Pasitikdami vasarą – prisiminkime svarbiausias saugaus buvimo saulėje taisykles

Kasmet gegužės mėn. minima Pasaulinė euromelanomos diena, todėl norime atkreipti dėmesį į ultravioletinės (UV) spinduliuotės poveikį mūsų sveikatai bei apsauginių priemonių svarbą.

Kas yra melanoma ir kaip ji gali atsirasti?

Odą veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, melanocitai gamina daugiau melanino, oda patamsėja ir atrodo įdegusi. Pernelyg didelis UV spindulių kiekis sukelia melanocitų genų mutacijas, paspartina nekontroliuojamą ląstelių augimą, dauginimąsi ir naviko formavimąsi, dėl to išsivysto melanoma (odos vėžys).

Pirmieji ligos požymiai, kuriuos galima pastebėti, yra tamsi netaisyklingos formos dėmelė arba pasikeitusios spalvos ar padidėjęs apgamas. Odos melanomai būdingas spartus naviko augimas. Kai melanoma aptinkama jos išplitimo stadijoje, gali būti neįmanoma nustatyti vietos, kurioje ji prasidėjo. Anksti diagnozavus ligą ir pašalinus apgamą galima išvengti komplikacijų. Labai svarbu sekti odos bei apgamų pasikeitimus, o pastebėjus neįprastus reiškinius odoje, kurie neišnyksta per 1,5–2 mėnesius, parodyti gydytojui dermatologui bei saugoti odą nuo tiesioginių saulės spindulių.

2018 m. duomenimis, Europoje nustatyta 144 tūkstančiai (3,4 %.) naujų odos vėžio susirgimo atvejų, iš kurių 27 tūkstančius (1,4 %.) sudaro mirties atvejai. Yra žinoma, kad kas penkerius metus sergamumas odos vėžiu Europoje patrigubėja.

Kaip saugoti odą nuo saulės spindulių?

Apsaugai nuo žalingos UV-A ir UV-B spinduliuotės puikiai tinka kremai, losjonai, į kurių sudėtį įeina fiziniai bei cheminiai UV filtrai. Fiziniai UV filtrai, tokie kaip titano dioksidas ar cinko oksidas, blokuoja saulės spindulius, juos atspindėdami ar išsklaidydami, tačiau ant odos jie palieka baltą šydą ir gali tepti tamsesnius drabužius. Taip pat titano dioksidas ir cinko oksidas sukelia „sunkumo“ pojūtį, kadangi jie nesusigeria į odą. Cheminiai absorbentai sugeria saulės spindulius ir taip neleidžia jiems paveikti odos. Dažniausiai sutinkami cheminiai UV filtrai yra avobenzonas, oksibenzonas. Pirmenybė teikiama apsauginių odos priemonių, į kurių sudėtį įeina UV-B filtrai, vietiniam naudojimui.

Norint mėgautis saulės voniomis ir tuo pačiu nepakenkti odai rekomenduojama rinkis plataus spektro apsaugos priemones (saugančias odą nuo abiejų spinduliuočių poveikio), kurių apsaugos faktorius (SPF) būtų ne mažesnis kaip 30.

Saulės spindulių veikiamas vietas užtenka padengti nedideliu apsauginio kremo kiekiu (2 mg / cm2) likus 15 min. iki mėgavimosi saulės spinduliais. Praėjus 2 valandoms po maudymosi  ar intensyvios fizinės veiklos, reikėtų pasitepti dar kartą.

Renkantis apsaugines priemones, labai svarbu atkreipti dėmesį į etiketėje nurodytą informaciją,  sudėtį bei naudoti taip, kaip nurodyta gamintojo. Jei yra nurodytas tik SPF ir atitinkamas skaitmuo, reikėtų žinoti, kad toks kremas saugo tik nuo UV-B spindulių (sukeliančių daugiausiai nudegimus). Jei norite būti apsaugoti nuo abiejų tipų spindulių, reikėtų rinktis priemones, kurios būtų pažymėtos SPF+UV-A. Į apsauginių priemonių, apsaugančių nuo UV-A spindulių, sudėtį turėtų įeiti avobenzonas arba cinko oksidas ir kiti UV filtrai.

