Vakcinos

Vakcinos – tai gyvų arba inaktyvuotų mikrobų arba jų frakcijų arba atitinkamų amino rūgščių, koduojančių tam tikrų antigenų sintezę, preparatai, skirti aktyvaus dirbtinio imuniteto sudarymui.

Reikalavimai vakcinoms

• saugi visiems individams, įskaitant asmenis su imunosupresija
• paprastas įvedimas į organizmą (pageidautina per os)
• turi sukelti plataus diapazono imuninį atsaką
• turi 1 dozė sukelti ilgai trunkantį imunitetą
• paprasta ir nebrangi gamyba
• atspari temperatūrai
• paprastas kokybės įvertinimas ir jos kontrolė

Vakcinų rūšys

1) gyvos

2) negyvos:

➢ a) užmuštos

➢ b) polisachridinės

➢ c) proteininės (toksoidai)

➢ d) rekombinantinės

Gyvos vakcinos – gaminamos susilpninant mikroorganizmą (pvz, tymų, raudonukės, gyvoji poliomielito vakcina) arba iš laukinių sukėlėjų

Negyvos vakcinos – sukėlėjas užmušamas, bet išlieka jo antigeninės savybės.

Gyvų vakcinų privalumai: 

• imuninės reakcijos vystosi panašiai kaip ir laukinio štamo,
• vakcininis štamas organizme pasidaugina, todėl reikia nedidelio jo kiekio,
• maža dozė, vakcinacijai užtenka 1-os dozės

Trūkumai:

• sukelia silpnesnes ar stipresnes vietines reakcijas,
• jautrios temperatūros svyravimams, UV spinduliams.

Negyvų vakcinų privalumai:

• negali daugintis ir grįžti į patogeninį štamą techniškai lengviau pagaminamos
• mažiau reaktogeniškos nei gyvos vakcinos

Trūkumai:

• dažnai sukelia trumpalaikį imunitetą
• reikalinga revakcinacija