus, nepadėkite ragelio ir klausykitės dispečerio nurodymų. Jis jums patars ką turėtumėte daryti.
  4. Niekuomet nepalikite nukentėjusiojo, kol atvyks pagalbą.

Atverkite kvėpavimo takus

Įvertinkite kvėpavimo takų būklę ir užtikrinkite, kad jie būtų atviri, jei pacientas gali šnekėti, verkti ar rėkti – jo kvėpavimo takai yra praeinami. Kai sąmonė prarandama, liežuvis atsipalaiduoja ir raumeninga jo šaknis „užkrenta“, t.y. uždaro įėjimą į kvėpavimo takus. Dėl to, jei nukentėjusysis nesąmoningas reiktų atverti kvėpavimo takus, kad jis galėtų kvėpuoti.

Kaip atverti kvėpavimo takus?

1. Paguldykite nukentėjusįjį ant nugaros.

2. Kvėpavimo takus atverkite pakeldami apatinį žandikaulį ir atlošdami galvą.

3. Dviem pirštais pakelkite smakrą, kitos rankos delnu, uždėtu ant kaktos, atloškite galvą.

Atlošę galvą ir pakėlę apatinį žandikaulį, atkelsite liežuvio šaknį bei antgerklį nuo užpakalinės ryklės sienelės. Taip atversite kvėpavimo takus.

Apžiūrėkite, ar burnoje nėra kliūčių, galinčių sukelti užspringimą:

  • vėmalų;
  • kraujo;
  • kabančių ar išmuštų dantų;
  • dantų protezų.

Kvėpavimas

Patikrinkite ar nukentėjusysis kvėpuoja, priglauskite ausį arti nukentėjusiojo burnos ir nosies bei stebėkite:

  •  ar juda krūtinės ląsta,
  •  ar yra kvėpavimo garsas,
  •  ar jaučiamas kvėpavimas ?

Trukmė neilgiau 10 s.

 

Dėmesio!

• Nesumaišykite agoninio kvėpavimo su normaliais įkvėpimais. Įvykus klinikinei mirčiai, kelias minutes dar matomi pavieniai, nereguliarūs įkvėpimai. Tai agoninis kvėpavimas. Jei prasideda toks kvėpavimas, nedelsdami pradėkite gaivinti.

Jokios intervencijos nereikalingos, jei sužeistasis sąmoningas ir laisvai kvėpuoja.

Reikia leisti sužeistajam būti tokioje padėtyje, kuri jam patogiausia ir leidžia lengviausiai kvėpuoti, pvz., gali sėdėti kiek pasilenkęs į priekį.

Jei sužeistasis yra nesąmoningas, tačiau kvėpuoja, turėtumėte sužeistąjį paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kad liežuvio šaknis neblokuotų kvėpavimo takų ir sužeistasis galėtų laisvai kvėpuoti. Taip pat tokia padėtis neleidžia užspringti vėmalais ar kitu turiniu esančiu burnoje.

„C“ – kraujotakos įvertinimas ir užtikrinimas 

Stabdykite išorinį kraujavimą (užspauskite žaizdą). Jei nukentėjusysis nesąmoningas, nekvėpuoja pradėkite krūtinės paspaudimus (pulso čiuopti nebūtina). Krūtinės paspaudimai, didindami vidinį krūtinės spaudimą ir tiesiogiai spausdami širdį, sukelia kraujo tėkmę.

Kiekviena sugaišta minutė mažina išgyvenamumo tikimybę.

Gaivinimas susideda iš krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūtimų.

Gaivinimas – krūtinės ląstos paspaudimai

1. Nukentėjusįjį paguldykite ant nugaros kieto pagrindo ir atsiklaupkite šalia jo.

2. Atsekite krūtinės dalies drabužius.

3. Uždėkite savo vieną delną ant apatinės krūtinkaulio dalies tarp spenelių. Kitą delną uždėkite ant jo.

4. Ištieskite rankas ir alkūnes.

5. Naudodami savo kūno svorio jėgą statmenai iš viršaus nelenkdami alkūnių stipriai paspauskite krūtinkaulį ir atleiskite.

6. Paspaudimai turi būti greiti, 5-6 cm gylio.

7. Po paspaudimo krūtinės ląsta turi visiškai atsistatyti.

8. Atleidimo fazė trunka tiek pat, kiek ir paspaudimo fazė.

9. Kompresijų greitis: 100-120 kartų per minutę (kiek mažiau nei 2 kompresijos per sekundę).

10. Nedaryti didesniu tarpų nei 10 s., tarp kompresijų!!!

Kaip reikia spausti:

Vieta: krūtinės centras

Gylis → 5-6 cm

Greitis → 100-120 k./min.

Krūtinės ląsta grįžta į pradinę padėtį

Pertrauka be paspaudimų <10 sek.

Gaivinimas – įpūtimai

1. Apžiokite nukentėjusiojo burną (nosį), kad neliktų tarpų orui išeiti ir užspauskite nukentėjusiojo nosį (burną). Darydami įpūtimus būtinai naudokite specialias apsaugos kaukes, kurios apsaugos Jus nuo tiesioginio kontakto su pacientu.

2. Įpūskite oro į nukentėjusiojo plaučius ir žiūrėkite ar pakyla krūtinės ląsta.

