Vėjaraupiai yra itin lengvai plintanti užkrečiamoji liga: apsaugo skiepai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 11 879 ir 7 473). Tai paaiškinama tuo, kad sergamumui būdingas „bangavimas“, t. y., sergančiųjų skaičius kas 3–5 metus išauga net iki keleto kartų (2022 m. – 14 504 atvejų, 2021 m. – apie 6000, 2020 m. – apie 4300, 2019 m. – apie 18 500). Taip pat pažymėtina, kad sergamumo vėjaraupiais vaizdą iškreipė COVID-19 ligos pandemija, kuomet izoliacija, socialinio gyvenimo apribojimai, bendravimas mažuose šeimos „burbuluose“ sumažino galimybes plisti vėjaraupių virusui.

Norint išvengti šio sergamumo pakilimo, reikia, kad didžioji dalis vaikų būtų paskiepyti, juolab, kad daugelio lengva vaikiška liga laikomi vėjaraupiai gali sukelti ir labai sunkių komplikacijų, nuo kurių vakcina gali apsaugoti.

Išbėrimas – vėjaraupių požymis

Vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, jam kosint, čiaudint ar kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek nuo sergančio juostine pūsleline) ar netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus.

Pirmi ligos simptomai pasireiškia praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo ir gali priminti peršalimą: gali pasireikšti karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio, kurioms plyšus, susidaro šašas. Pirmųjų išbėrimų elementų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos: ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, taip pat veido ir plaukuotoje galvos dalyje.

Sergantis asmuo laikomas užkrečiamu likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo, užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi tol, kol bėrimas virsta šašais (apie savaitę).

Gali sukelti sunkių komplikacijų

Galimos vėjaraupių komplikacijos – tai odos ir poodžio ar minkštųjų audinių bakterinės infekcijos, pneumonija, smegenų uždegimas, kraujotakos sutrikimai, sepsis, dehidratacija. Didesnę komplikacijų riziką patiria kūdikiai, paaugliai, suaugę asmenys, nėščiosios, asmenys, turintys nusilpusį imunitetą dėl vartojamų vaistinių preparatų (sergantys ŽIV / AIDS, esantys po transplantacijos, gydomi chemoterapija, vartojantys imunosupresinius vaistus, ilgą laiką gydomi steroidiniais vaistais).

Virusas išlieka organizme

Persirgus vėjaraupiais, lieka ne tik ilgalaikis imunitetas, tačiau visam gyvenimui nugaros smegenų mazguose išlieka ir šią užkrečiamąją ligą sukeliantis virusas, galintis pasireikšti juostine pūsleline.  

Vėjaraupiais nesirgę ir nuo šios ligos  nepaskiepyti asmenys glaudžiai bendraudami su  juostine pūsleline sergančiu asmeniu gali užsikrėsti ir susirgti vėjaraupiais.

Pasiskiepijusių daugėja

Paskiepyti nuo vėjaraupių rekomenduojama visus nesirgusius vaikus, ypač tuos, kurie lanko darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, turinčius  nusilpusią imuninę sistemą, taip pat suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais.

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad vėjaraupių skiepais negalima skiepyti nėščiųjų, taip pat asmenų, kuriems neseniai buvo perpilta kraujo ar buvo skiriamas imunoglobulinas. Todėl šeimose, kuriose gyvena minėtieji asmenys, ypač svarbu pasiskiepyti kitiems nesirgusiems šeimos nariams.

Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Skiepijimo schemą sudaro dvi dozės. Dėl skiepijimo nuo vėjaraupių rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Nors skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, susirgimų po pilno pasiskiepijimo pasitaiko ypač retai, įprastai tokiais atvejais simptomai būna lengvesni (gali nebūti niežtinčių pūslelių, o tik raudonos dėmelės,  kartais išvengiama karščiavimo).

NVSC duomenimis, šiemet sausio–balandžio mėn. nuo vėjaraupių, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pasiskiepijo 60 proc. daugiau suaugusiųjų (444) ir 40 proc. daugiau vaikų (3 468).