Kosmetinės apsaugos priemonės apsaugo tik iš dalies 

Vieni žmonės saulėje gali būti ilgiau ir nenudegti odos, kitiems pabuvus vos dešimt minčių  oda parausta, peršti. Buvimo saulėje trukmė priklauso nuo mūsų odos tipo. Šviesios odos, neįdegantys ir dažnai nudegantys žmonės (I ir II tipo) saulėje gali būti apie 5–10 min. Tamsesnės ir įdegančios odos savininkai (III ir IV tipo) saulėje gali būti apie 10–20 min.

Odos priežiūros priemones turime rinktis taip pat atsižvelgdami į odos tipą. Jei jūsų odos tipas yra I ir jūsų oda pradeda degti jau po 10 min., kremas, kurio SPF yra 50, šią trukmę padidins 50 kartų ir nenudegdami saulėje galėsite praleisti 500 min.

Atkreipiame dėmesį, kad apsauginių priemonių nuo saulės naudojimas yra tik vienas iš daugelio galimų odos apsaugojimo būdų. Kad ir kokios efektyvios apsaugos priemonės būtų, 100 % apsaugos pasiekti nepavyks. Taip pat nustatyta, kad kai kurie UV filtrai pasižymi endokrininę sistemą ardančiu poveikiu ir  po panaudojimo dar ilgai yra  aptinkami organizme (išskiriami su šlapimu).

Efektyviausia nuo žalingų saulės spindulių saugotis šiais būdais:

1) saulėta vasaros diena mėgautis pavėsyje;

2) pridengti odą  šviesiais  drabužiais, nešioti plačiabryles skrybėles, avėti natūralaus pluošto avalynę;

3) saulės spinduliais mėgautis ankstyvais rytais arba popiet;

4) daryti pertraukas tarp buvimo saulėje;

5) nepamiršti teptis apsaugos priemones net tada, kai yra debesuota, arba pučiant vėjeliui;

6) naudoti kosmetikos gaminius, kurie yra praturtinti UV filtrais. Nepamiršti, kad jų apsauginis poveikis trunka iki 4 valandų.

Riziką susirgti melanoma padidina:

1. Šviesi oda. Šviesesnė oda turi mažiau pigmento (melanino), tai reiškia, kad  ji yra mažiau apsaugota nuo žalingų UV spindulių.

2. Nudegimų saulėje istorija. Vieną ar daugiau kartų stipriai nudegus saulėje, atsiranda didesnė tikimybė susirgti odos vėžiu.

3. Pernelyg didelis UV spindulių poveikis. Įrodyta, kad dažnas lankymasis soliariume gali padidinti melanomos riziką iki 75 %. Melanoma yra viena iš dažniausių vėžio formų, diagnozuojama jauniems žmonėms (25–29 m.), o mokslininkai tai priskiria prie tendencijos dažnai degintis soliariumuose.

4. Didesnis apgamų kiekis. Turint daugiau nei 50 apgamų ant kūno, yra didesnė tikimybė susirgti melanoma. Taip pat, neįprasta apgamų forma ir struktūra didina melanomos riziką.

5. Melanomos atvejai šeimos ligos istorijoje. Jeigu kažkas iš jūsų artimųjų šeimoje arba giminėje sirgo melanoma, reiškia, kad ir jums yra padidėjusi rizika susirgti.

6. Silpna imuninė sistema. Žmonės, turintys silpnesnę imuninę sistemą, pavyzdžiui, tie, kuriems buvo atlikta organų transplantacija, turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu.

Saulėtą dieną labai svarbu pasirūpinti ne tik oda, bet ir akimis. Dėl tiesioginių saulės spindulių poveikio gali išsivystyti įvairios akių ligos. Viena iš jų – katarakta. Tad saulėtą dieną akis būtina dengti apsauginiais akiniais, kurie turi absorbuoti nuo 99 % iki 100 % viso UV spindulių spektro. Automobilių priekiniai stiklai, skirtingai nei šoniniai, taip pat gali apsaugoti nuo žalingų UV spindulių dėl juose esančių metalų (cinko, chromo, nikelio), kurie blokuoja UV spinduliuotę.