Заразительные болезни

Užkrečiamosios (infekcinės ir parazitinės) ligos:

Tai organizmo reakcija į jam pavojingo sukėlėjo  dauginimąsi organizme ir/ar išskiriamus toksinus, pasireiškianti klinikiniais simptomais 

  • Išskirtinės užkrečiamųjų ligų savybės:
    • gebėjimas išplisti bendruomenėje,
    • egzistuoja priemons, leidžiancios išvengti plitimo (profilaktins priemons ir veiksmai).
  • Infekcines ligas gali sukelti:
    • bakterijos,
    • virusai,
    • grybeliai,
    • kirmėlės.

Infekcijos plitimo keliai:

  • Oro lašeliniu būdu (per kvėpavimo takus, kosint, čiaudant).
    • Gripas, tuberkuliozė, vėjaraupiai, raudonukė, tymai, legioneliozė.
  • Alimentariniu būdu (per maistą, vandenį, neplautas, nešvarias rankas).
    • Salmoneliozė, dizenterija, vidurių šiltinė, rotavirusinė infekcija, ešerichijozės, jersinijozė, hepatitas A, helmintozės.
  • Kontakto būdu (per odą ir gleivines, kraują).
    • Lytiniu keliu plintančios ligos, grybeliniai susirgimai, niežai, hepatitas B, C, intraveniniai narkotikai.
  • Transmisiniu būdu (pernešėju pagalba).
    • Erkinis encefalitas, borelijozės.

Epideminis procesas:

  • INFEKCIJOS ŠALTINIS IR SUKĖLĖJAS (sergantis asmuo ar gyvūnas, infekcijos nešiotojas).
  • PLITIMO KELIAS (mechanizmas per orą, maistą, vandenį, kontakto būdu, per kraują ar kitas skystas organizmo terpes).
  • IMLI VISUOMĖ (organizmą kuriame sukėlėjas gali daugintis ir sukelti liga).

Infekcijos plitimo ir profilaktikos grandinė:

Norint stabdyti infekcijos plitimą, turim blokuoti infekcijos plitimo grandinės dalis vieną ar kelias.

Kvėpavimo takų infekcinės ligos:

  • Kvėpavimo takų ligos (gripas, sloga, angina ir pan.) paprastai plinta per orą. 
  • Sergančiojo iškvėptame ore, ypač čiaudint ar kosint, yra daug virusų ir bakterijų. Vieno nusičiaudėjimo ar nusikosėjimo užtenka užkrėsti visą grupę)
  • Šalia esantys ar atėję į sergančiojo prikvėpuotą patalpą žmonės įkvepia užteršto oro ir gali užsikrėsti. 
  • Tokios ligos ypač sparčiai plinta kolektyvuose, kur nors vienas sergantysis gali iš karto užkrėsti daug aplinkinių.

Profilaktika:

    • vengti artimo kontakto su sergančiaisiais;
    • atskirti susirgusius žmones nuo sveikų, siųsti sergančiuosiuis pas medikus;
    • nesinaudoti bendrais su sergančiuoju daiktais (indais, cigaretėmis, rankšluosčiais);
    • gerai išvėdinti patalpas ir reguliariai jas valyti;
    • sušilus negerti šalto vandens ir nenusirengti, negulėti ant žemės;
    • sušalus išgerti karštos arbatos.

Žarnyno infekcinės ligos:

  • Šiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama išgėrus užteršto vandens, valgant maistą, kuris užteršiamas nuo neplautų rankų ar nešvarių panagių. 
  • Taip į žarnyną patenka ir kirminų kiaušiniai, ypač valgant nepakankamai nuplautus vaisius ar daržoves.
  • Neplaunant prieš valgį rankų.

