0
Naujienos

Motinos pienas – ne tik maistas, bet ir apsauga nuo ligų

Motinos pienas – ne tik maistas, bet ir apsauga nuo ligų

Gydytojas dr. Arūnas Liubšys

Prieš gimdamas kūdikis būna saugioje aplinkoje. Vos gimus jo virškinimo sistemą užpuola milžiniški bakterijų kiekiai, ir jo virškinimo traktas turi su jais susitvarkyti. Reikia bent 3 metų, kad kūdikio žarnyne susiformuotų stabili ekosistema. Apie šią ekosistemą galima galvoti kaip apie džiungles, kur motinos pienas padeda tinkamus pagrindus, palaikydamas tolesnį vaiko imuninės sistemos vystymąsi.

Svarbu, kad pirmosios gyvenimo valandos būtų sočios

Pasaulyje yra atlikta daugybė tyrimų, stebėjimų ir eksperimentinių darbų, kurių pagrindu yra daroma prielaida, kad jeigu naujagimis, ypač neišnešiotas, nuo pirmųjų gyvenimo valandų negauna pakankamai maisto, tikėtina, tai gali atsiliepti tolimesniam jo vystymuisi: jo protinei veiklai, intelektui, galimybei adaptuotis prie normalaus gyvenimo.

Gydytojas dr. Arūnas Liubšys, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas, neabejoja motinos pieno nauda neišnešiotų kūdikių vystymuisi: „Kiekvieną dieną gydytojai deda visas pastangas, kad neišnešioti kūdikiai būtų sveiki ir gerai jaustųsi, tačiau mityba turi lemiamą poveikį jų vystymuisi. Deja, ne visos motinos, pagimdžiusios neišnešiotus kūdikius, turi pakankamai pieno: šiuo atveju labai svarbus donoro pieno prieinamumas, nes tai leidžia naujagimius aprūpinti vertingomis maistinėmis medžiagomis, kurių yra motinos piene, net jei mama neturi savo pieno“.

Motyvuodamas, kodėl svarbu nuo pirmųjų valandų neišnešiotam kūdikiui duoti motinos pieno, jis išskiria kelis dalykus. Pirma – kuo anksčiau neišnešioti kūdikiai pradedami maitinti motinos pienu, tuo greičiau subręsta jų virškinimo sistema, tuo greičiau ji pasiruošia įsisavinti motinos pieną. Antra –  duodant nors kelis lašelius motinos pieno, žarnynas jau nuo pirmųjų gyvenimo minučių užsėjamas gerosiomis bakterijomis. Trečia – gerai žinoma, kad motinos pienas apsaugo neišnešiotą naujagimį nuo įvairių ligų, pirmiausia – nuo infekcijos. Na ir dar, dabar jau gerai žinoma, kad maitinimas motinos pienu lemia gerą vaiko ar net suaugusiojo sveikatą ateityje.

„Kai kūdikis gimsta neišnešiotas, jo angliavandenių, baltymų, riebalų rezervai būna labai menki. Tad mes stengiamės neišnešiotus naujagimius kuo greičiau pradėti maitinti, stengdamiesi užtikrinti jų mitybos poreikius. Problema yra ta, kad  jie iš karto negali pilnai įsisavinti maisto, kaip galėtų išnešiotas naujagimis. Reikia laiko, kad jų nebrandus žarnynas pamažu priprastų prie motinos pieno (juk mamos įsčiose žarnynas pieno negauna). Ir dėl to tenka juos iš dalies maitinti į veną (toks maitinimas vadinamas parenteriniu) ir po truputėlį duoti mamos pieno. Iš pradžių kelis lašus, tų lašų skaičių didinant, kol galų gale galima visiškai atsisakyti maitinimo į veną”, – sako dr. Arūnas Liubšys.

