Hipotermijos prevencija: kodėl būtina apkloti nukentėjusįjį

Štai tipinė situacija, kurią mokymuose nagrinėjame ne kartą. Rugpjūčio vakaras prie Nemuno, baidarių žygis. Vienas dalyvis iškrenta iš baidarės, per porą minučių ištraukiamas ir atrodo visiškai gerai. Vanduo šiltas, oras 19 laipsnių, todėl niekas nieko nedaro – žmogus tiesiog sėdi ant kranto šlapiais drabužiais ir laukia. Po dvidešimties minučių jis pradeda smarkiai drebėti, keistai kalbėti ir nebeatsakinėja į klausimus. Vasara neapsaugo nuo atšalimo: šlapias žmogus vėjyje netenka šilumos daug greičiau, nei atrodo.

Šis tekstas – priminimas apie tai, ką apie hipotermijos prevenciją sako Europos gaivinimo tarybos (ERC) 2025 m. gairės, kodėl apklojimas yra pilnavertė pirmosios pagalbos dalis ir kokių klaidų verta vengti.

Svarbu: ši informacija yra edukacinė ir nepakeičia pirmosios pagalbos mokymų ar gydytojo konsultacijos. Įtarę hipotermiją visada skambinkite 112.

Trumpas atsakymas: ką daryti, kad žmogus neatšaltų

Pagal ERC 2025 pirmosios pagalbos gaires hipotermijos prevenciją sudaro keturi veiksmai: nuvilkti šlapius drabužius ir pakeisti juos sausais, apkloti sausomis antklodėmis ar drabužiais, apsaugoti nuo vėjo (užstoti arba perkelti į priedangą) ir izoliuoti nuo šaltos žemės, padedant po žmogumi antklodę ar kilimėlį. Hipotermija apibrėžiama kaip kūno šerdies temperatūros kritimas žemiau 35 °C. Svarbu žinoti: paprasta antklodė šilumos netekimą sustabdo, bet pati nesušildo, todėl kartu būtina greita pagalba ir transportavimas.

Kas yra hipotermija ir kada ji prasideda?

ERC 2025 ypatingų aplinkybių gairėse atsitiktinė hipotermija apibrėžiama kaip kūno šerdies temperatūros sumažėjimas žemiau 35 °C, kai palaipsniui silpsta ir galiausiai išnyksta gyvybės ženklai bei sąmonė.

Skiriamos dvi rūšys. Pirminė hipotermija atsiranda dėl šalčio poveikio – ji dažna lauko veiklose (sportininkai, pasiklydę žmonės) ir miesto aplinkoje (benamiai, apsvaigę asmenys). Antrinė hipotermija kyla dėl ligos ar kitų priežasčių, ir jos vis dažniau pasitaiko vyresniems bei daug ligų turintiems žmonėms net patalpose.

Tiksliausiai hipotermija nustatoma matuojant kūno šerdies temperatūrą. Kai to padaryti neįmanoma – o pirmosios pagalbos situacijoje beveik visada taip ir yra – ERC rekomenduoja būklę vertinti pagal sąmonės lygį naudojant atnaujintą Šveicarijos stadijų sistemą.

Stadija	Klinikiniai požymiai	Šerdies temperatūra (jei matuojama)
Hipotermija I (lengva)	Sąmoningas	35–32 °C
Hipotermija II (vidutinė)	Sutrikusi sąmonė	mažiau nei 32–28 °C
Hipotermija III (sunki)	Be sąmonės, gyvybės ženklai yra	mažiau nei 28 °C
Hipotermija IV (sunki)	Tariama mirtis, gyvybės ženklų nėra	kintama

Praktinė šios lentelės žinutė paprasta: kuo labiau sutrikusi sąmonė, tuo giliau atšalęs žmogus. Drebulys, nerišli kalba, sumišimas ar keistas elgesys prie vandens, lauke arba po traumos yra ženklas veikti, o ne laukti.

ERC atkreipia dėmesį, kad sąmonę gali sutrikdyti ir kitos priežastys – trauma, centrinės nervų sistemos pažeidimas, apsinuodijimas ar vaistai (pavyzdžiui, raminamieji, raumenis atpalaiduojantys ar opioidai). Tokiu atveju stadijų sistema gali klaidingai parodyti didesnę širdies sustojimo riziką, nei yra iš tikrųjų. Taip pat pažymima, kad gyvybės ženklai gali būti vos juntami, bet vis dar esantys net kai temperatūra nesiekia 24 °C.

Kodėl hipotermija pavojinga net vasarą?

Įprastas įsivaizdavimas, kad hipotermija – žiemos problema, klaidina. Šilumą kūnas praranda ne tik nuo oro temperatūros, bet ir dėl drėgmės, vėjo bei kontakto su šaltu paviršiumi. Šlapi drabužiai ir vėjas šilumos netekimą ženkliai pagreitina, o gulėjimas ant šaltos žemės ar akmenų nuolat siurbia šilumą iš kūno.