3. Jei pakyla krūtinė, atlikite dar vieną įpūtimą.

4. Jei krūtinė nepasikelia pučiant orą, kartokite kvėpavimo takų atvėrimo procedūrą.

5. Įpūsti reikia tiek kiek normaliai kvėpuojant (500-600 ml) oro.

Įpūtimai:

Trukmė – 1 sekundė

2 įpūtimai per 5 sekundes

10 kartų per minutę

Atminkite:

Gaivinant turite atlikti:

  • 30 krūtinės ląstos paspaudimų.
  • 2 įpūtimus.
  • Toliau atlikite po 30 paspaudimų ir 2 įpūtimus ko atvyks pagalba.

Jei neturite apsaugos priemonių, suaugusiam žmogui galite daryti tik krūtinės paspaudimus nuo 100-120 kartų per minutę.

Jei sužeistasis pradėjo kvėpuoti ar rodo kitus gyvybės požymius:

  • Paguldykite į stabilią šoninę padėtį.
  • Apžiūrėkite ar nėra kraujavimo ar kitų sužeidimų.
  • Kvieskite pagalbą.
  • Visą laiką stebėkite kvėpavimą.

Pradinis gaivinimas

Defibriliacija

  • Defibriliacijos metu išskiriamas elektros impulsas, kuris nutraukia širdies ritmo sutrikimą, sukėlusį klinikinę mirtį, ir taip atnaujina normalų širdies darbą.
  • Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) – kompiuterizuotas defibriliatorius, sugebantis nustatyti žmogaus širdies veiklą ir, jei reikia, atlieka elektrinį impulsą, kuris atstato normalų širdies darbą.
  • Šis aparatas žodinėmis komandomis nurodo gaivinimo seką. Belieka tik klausyti ir vykdyti jo komandas.
  • Defibriliacija – efektyviausias būdas atnaujinti širdies veiklą.
  • Šalyse, kuriose pavyko pasiekti, kad defibriliacija būtų atlikta per pirmąsias 3min. nuo klinikinės mirties pradžios, išgyvenamumas padidėjo iki 75%.

Kada pradėti naudoti automatinį išorinį defibriliatorių?

Automatinį išorinį defibriliatorių reikėtų naudoti visada, jei žmogus yra nesąmoningas ir nekvėpuoja.

Ar galima pakenkti žmogui automatiniu išoriniu defibriliatoriumi?

Automatinis išorinis defibriliatorius tiksliai nustato nukentėjusiojo širdies ritmą ir defibriliuoti leidžia tik tada, kai defibriliacija yra reikalinga.

Automatinio išorinio defibriliatoriaus panaudojimo seka:

Įjunkite defibriliatorių

• Paspauskite žalią įjungimo mygtuką.

• Kai kurie AID įsijungia automatiškai (atidarius aparatą).

Klausykite   

• Tolesnę seką nurodys aparatas.

• Atidžiai klausykite ką aparatas sako.

Prilipinkite elektrodus

• Apnuoginkite paciento krūtinę.

• Atplėškite elektrodų pakelį.

• Išimkite elektrodus.

• Nuplėškite apsauginę plėvelę.

• Priklijuokite elektrodus prie paciento krūtinės.

Toliau bus vykdoma analizė  

• defibriliatorius sugeba nustatyti širdies ritmą, ir nustatyti ar reikia iškrovos. Prastai tai pradeda daryti automatiškai, kai tik elektrodai uždedami ant krūtinės.

• Vykstant analizei, užtikrinkite, kad niekas nesiliestų prie paciento.

• Jei AID turi analizės mygtuką („ANALYSE“, paprastai jis būna geltonas), uždėję elektrodus, nedelsdami paspauskite jį: tik tada AID įvertins paciento širdies ritmą.

Šokas

• AID, nustatęs defibriliuotiną ritmą, praneša, jog reikalingas šokas.

• Užtikrinkite, kad niekas nesiliestų prie paciento, kol aparatas kraunasi.

• Kai tik aparatas nurodo paspausti raudoną šoko (SHOCK) mygtuką, garsiai perspėkite aplinkinius: „Visi atsitraukite, defibriliuosiu“ ir pažiūrėkite, kad niekas nesiliestų prie paciento. Tada nedelsdami paspauskite raudoną iškrovos mygtuką. Kai kurie defibriliatoriai yra visai automatiniai ir šio mygtuko neturi ir prieš tai jus perspėję, patys atlieka iškrovą.

• Po to atidžiai klausykite ir vykdykite defibriliatoriaus nurodymus.

Atminkite:

Gaivinant turite atlikti:

  • 30 krūtinės ląstos paspaudimų.
  • 2 įpūtimus.
  • Toliau atlikite po 30 paspaudimų ir 2 įpūtimus ko atvyks pagalba.

Jei neturite apsaugos priemonių, suaugusiam žmogui galite daryti tik paspaudimus nuo 100-120 kartų per minutę

Jei sužeistasis pradėjo kvėpuoti ar rodo kitus gyvybės požymius:

  • Paguldykite į stabilią šoninę padėtį.
  • Apžiūrėkite ar nėra kraujavimo ar kitų sužeidimų.
  • Kvieskite pagalbą.
  • Visą laiką stebėkite kvėpavimą.