Neišnešiotiems naujagimiams mityba ypač svarbi

Motinos pieno ir ankstyvojo gyvenimo mitybos tyrimų srityje jau 40 metų dirba bendrovė Nutricia Research. Bendradarbiaudama su gydytojais ir ligoninėmis, mokslininkais ir universitetais bendrovė atlieka tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, siekdama skatinti visuomenės supratimą apie sveikos mitybos svarbą. Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje esantys mokslinių tyrimų institutai siekia rasti specifinių mitybos poreikių sprendimus.

„Daug lengviau pasodinti tinkamus medžius atogrąžų miškuose nei mėginti pasodinti eglę ten, kur ji negalės įleisti šaknų. Motinos piene yra labai daug prebiotikų – oligosacharidų, palengvinančių naudingųjų bakterijų augimą kūdikio virškinimo trakte. Iki 70 proc. žmogaus imuninių ląstelių susitelkia apie virškinimo sistemą. Jei vaiko ekosistema susiformavo tinkamai, netgi nedideli nukrypimai, tokie kaip laikinas antibiotikų vartojimas, nepadarys didelės žalos,“ – apie motinos pieno vaidmenį pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis pasakoja dr. Berndas Stahlis, Nutricia Research Motinos pieno tyrimų skyriaus direktorius. Daugiau nei 20 metų jis vykdo motinos pieno mokslinius tyrimus, yra daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių autorius.

Ilgametę patirtį mokslinių tyrimų srityje turintis dr. B. Stahlis teigia, jog tyrinėdami motinos pieną, mokslininkai kasdien atranda ką nors naujo: pavyzdžiui, praėjusiais metais motinos piene buvo rasta 600 naujų baltymų.

„Nepaisant to, kad gydytojai jau seniai pastebėjo, jog motinos pienu maitinami kūdikiai vystosi geriausiai, apie motinos piene esančių bifidobakterijų svarbą daug sužinota tik pastaraisiais dešimtmečiais. Dėl sudėtingos cheminės formulės motinos pienas yra nuostabiausias ir paslaptingiausias skystis pasaulyje“, – sako dr. B. Stahlis.

Pieno bankai – išeitis negalinčioms žindyti mamoms

Gydytojas džiaugiasi, kad šį pavasarį Vaikų ligoninės Neonatologijos centre duris atvėrė donorinio motinos pieno bankas. Jau turime visą būrį mamų, nuostabių moterų, kurios dovanoja savo pieną kitiems kūdikiams.

„Donoriniai motinos pieno bankai yra skirti tam, kad mes galėtume aprūpinti motinos pienu sergančius arba neišnešiotus naujagimius, kuriems labiausiai to reikia. Svarbiausias Pieno banko uždavinys ir tikslas yra užtikrinti, kad visi naujagimiai, kurie yra gydomi arba auginami dėl savo mažo svorio mūsų ligoninėje, gautų tik savos mamos arba donorinį motinos pieną. Džiaugiamės, kad nepraėjus nei pusei metų, šį tikslą mums pavyko pasiekti”, – komentuoja gydytojas.

Be Vaikų ligoninėje esančio, Lietuvoje veikia dar vienas Pieno bankas Kaune, atidarytas praėjusių metų pabaigoje.

Visame pasaulyje kas antrą sekundę gimsta neišnešiotas kūdikis. Kiekvienais metais Baltijos šalyse per anksti gimsta apie 3 500 kūdikių, o Lietuvoje – apie 1500.  Šie mažyliai, be gresiančios rizikos neišgyventi, taip pat dažniau susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis augdami. Nors dėl medicinos pažangos šiandien neišnešioti kūdikiai turi daugiau galimybių išgyventi nei prieš 20 metų, mokslininkai, motinos pieno tyrėjai ir neonatologai pabrėžia, kad neišnešiotiems kūdikiams ankstyvame gyvenime suteikta tinkama mityba yra svarbiausia, siekiant išgyvenimo ir kokybiško gyvenimo ateityje.

Šaltinis: Santaros žinios