Būtent todėl hipotermijos rizika reali:

• ištraukus žmogų iš vandens, net ir šiltą dieną;
• po traumos, kai nukentėjusysis nejuda ir guli ant žemės;
• ilgai laukiant pagalbos atokioje vietoje;
• kai žmogus yra apsvaigęs, pagyvenęs ar sergantis lėtine liga.

Atšalimas yra pavojingas ne tik pats savaime. ERC gairėse pabrėžiama, kad hipotermija didina širdies sustojimo riziką (ji ypač auga temperatūrai nukritus žemiau 30 °C), o traumos atveju sunkina kraujo krešėjimo sutrikimą, acidozę ir kraujotakos nestabilumą – tai, kas traumos medicinoje vadinama mirtina triada. Tai reiškia, kad apklojimas nėra vien komfortas – tai priemonė, mažinanti mirties riziką.

Ką ERC 2025 gairės rekomenduoja pirmosios pagalbos teikėjui?

ERC 2025 pirmosios pagalbos gairėse hipotermijos prevencijai skirtas atskiras skyrius su keturiais konkrečiais veiksmais.

• Izoliacija. Apkloti žmogų sausomis antklodėmis ar drabužiais, kad šilumos netekimas būtų kuo mažesnis.
• Apsauga nuo vėjo. Užstoti nukentėjusįjį nuo vėjo pertvaromis, priedanga arba perkelti jį į užuovėją.
• Šlapių drabužių nuvilkimas. Atsargiai nuvilkti šlapius drabužius ir pakeisti juos sausais, kad kūnas nešaltų toliau.
• Izoliacija nuo žemės. Padėti izoliuojančią medžiagą – antklodę ar kilimėlį – tarp žmogaus ir šaltos žemės.

Gairėse taip pat rekomenduojama tose aplinkose, kur hipotermija tikėtina, iš anksto parengti pritaikytus prevencijos planus ir apmokyti pirmosios pagalbos teikėjus. Praktiškai tai dažniausiai aktualu ten, kur dirbama lauke, prie vandens ar gelbėjimo veikloje.

Kodėl vien antklodės nepakanka?

Tai vienas svarbiausių ir dažnai pamirštamų ERC 2025 akcentų. Gairėse remiamasi duomenimis, kad flisinė antklodė šilumos netekimą sustabdo, bet jo neatstato – tai yra, ji neleidžia toliau šalti, tačiau pati nesušildo jau atvėsusio kūno.

Kartu nurodoma, kad pirmosios pagalbos veiksmai – šlapių drabužių nuvilkimas, kūno nusausinimas, izoterminių (folinių) antklodžių ir šildomųjų pagalvėlių naudojimas – prospektyviniame stebimajame tyrime kiekvienas atskirai padėjo pakelti traumą patyrusių pacientų šerdies temperatūrą. Todėl praktinė išvada tokia: apklokite, bet nemanykite, kad to pakanka. Sunkesniais atvejais atšilimas vyksta ligoninėje, o pirmosios pagalbos uždavinys – stabdyti šilumos netekimą ir greitai perduoti žmogų medikams.

Ko daryti negalima

Kelios klaidos hipotermijos atveju gali pakenkti labiau nei neveiklumas. Iš toliau išvardytų dalykų ERC 2025 gairėse tiesiogiai aprašytas judesių ribojimas ir sąlyga, kada galima duoti gerti; likusieji remiasi nusistovėjusia pirmosios pagalbos praktika.

• Nejudinkite ir netampykite atšalusio žmogaus be reikalo. Giliau atšalusio žmogaus širdis labai jautri, todėl ERC gairėse pabrėžiama, kad judesiai turi būti minimalūs ir atsargūs.
• Neduokite gerti ar valgyti žmogui, kurio sąmonė sutrikusi. Pagal ERC hipotermijos algoritmą šiltas saldus gėrimas tinka tik sąmoningam, savarankiškai judančiam žmogui.
• Neduokite alkoholio. Jis plečia odos kraujagysles ir didina šilumos netekimą, nors sukelia apgaulingą šilumos pojūtį.
• Netrinkite ir nemasažuokite atšalusių galūnių ir nedėkite tiesiai ant odos karštų daiktų (karšto vandens butelių, kaitinimo prietaisų) – rizikuojate nudeginti sumažėjusio jautrumo odą. Tai nereiškia, kad negalima naudoti tam skirtų šildomųjų pagalvėlių, kurios klojamos pagal gamintojo nurodymus.
• Nelaukite, kol „sušils pats”. Jei sutrikusi sąmonė arba žmogus buvo ilgai vandenyje ar šaltyje, kvieskite 112.

