Medicininių atliekų tvarkymas

Medicininių atliekų tvarkymo gera praktika

Medicininių atliekų tvarkymo gerą praktiką sudaro daug įvairių procedūrų. 

  • Gera medicininių atliekų tvarkymo praktika: 
    • tai kokybės garantavimo sistema, kurios reikalavimai apima procesą nuo atliekų susidarymo iki jų šalinimo, 
    • tai normų, nustatančių kokybės reikalavimus, laikymasis, 
    • tai surinkimo, rūšiavimo, gabenimo, šalinimo ir kontrolės  procesų visuma. 

Kokybės užtikrinimas

  • Kokybės užtikrinimo sistema turi būti tinkamai pagrįsta dokumentais, o jos efektyvumas nuolat kontroliuojamas. 
  • Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga turi parengti aprašą, apimantį įstaigos medicininių atliekų tvarkymo strategiją bei atsakomybę. 
  • Tokio pobūdžio vidaus dokumentai turi būti tvirtinami įstaigos vadovo įsakymu, su jais turi būti supažindintas personalas, tiesiogiai tvarkantis medicinines atliekas. 
  • Procedūrų aprašas turi būti nuolat peržiūrimas, atnaujinamas arba keičiamas. 
  • Visoms kokybės užtikrinimo sistemos grandims turi būti skiriamos tinkamos reikiamo dydžio patalpos, įranga ir priemonės, turi dirbti pakankamas kompetentingų darbuotojų skaičius. 

Medicininių atliekų tvarkymo geros praktikos diegimas prasideda nuo paprastų žingsnių:

  • Atliekų kiekio mažinimas.
  • Medicininių atliekų atskyrimas nuo kitų atliekų.
  • Medicininių atliekų ženklinimas.
  • Medicininių atliekų surinkimas.
  • Medicininių atliekų saugojimas.
  • Medicininių atliekų gabenimas.
  • Medicininių atliekų apskaita.
  • Medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimas.
  • Medicininių atliekų utilizavimas.
  • Darbuotojų, susijusių su medicininių atliekų tvarkymu,  mokymas.
  • Darbuotojų sauga ir sveikata.

Medicininių atliekų surinkimas ir rūšiavimas

  • Visos medicininės atliekos pradedamos tvarkyti susidarymo vietoje. 
  • Darbo vietose, kuriose yra infekuotų medicininių atliekų, turi būti dezinfekcijos priemonių, apsaugos priemonių, vientisumo pažeidimo ir kūno paviršių užteršimo atvejams.
  • Tvarkant pavojingas medicinines atliekas privaloma vadovautis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, nurodytais atitinkamų pavojingų medicininių atliekų saugaus tvarkymo instrukcijose.
  • Pradėti dirbti su pavojingomis medicininėmis atliekomis galima tik įvertinus profesinę riziką ir įdiegus būtinąsias prevencines priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. 
  • Įstaiga, tvarkanti medicinines atliekas, privalo organizuoti darbo vietų higieninį įvertinimą. 
  • Darbo su medicininėmis atliekomis vietas, kurių darbo aplinka privalo būti įvertinta, turi numatyti darbdavys. 
  • Darbo vietoje esančių medicininių atliekų kiekis neturi viršyti darbdavio nustatyto kiekio. 
  • Draudžiama valgyti, gerti ir rūkyti patalpose, kuriose tvarkomos medicininės atliekos.
  • Tvarkant infekuotas medicinines atliekas būtina vadovautis darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatais.
  • Patalpos, kuriose rūšiuojamos medicininės atliekos ir pašalinamas jų kenksmingumas, turi būti pažymėtos specialiais įspėjamaisiais ir įpareigojančiais ženklais. 
  • Darbo vietose, kur galima tarša medicininėmis atliekomis, turi būti įspėjantys apie pavojų ženklai bei nurodyta, kokių saugos priemonių privalo laikytis darbuotojai ir kokiomis medicininių atliekų kenksmingumo pašalinimo priemonėmis jie turi naudotis šioms atliekoms išsipylus (išsibarsčius).

Medicininių atliekų, susidarančių sveikatos priežiūros įstaigose, tvarkymo schema

Rūšiavimas

  • Kiekviena medicininių atliekų grupė sudedama į tam tikrą pakuotę. 
  • Tuo pat metu atliekos ir rūšiuojamos. 

Rūšiuoti atliekas po surinkimo labai pavojinga, todėl griežtai draudžiama. 

Medicininių atliekų pakavimas ir ženklinimas

  • Pakavimas – tai svarbiausia apsaugos priemonė nuo traumų ir infekcijų pavojaus. Pagal Atliekų tvarkymo taisykles, saugomos ar gabenamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai
  • Pakuotės, konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką. 
  • Pakuočių, konteinerių medžiagos turi būti atsparios juose supakuotų pavojingų atliekų ir atskirų jų komponentų poveikiui ir nereaguoti su šiomis atliekomis ar jų komponentais;
  • Pakuočių, konteinerių dangčiai ir kamščiai turi būti tvirti ir sandarūs, sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juos būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti (atkimšti ir užkimšti), kad perkėlimo ar vežimo metu nesutrūktų, neatsilaisvintų ir neatsidarytų, ir juose esančios medžiagos nepatektų į aplinką.
  • Visi saugomų, gabenamų pavojingų atliekų konteineriai ar pakuotės turi būti paženklinti. 
  • Pavojingų atliekų ženklinimo etiketė ir joje pateikiama informacija turi būti aiškiai matoma, atspari aplinkos poveikiui.