Pavojingos atliekos/medicininės atliekos Copy

  • Atskirą atliekų grupę sudaro pavojingos atliekos. Absoliuti šių atliekų dauguma susidaro gamybos ir verslo įmonėse, ir tik nežymi dalis – buityje.  
  • Atsižvelgiant į tvarkymo specifiką, išskiriami šie pagrindiniai pavojingų atliekų srautai:
    • naftos produktų atliekos; 
    • naftos produktais užterštos atliekos; 
    • pavojingos transporto priemonių atliekos; 
    • sunkiaisiais metalais užterštos atliekos; 
    • cheminių medžiagų atliekos; 
    • medicininės atliekos. 

Medicininės atliekos

  • Medicininių atliekų tvarkymas Lietuvoje dar nepasižymi kokybe, todėl išlieka daugelio galimų neigiamų pasekmių tikimybė. 
  • Išlieka aplinkos taršos ir sąvartynuose dirbančių asmenų sveikatos rizika, nes dalis medicininių atliekų patenka į buitinius sąvartynus, todėl vandens telkiniai gali būti nuolatos užteršiami įvairiais infekciniais agentais per ligoninių nuotekas.
  • Sveikatos priežiūros įstaigos dar ne visuomet atlieka dirbančių su medicininėmis atliekomis darbuotojų profesinės rizikos vertinimo. 

Yra penkios grupės nekokybiško medicininių atliekų tvarkymo priežastys:

  1. Neigiama visuomenės nuomonė apie medicininių atliekų deginimą.
  2. Neišplėtota medicininių atliekų tvarkymo infrastruktūra.
  3. Nepakankamas medicininių atliekų tvarkymo finansavimas.
  4. Nepakankamas medicininių atliekų tvarkymo koordinavimas.
  5. Valstybinės medicininių atliekų tvarkymo strategijos kolizijos.

Neigiamą visuomenės nuomonę dėl medicininių atliekų deginimo lemia šios priežastys:

  • Nepakanka informacijos apie medicininių atliekų tvarkymą, jų žalą ir galimą tinkamo sutvarkymo naudą;
  • Nepakanka informacijos apie medicininių atliekų deginimą ir gabenimą į sąvartyną;
  • Neigiamo požiūrio į medicininių atliekų tvarkymą skatina vienašališkos informacijos skleidėjai; 
  • Medicininių atliekų priežiūros projektai yra pažeidžiami politiniu požiūriu;
  • Nėra visuomenės ekologinio ugdymo ir supažindinimo su medicininių atliekų tvarkymu.

Medicininių atliekų samprata, charakteristika ir atsiradimo šaltiniai Lietuvoje

  • Medicinos mokslo ir praktikos laimėjimai, visuotinis teisumo principo laikymasis suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas, gerėjantis jų prieinamumas lemia nuolatinį medicininių atliekų kiekio didėjimą. 
  • Medicininių atliekų vis didėjančią gausą taip pat nulemia gerai išvystyta produktų, skirtų sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, gamyba. 
  • Nemažai asmens sveikatos priežiūros įstaigose susidarančių medicininių atliekų traktuojamos kaip pavojingos dėl su jomis susijusiais biologiniais ir cheminiais profesiniais veiksniais bei potencialiu pavojumi aplinkai ir žmonių sveikatai. 
  • Medicininių atliekų tvarkymo procesas priklauso nuo medicininių atliekų kiekio, o medicininių atliekų kiekiui nustatyti būtina jų apskaita, Lietuvoje iki 2005 metų medicininių atliekų apskaita nebuvo organizuota. 
  • Sveikatos priežiūros įstaigų atliekos – visos atliekos, susidarančios dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiklos. 
    • Šiai grupei taip pat priklauso atliekos, susidarančios sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams teikiant paslaugas ne sveikatos priežiūros įstaigoje. 
    • Apie 75–90 proc. sveikatos priežiūros įstaigų atliekų yra nepavojingos atliekos, priskiriamos buitinių atliekų grupei. 
    • Kitos atliekos priklauso ypač pavojingų atliekų grupei, galinčiai sukelti riziką sveikatai. 

Pavojingas sveikatos priežiūros arba medicinines atliekas sudaro:

  • Infekuotos atliekos.
  • Neinfekuoti aštrūs daiktai.
  • Farmacinės atliekos.
  • Kitos pavojingos medicininės atliekos.