Patarimai, kaip padėti vaikui susidoroti su stresu prasidėjus naujiems mokslo metams
pamokų ir būrelių, kiti jaučia nerimą, įtampą ar baimę. Vaikui gali būti sunku grįžti į ankstyvą kėlimąsi, pamokų ritmą, namų darbus, naują klasę ar pasikeitusią aplinką. Todėl tėvų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų palaikymas rugsėjo pradžioje yra labai svarbus.
Vaikų stresas ne visada atrodo taip, kaip suaugusiųjų. Mažesni vaikai gali tapti irzlesni, jautresni, dažniau verkti, skųstis pilvo ar galvos skausmais. Vyresni vaikai ir paaugliai gali užsisklęsti, vengti mokyklos, prasčiau miegoti, prarasti motyvaciją arba tapti piktesni. CDC pabrėžia, kad stiprūs ryšiai su šeima ir mokykla gali apsaugoti jaunuolių psichikos sveikatą, todėl svarbu kurti saugų, palaikantį kontaktą su vaiku.
Pirmas žingsnis – išklausyti vaiką be kritikos. Jei vaikas sako, kad bijo mokyklos, nenori eiti ar jaučiasi blogai, nereikėtų iš karto sakyti: „nėra ko bijoti“ arba „visi eina į mokyklą“. Geriau pasakyti: „Suprantu, kad tau dabar neramu. Papasakok, kas labiausiai kelia įtampą.“ Amerikos psichologų asociacija taip pat rekomenduoja tėvams rodyti sveikus streso įveikos pavyzdžius ir kalbėtis su vaikais apie tai, kaip patys susidoroja su sunkumais.
Labai padeda aiški rutina. Likus kelioms savaitėms arba bent kelioms dienoms iki mokyklos pradžios verta palaipsniui grąžinti miego, kėlimosi, valgymo ir pasiruošimo ritmą. Vaikas jaučiasi saugiau, kai žino, kas jo laukia. Galima kartu pasiruošti kuprinę, drabužius, aptarti ryto eigą, kelią į mokyklą ir tai, ką daryti, jei dienos metu prireiktų pagalbos.
Svarbu nepersistengti „gelbėjant“ vaiką nuo visų sunkumų. Geriau padėti jam mažais žingsniais kurti pasitikėjimą savimi: kartu sudaryti planą, aptarti galimus sprendimus, padrąsinti kreiptis į mokytoją ar klasės auklėtoją. Vaikui naudinga išgirsti, kad stresas nėra silpnumas – tai normali reakcija į pokyčius, kurią galima išmokti valdyti.
Kaip atpažinti stresą ir ką daryti?
| Vaiko elgesys ar požymis | Ką tai gali reikšti? | Kaip padėti? |
|---|---|---|
| Nenori eiti į mokyklą | Nerimas dėl klasės, mokytojų, draugų ar mokymosi | Ramiai paklauskite, kas kelia daugiausia baimės, ir kartu ieškokite mažo pirmo žingsnio |
| Dažnai skauda pilvą ar galvą | Stresas gali pasireikšti kūno simptomais | Stebėkite simptomus, pasitarkite su gydytoju, jei jie kartojasi, ir kalbėkitės apie emocijas |
| Sunkiai užmiega | Nerimas, per daug ekranų, pasikeitusi rutina | Sukurkite ramų vakaro ritualą, mažinkite ekranų laiką prieš miegą |
| Tampa irzlus ar jautrus | Vaikas gali nemokėti žodžiais įvardyti įtampos | Nekaltinkite, padėkite įvardyti jausmą: „Atrodo, šiandien tau labai sunku“ |
| Užsisklendžia | Gali jausti gėdą, baimę ar nenorėti jaudinti tėvų | Skirkite individualaus laiko be telefono, kalbėkite ramiai ir neskubinkite |
| Praranda motyvaciją | Gali jaustis pervargęs arba nepasitikėti savimi | Suskaidykite užduotis į mažus žingsnius, pastebėkite pastangas, ne tik rezultatą |
Tėvams verta bendradarbiauti su mokykla. Jei vaikas labai nerimauja, pasikalbėkite su klasės auklėtoju, mokytoju, socialiniu pedagogu ar psichologu. Mokykla gali padėti vaikui lengviau adaptuotis, stebėti jo savijautą ir suteikti papildomą palaikymą. CDC nurodo, kad mokyklos ir šeimos gali kurti apsauginius ryšius, kurie padeda vaikams augti sveikiau ir saugiau.
Jeigu vaiko nerimas labai stiprus, trunka ilgiau nei kelias savaites, vaikas atsisako eiti į mokyklą, dažnai verkia, prasčiau miega, nustoja valgyti ar kalba apie beviltiškumą, verta kreiptis į specialistą. Ankstyva pagalba gali užkirsti kelią didesniems sunkumams.
Naujų mokslo metų pradžia gali būti iššūkis, tačiau suaugusiųjų ramybė, aiški rutina ir nuoširdus palaikymas vaikui padeda jaustis saugiau. Svarbiausia – ne reikalauti, kad vaikas „nebijotų“, o parodyti, kad jis nėra vienas ir kad kartu galima rasti būdų, kaip įveikti stresą.