AED darbovietėje: ar įmonei verta turėti defibriliatorių

Įsivaizduokime tipišką situaciją. Panevėžio metalo apdirbimo įmonės ceche penktadienio popietę staiga susmuko penkiasdešimt šešerių metų staklininkas. Jis nekvėpavo normaliai. Bendradarbis paskambino 112, dispečerė telefonu paaiškino, kaip spausti krūtinę, ir trys vyrai keitėsi tol, kol atvažiavo greitoji. Ji atvyko per vienuolika minučių.

Defibriliatorius įmonėje buvo. Jis kabėjo gretimame administraciniame korpuse, antrame aukšte, koridoriuje prie personalo skyriaus durų. Tos durys penktadienį po penkių jau buvo užrakintos. Aparatas kainavo daugiau nei pusantro tūkstančio eurų ir tą dieną nepadėjo niekam.

Šis scenarijus sugalvotas, tačiau jis paaiškina, kodėl klausimas „ar pirkti defibriliatorių“ yra tik pusė klausimo. Antra pusė – kur jis kabės, kas apie jį žinos ir ar tuo metu, kai prireiks, kas nors mokės jį įjungti. Šiame tekste – kaip darbdaviui priimti tą sprendimą pagrįstai.

Svarbu: ši informacija yra edukacinė ir informacinė. Ji nepakeičia teisinės konsultacijos, gydytojo vertinimo ar darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto išvados konkrečioje įmonėje. Ištikus nelaimei visada pirmiausia skambinkite 112.

Trumpas atsakymas: ar įmonei privaloma turėti AED?

Šiuo metu Lietuvoje bendros pareigos įprastai įmonei ar įstaigai turėti automatinį išorinį defibriliatorių nenustatyta. Privalomojo pirmosios pagalbos rinkinio sudėtyje, kurią tvirtina sveikatos apsaugos ministras, AED nėra. Sveikatos sistemos įstatyme, kurio galiojanti suvestinė redakcija yra nuo 2026 m. gegužės 28 d., defibriliatoriai neminimi. Tai reiškia, kad AED darbovietėje yra darbdavio sprendimas, o ne prievolė.

Kartu tai nereiškia, kad pirmoji pagalba yra laisvas pasirinkimas. Darbdavys privalo imtis būtinų pirmosios pagalbos priemonių, paskirti už ją atsakingus darbuotojus, juos apmokyti ir aprūpinti reikiamomis priemonėmis, atsižvelgdamas į veiklos ypatumus ir darbuotojų skaičių. Įstatymas nurodo rezultatą, o ne prietaisų sąrašą, todėl AED poreikį įmonė pagrindžia pati.

Klausimas	Atsakymas šiandien
Ar AED įtrauktas į privalomą pirmosios pagalbos rinkinį?	Ne. Rinkinyje – 13 privalomų pozicijų, defibriliatoriaus tarp jų nėra
Ar galima AED laikyti kartu su rinkiniu?	Taip. Įmonė, atsižvelgdama į veiklos pobūdį, gali turėti ir papildomų priemonių
Ar yra bendra pareiga įsigyti AED?	Ne. Sveikatos sistemos įstatyme defibriliatoriai neminimi
Ar tai gali pasikeisti?	Taip. Ministerija rengia pataisas, kurios dalį objektų įpareigotų juos įsirengti
Ar darbuotojus reikia apmokyti?	Taip, pirmosios pagalbos mokymas privalomas nepriklausomai nuo to, ar AED turite

Šaltiniai: sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 patvirtintas Pirmosios pagalbos rinkinio aprašas (suvestinė redakcija nuo 2026-01-01); Sveikatos sistemos įstatymas Nr. I-552 (suvestinė redakcija nuo 2026-05-28); Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas Nr. IX-1672 (suvestinė redakcija nuo 2024-11-01).

Ką iš tikrųjų sako teisės aktai?

Šioje temoje viešojoje erdvėje daug painiavos, todėl verta atskirti tris skirtingus dalykus.

Privalomas pirmosios pagalbos rinkinys

Pirmosios pagalbos rinkinys privalo būti visose įstaigose ir įmonėse, išskyrus asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir ikimokyklinio, priešmokyklinio bei bendrojo ugdymo programas vykdančius švietimo teikėjus, kuriems taikomi atskiri aprašai. Privalomąjį rinkinio minimumą sudaro trylika pozicijų: pleistrai, tvarsčiai, žirklės, speciali antklodė, pirštinės, gaivinimo kaukė, šalčio maišelis, du turniketai ir atmintinė. Defibriliatoriaus ten nėra.