Profilaktika:

  • Rankų higiena, plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 % žmogui patogeninių bakterijų ir virusų.
  • Užkrečiamųjų ligų simptomai nepasireiškia tuoj pat po užsikrėtimo. Maistu plintančios ligos, priklausomai nuo ligos sukėlėjo, turi inkubacinį periodą, kuris gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tai svarbu žinoti, nes atvedami į vaikų kolektyvą vaikai gali būti užsikrėtę namuose.
  • Dauguma infekcinių ligų (šigeliozė, rotavirusinė infekcija, jersiniozė ir kt.) gali plisti ir per buitinį kontaktą.
  • Maži vaikai dar neturi pakankamai higienos įgūdžių, todėl rizika išplisti žarnyno infekcinėms ligoms vaikų lopšeliuose darželiuose visada išlieka.
  • Minėtų infekcijų profilaktikai mažų vaikų kolektyvuose labai svarbu, kad į kolektyvą ateitų tik sveiki vaikai.

Invazinės, parazitinės, grybelinės ligos:

  • Niežai – parazitinės odos liga, kurią sukelia niežų erkutė. Užsikrečiama tiesioginio kontakto su sergančiuoju metu arba per jo daiktus, taip pat lytiškai santykiaujant.
  • Grybelinės užkrečiamosios ligos – tai odos ir odos priedų (nagų, plaukų) ligos, kurias sukelia įvairūs patologiniai grybeliai. Grybeliai gerai auga ant žmogaus ir gyvūnų plaukų, odos.
  • Pedikuliozė (utėlėtumas) – tai užsikrėtimas utėlėmis. 
    • Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos. 
    • Utėlės nešokinėja, bet greitai šliaužioja.
    • Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu (vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte) bei besikeičiant drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, kai utėlė gali patekti nuo vieno asmens galvos į kito asmens galvą.
    • Dažniausiai plinta tiesioginiu būdu iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui arba per šukas, plaukų šepečius, kitus plaukų priežiūros reikmenis, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu.
  • Vaikai neturėtų dalintis šukomis, plaukų šepečiais, kitais galvos priežiūros reikmenimis, galvos apdangalais ir drabužiais;
  • Galvos apdangalai turėtų būti laikomi palto (apsiausto), kuris kabykloje saugomas atskirai, rankovėje;
  • Naudojami sportiniai čiužiniai, galvą saugantys įrenginiai (šalmai) turi būti valomi (siurbiami dulkių siurbliu) po kiekvieno panaudojimo;
  • Kilimai turi būti siurbiami kasdien.

Utelių naikinimas:

  • Utėles naikinantys medikamentai (pedikuliocidai) naudojami tik išaiškinus utėlėtumą.
  • Medikamentai naudojami du kartus su 7 dienų pertrauka, jei kitaip nenurodyta vartojimo instrukcijoje.
  • Pavartojus medikamentą 2-3 dienas, plaukus reikia rūpestingai iššukuoti tankiomis šukomis.
  • Po galvos plaukų apdorojimo preparatu, pastebėjus gyvų utėlių, būtina procedūrą pakartoti pasirinkus kitą medikamentą.

Skiepų svarba:

  • Infekcinių ligų patogenezėje, be mikrobo, labai svarbus veiksnys yra imlumas (polinkis ligai) ir aplinkos sąlygos, kurios gali būti organizmui palankios arba slopinti jo priešinimąsi infekcijai. 
  • Tik imlus organizmas užsikrėtęs gali susirgti. Kai kurioms infekcijoms, (gripui, tymams) imlumas gali būti visuotinis, šiomis ligomis serga beveik kiekvienas užsikrėtęs žmogus. 
  • Specifinis imunitetas – tai įgytas atsparumas tik tam tikrai infekcija. Jis atsiranda, kai žmogus perserga kokia nors liga arba profilaktiškai paskiepijamas vakcina.
  • Vakcinomis vadinami visi preparatai, kuriems veikiant, organizmas sudaro aktyvų imunitetą kuriai nors užkrečiamajai ligai.
  • Vakcinų skiepijimas yra viena veiksmingiausių ir saugiausių užkrečiamų ligų kontrolės formų
  • Vykdant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, valstybė finansuoja vakcinaciją nuo dešimties užkrečiamųjų ligų, kurių dauguma plinta oro lašiniu būdu. 
  • Tai tuberkuliozė, difterija, tymai, raudonukė, epideminis parotitas, kokliušas, hepatitas B, haemophilus influenza ir kt.