Kai atšalęs žmogus be sąmonės

Jei nukentėjusysis neatsibunda, ERC 2025 gairėse nurodoma gyvybės ženklus tikrinti iki vienos minutės – ilgiau nei įprastai, nes atšalusio žmogaus kvėpavimas ir pulsas gali būti labai reti ir vos juntami.

Nenustačius gyvybės ženklų, pradedamas gaivinimas ir kviečiama pagalba. Svarbu žinoti, kad pirminės hipotermijos sukelto širdies sustojimo prognozė gali būti puiki: ERC pažymi, kad gera neurologinė baigtis įmanoma net po ilgo gaivinimo, jeigu atšalimas (pavyzdžiui, žemiau 30 °C) įvyko prieš širdies sustojimą. Todėl gaivinimas atšalusiam žmogui nutraukiamas ne pagal laikrodį, o pagal medikų sprendimą.

Praktiškai tai reiškia, kad sušalusio ir neatsibundančio žmogaus atveju gaivinti verta net tada, kai atrodo, jog viltis maža – šį sprendimą priima atvykę medikai, o pirmosios pagalbos teikėjo užduotis yra kokybiškas krūtinės ląstos paspaudimų atlikimas ir tolesnio šilumos netekimo stabdymas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Nuo kokios temperatūros prasideda hipotermija?

Atsitiktinė hipotermija apibrėžiama kaip kūno šerdies temperatūros kritimas žemiau 35 °C. Lengva hipotermija atitinka 35–32 °C, vidutinė – mažiau nei 32–28 °C, sunki – mažiau nei 28 °C.

Ar galima sušalusiam žmogui duoti karštos arbatos?

Šiltas saldus gėrimas tinka tik visiškai sąmoningam žmogui, kuris pats gali gerti ir judėti. Jei sąmonė sutrikusi, žmogus mieguistas ar nerišliai kalba, gerti duoti negalima – kyla užspringimo pavojus.

Ar folinė antklodė tikrai sušildo?

Ne. Antklodė stabdo tolesnį šilumos netekimą, bet pati atvėsusio kūno nesušildo. Ji yra svarbi ir būtina priemonė, tačiau sunkesniais atvejais tikrasis atšildymas vyksta ligoninėje.

Ar hipotermija galima vasarą?

Taip. Šlapi drabužiai, vėjas ir gulėjimas ant šaltos žemės šilumos netekimą pagreitina net esant vidutinei oro temperatūrai. Ypač rizikinga po ištraukimo iš vandens ir po traumos.

Kodėl atšalusio žmogaus negalima smarkiai judinti?

Giliau atšalusio žmogaus širdis tampa labai jautri, todėl staigūs judesiai gali sukelti pavojingą ritmo sutrikimą. Dėl to ERC gairėse rekomenduojami minimalūs ir atsargūs judesiai.

Kiek laiko tikrinti kvėpavimą, jei žmogus atšalęs?

Pagal ERC 2025 gaires gyvybės ženklai atšalusiam žmogui be sąmonės tikrinami iki vienos minutės, nes kvėpavimas ir pulsas gali būti labai reti ir sunkiai juntami.

Ar apklojimas yra pirmosios pagalbos dalis, ar tik patogumas?

Tai pilnavertė pirmosios pagalbos dalis. Šilumos netekimo stabdymas mažina širdies sustojimo riziką ir traumos atveju gerina kraujo krešėjimą, todėl ERC gairėse jam skirtas atskiras rekomendacijų rinkinys.

Ką verta pasitikrinti savo komandoje

Hipotermijos prevencija yra vienas iš tų dalykų, kuriuos lengva išmokti ir lengva pamiršti. Trys klausimai, kuriuos verta užduoti savo darbovietėje ar komandoje:

1. Ar pirmosios pagalbos rinkinyje yra bent viena izoterminė (folinė) antklodė ir ar visi žino, kur ji laikoma?
2. Ar darbuotojai žino, kad šlapius drabužius reikia nuvilkti, o po nukentėjusiuoju – pakišti izoliuojantį sluoksnį?
3. Ar mokymuose buvo aptartas atvejis, kai atšalęs žmogus atrodo „tvarkingai”, bet po dvidešimties minučių būklė smarkiai pablogėja?

Pagrindinis žingsnis: jei atsakymai neaiškūs, verta atnaujinti pirmosios pagalbos mokymus pagal naujausias ERC 2025 gaires – praktika įtvirtina veiksmus geriau nei bet koks tekstas.

Alternatyva: pirmosios pagalbos mokymai įmonėms tinka, kai reikia apmokyti visą kolektyvą vienu metu, o individualus pažymėjimas – kai reikia atnaujinti vieno darbuotojo žinias.

Turite klausimų? Susisiekite su mūsų komanda – padėsime parinkti tinkamą programą ir laiką. Šis straipsnis papildo ir ankstesnį priminimą apie kraujavimo stabdymą pagal ERC 2025.