Svarbu ir tai, kas parašyta toliau. Aprašo 3 punktas leidžia įmonei ar įstaigai, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, pirmosios pagalbos rinkinyje turėti ir papildomų medicinos priemonių, nenurodytų privalomame sąraše. Taigi defibriliatoriaus įtraukimas į įmonės pirmosios pagalbos priemones šiai nuostatai neprieštarauja. O 4 punktas nustato, kad rinkinyje gali būti tik reikalavimus atitinkančios medicinos priemonės, kad pasibaigusio galiojimo priemones laikyti draudžiama ir kad vadovas turi paskirti už rinkinio priežiūrą bei atnaujinimą atsakingą asmenį. Defibriliatorius yra medicinos priemonė, todėl šios nuostatos jam aktualios tiesiogiai.

Bendrosios darbdavio pareigos

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas kalba apie rezultatą. Darbdavys, atsižvelgdamas į įmonės veiklos ypatumus ir dydį bei į kitus esančius asmenis, imasi būtinų pirmosios pagalbos priemonių ir pasirūpina ryšiais su išorės tarnybomis, pirmiausia teikiančiomis skubią medicinos pagalbą. Jis paskiria darbuotojus jų sutikimu, organizuoja jų periodišką apmokymą ir aprūpina juos pirmosios pagalbos bei kitomis reikiamomis priemonėmis. Padalinio vadovas privalo organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą ir prireikus iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Nė vienoje iš šių nuostatų nėra žodžio „defibriliatorius“. Tačiau žodžiai „būtinos priemonės“, „reikiamos priemonės“ ir „atsižvelgdamas į veiklos ypatumus“ reiškia, kad priemonių pakankamumą vertina pati įmonė – ir kad tą vertinimą reikia mokėti pagrįsti. Formaliai tai daroma per profesinės rizikos vertinimą, kurį darbdavys organizuoja pagal to paties įstatymo 25 straipsnį.

Kas gali pasikeisti

Sveikatos apsaugos ministerija 2025 m. birželio 9 d. paskelbė parengusi Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įpareigoti valstybines ir privačias įstaigas bei įmones įrengti defibriliatorius ten, kur žmonių srautas siekia 3 tūkst. asmenų per parą, o gausiai lankomose vietose aparatas turėtų būti pasiekiamas greitu žingsniu per dvi minutes. 2025 m. lapkričio 28 d. pranešime ministerija patikslino siūlomų objektų sąrašą: sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės, mokyklos ir kitos švietimo įstaigos, sporto bazės ir klubai, transporto mazgai, kultūros bei viešosios įstaigos, prekybos centrai ir masiniai renginiai.

Kol kas tai tik projektas. Galiojančioje Sveikatos sistemos įstatymo redakcijoje defibriliatoriai neminimi, o pati ministerija nurodo, kad aparatai šiandien įrengiami pavienių įstaigų ir įmonių iniciatyva. Plačiau apie siūlomus pokyčius rašėme atskirai – kam Lietuvoje privalomi defibriliatoriai ir ką siūlo ministerija.

Kodėl viskas priklauso nuo minučių?

Sprendimą dėl AED lemia ne teisės aktas, o laikas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje staigiai sustojus širdžiai kasmet miršta apie 3–4 tūkst. žmonių, ir maždaug 70 proc. tokių atvejų įvyksta liudininkų akivaizdoje. Tai reiškia, kad šalia beveik visada kas nors yra.

Ministerija nurodo, kad jeigu defibriliacija atliekama per pirmąsias 3–5 minutes, tikimybė išgyventi siekia iki 70 proc., o be defibriliacijos išgyvenamumas ne ligoninėje tesiekia 5–10 proc. Tuo pačiu metu vidutinis greitosios medicinos pagalbos atvykimo laikas gyvybei grėsmingais atvejais mieste yra 9–10 minučių. Sveikatos apsaugos viceministrės Laimutės Vaidelienės žodžiais, greita defibriliacija yra efektyviausia gaivinimo priemonė.

Iš šių skaičių išplaukia paprasta išvada. Tarpas tarp trečios ir dešimtos minutės yra būtent tas laikas, kurio greitoji fiziškai negali uždengti. Jį gali uždengti tik tie, kurie jau yra vietoje. Defibriliatorius darbovietėje perka ne aparatą, o šias septynias minutes – bet tik tuo atveju, jei per jas kas nors spėja aparatą atnešti ir prijungti.

Todėl vertinant poreikį svarbiausias klausimas yra ne „kiek žmonių pas mus dirba“, o „per kiek laiko nuo tolimiausios darbo vietos žmogus grįžtų su aparatu“.

Kaip įvertinti, ar jūsų darbovietei AED pagrįstas?

Bendros formulės nėra, todėl vertinkite kelis požymius kartu. Kuo daugiau jų sutampa, tuo stipresnis argumentas.

Vertinimo kriterijus	Argumentas AED naudai
Atstumas ir laikas iki greitosios	Objektas rajone, pramonės zonoje ar užmiestyje, kur atvykimo laikas ilgesnis nei miesto vidurkis
Darbuotojų skaičius ir amžius	Didelis kolektyvas, nemažai vyresnių nei 50 metų darbuotojų
Fizinis krūvis darbe	Sunkus fizinis darbas, karštis, šaltis, darbas su apsaugos priemonėmis
Objekto dydis ir išplanavimas	Didelis cechas, sandėlis, kelių korpusų teritorija, kur kelias iki durų užtrunka
Darbo laikas	Naktinės pamainos, savaitgaliai, kai administracinės patalpos uždarytos
Lankytojų srautas	Klientai, rangovai, ekskursijos, prekybos ar aptarnavimo erdvė
Elektros keliama rizika	Darbai su elektros įranga, kur galima elektros trauma
Ankstesni įvykiai	Įmonėje ar sektoriuje jau buvo ūmių sveikatos sutrikimų darbe

Tai praktinė gairė, o ne teisės akto reikalavimas: teisės aktai jokio kriterijų skaičiaus nenustato. Jei sutampa keturi ir daugiau požymių, defibriliatorius darbovietėje yra pagrįstas ir tą pagrindimą verta įrašyti į profesinės rizikos vertinimo dokumentus. Jei sutampa vienas ar du, prasmingiau pradėti nuo to, kad realiai apmokytumėte daugiau darbuotojų ir sutvarkytumėte pirmosios pagalbos rinkinius.

Verta pastebėti ir tai, ką rodo bendra šalies statistika. Ministerijos 2025 m. lapkričio pranešime nurodyta, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnybos duomenimis Lietuvoje žinoma tik apie 1069 defibriliatorius, o dalis jų pasiekiami tik darbo metu. Aparatas, prieinamas tik nuo aštuonių iki penkių, dengia mažiau nei pusę realaus rizikos laiko.

Kur darbovietėje laikyti defibriliatorių?

Vieta svarbesnė už modelį. Čia teisės aktas duoda ir tiesioginę nuorodą: pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį įmonės padaliniuose gerai matomose vietose turi būti priemonės, reikalingos pirmajai pagalbai suteikti, ir nuorodos (ženklai), kur yra medicinos punktas. Ta pati logika natūraliai taikoma ir defibriliatoriui.

Tarptautinė praktika, kurią mini ir ministerija, remiasi principu, kad prietaisą turi būti galima pasiekti pėsčiomis per 3–5 minutes, o gausiai lankomose vietose siūloma dar griežtesnė riba – dvi minutės greitu žingsniu.

Skaičiuokite kelią į abi puses. Jei nuo tolimiausios darbo vietos iki aparato eiti dvi minutes, tai iš viso jau keturios minutės, ir dalis lemiamo laiko išnaudota vien ėjimui.

Praktiškai tai reiškia kelis sprendimus:

• Bendro naudojimo erdvėje, o ne kabinete. Koridorius, valgykla, pagrindinis įėjimas, poilsio patalpa. Ne personalo skyriuje ir ne vadovo kabinete.
• Neužrakintas. Aparatas, kurio raktas yra pas budėtoją, praranda savo prasmę. Jei būtina apsauga nuo dingimo, rinkitės spintelę su garsiniu signalu, o ne su spyna.
• Matomas ir paženklintas. Ženklas turi būti matomas iš toli ir iš kelių pusių. Ta pati logika galioja ir pirmosios pagalbos rinkiniui: pagal aprašą jis turi būti paženklintas, gerai matomoje vietoje ir lengvai pasiekiamas.
• Žinomas. Vieta įrašoma į vidaus tvarką, parodoma per įvadinį instruktavimą ir pažymima evakuacijos plane.
• Keliuose taškuose, jei teritorija didelė. Vienas aparatas trijų korpusų teritorijoje dengia tik vieną korpusą.

Ko reikia be paties aparato?

Įsigijimas yra pigiausia ir paprasčiausia dalis. Toliau eina tai, ką įmonės dažniausiai pamiršta.

Priežiūra ir galiojimo terminai. Elektrodai ir baterija turi ribotą galiojimo laiką ir sensta net tada, kai aparatas nenaudojamas. Pirmosios pagalbos rinkinyje pasibaigusio galiojimo laiko ir netinkamos kokybės medicinos priemones laikyti draudžiama, ir ta pati logika praktiškai taikytina defibriliatoriaus elektrodams bei baterijai. Užsirašykite elektrodų ir baterijos galiojimo datas ten pat, kur registruojate pirmosios pagalbos rinkinio patikras.

Atsakingas asmuo. Pirmosios pagalbos rinkinio apraše aiškiai pasakyta, kad įstaigos ar įmonės vadovas turi paskirti už rinkinio priežiūrą, atnaujinimą ir papildymą atsakingą asmenį. Logiška tam pačiam žmogui pavesti ir defibriliatoriaus priežiūrą, kad neliktų pilkosios zonos.

Reguliari patikra. Dauguma aparatų atlieka savitikrą ir rodo būsenos indikatorių. Įtraukite jo apžiūrą į mėnesinį kontrolinį sąrašą kartu su vaistinėlės patikra: indikatorius žalias, elektrodai nepažeisti ir negalioja pasibaigę, atsarginis elektrodų komplektas yra.

Registracija bendroje duomenų bazėje. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba valdo automatinių išorinių defibriliatorių duomenų bazę ir kviečia aparatų valdytojus juos užregistruoti užpildant anketą. Užregistruotą prietaisą mato tarnybos dispečeriai, todėl skambinančiajam jie gali nurodyti, kur rasti artimiausią aparatą. Pareigos registruoti aparatą teisės aktai nenustato, tarnyba kviečia tai padaryti savanoriškai. Registracija užtrunka kelias minutes, o nauda tenka ir aplinkiniams, ne vien savo darbuotojams.

Veiksmai po panaudojimo. Iš karto po įvykio užsakykite naujus elektrodus, patikrinkite bateriją ir grąžinkite aparatą į vietą. Panaudotas ir neatstatytas defibriliatorius yra tuščia dėžė ant sienos.

Kas darbovietėje gali naudoti AED?

Bet kuris darbuotojas. Prietaisas sukurtas taip, kad juo galėtų naudotis ir medicininio išsilavinimo neturintys žmonės: jis pats analizuoja širdies ritmą, pats sprendžia, ar reikia impulso, ir garsu bei vaizdu nurodo kiekvieną žingsnį. Ministerija atskirai pabrėžia, kad net jei žmogus neturi specialių gaivinimo įgūdžių, atlikti defibriliaciją telefonu padės greitosios pagalbos dispečeris.

Iš to neišplaukia, kad mokymai nereikalingi. Aparatas pasako, ką daryti su elektrodais, bet nepasako, kaip atpažinti, kad žmogui sustojo širdis, ir nespaudžia krūtinės už jus. Praktikoje sunkiausia dalis yra pirmosios kelios sekundės: suprasti, kad tai ne alpimas, ir pradėti veikti nedvejojant.

Tai patvirtina ir privalomojo mokymo turinys. Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinės programos, kuri trunka 8 akademines valandas, antroji tema yra „Pradinis gaivinimas. Pradinis gaivinimas naudojant išorinį širdies defibriliatorių“. Tęstinėje programoje, kuri trunka 4 akademines valandas, pirmoji tema yra pradinio gaivinimo įgūdžių kartojimas ir gaivinimas naudojant išorinį defibriliatorių. Kitaip tariant, darbuotojai, kuriuos įmonė apmoko pagal veiklos sritį 006 kaip atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, su AED dirba jau per mokymus.

Būtent todėl mokymai yra pirmas žingsnis, o aparatas – antras. Apmokytas kolektyvas be defibriliatoriaus vis tiek pradės gaivinti ir padidins galimybes. Defibriliatorius be apmokytų žmonių dažniausiai lieka kaboti ant sienos.

Kaip praktiškai atrodo gaivinimas ir kokią vietą jame užima aparatas, plačiau rašome gaivinimo puslapyje, o bendrąsias darbdavio pareigas aptarėme tekste apie darbdavio atsakomybę organizuojant pirmąją pagalbą.

Kiek tai kainuoja ir kaip pagrįsti išlaidas?

Konkrečių kainų šiame tekste sąmoningai nenurodome, nes jos priklauso nuo modelio, komplektacijos ir tiekėjo, o pasenusi kaina klaidina labiau nei jos nebuvimas. Planuodami biudžetą įvertinkite ir sieninę spintelę, ženklinimą, atsarginį elektrodų komplektą bei periodinį jų keitimą pasibaigus galiojimui, o ne vien patį aparatą.

Vertinant grąžą padeda paprastas perrašymas. Sprendimas priimamas ne dėl vieno prietaiso, o dėl to, ar įmonė pajėgi savarankiškai veikti pirmąsias dešimt minučių. Į tą patį krepšelį įeina apmokytų darbuotojų skaičius kiekvienoje pamainoje, tvarkingi pirmosios pagalbos rinkiniai, aiškus veiksmų planas ir žinojimas, kur yra aparatas. Defibriliatorius sustiprina visa tai, bet vienas nepakeičia nieko.

Kontrolinis sąrašas darbdaviui

1. Patikrinkite, ar pirmosios pagalbos rinkiniai atitinka privalomą trylikos pozicijų sudėtį ir ar nėra pasibaigusio galiojimo priemonių.
2. Įvertinkite AED poreikį pagal aukščiau pateiktus kriterijus ir įrašykite išvadą į profesinės rizikos vertinimo dokumentus.
3. Pasitikrinkite realų greitosios atvykimo laiką į savo objektą, o ne miesto vidurkį.
4. Jei sprendžiate pirkti, pirmiausia nusibrėžkite vietą, o tik tada rinkitės modelį.
5. Pamatuokite kelią nuo tolimiausios darbo vietos iki numatytos vietos ir atgal.
6. Užtikrinkite prieigą visą darbo laiką, įskaitant naktines pamainas ir savaitgalius.
7. Paženklinkite aparatą taip, kad jį rastų ir tas, kuris jūsų įmonėje pirmą kartą.
8. Paskirkite atsakingą asmenį ir įtraukite elektrodų bei baterijos galiojimą į priežiūros grafiką.
9. Užregistruokite aparatą Greitosios medicinos pagalbos tarnybos duomenų bazėje.
10. Apmokykite pakankamai darbuotojų, kad kiekvienoje pamainoje būtų bent vienas mokantis gaivinti.

Dažnai užduodami klausimai

Ar įmonei privaloma turėti defibriliatorių?

Šiuo metu bendros tokios pareigos nėra. Privalomo pirmosios pagalbos rinkinio sudėtyje defibriliatoriaus nėra, o galiojančioje Sveikatos sistemos įstatymo redakcijoje jie neminimi. Ministerija yra parengusi pataisų projektą, kuris dalį objektų įpareigotų aparatus įsirengti, tačiau kol projektas nepriimtas, sprendimą priima pati įmonė.

Ar darbuotojas gali turėti teisinių problemų, jei panaudojo AED, o žmogus mirė?

Pirmoji pagalba yra veiksmai, kurių imasi šalia esantys žmonės iki atvykstant medikams, o aparatas impulsą leidžia tik tada, kai pats nustato tam esantį ritmą. Baimė pakenkti yra dažniausia priežastis nieko nedaryti, nors nesiimant veiksmų tikimybė išgyventi mažėja sparčiausiai. Konkrečias atsakomybės ribas verta aptarti su įmonės teisininku.

Kur geriausia kabinti aparatą gamybos įmonėje?

Bendro naudojimo, visą parą pasiekiamoje vietoje: prie pagrindinio įėjimo, valgykloje ar centriniame koridoriuje. Vertinkite ne atstumą metrais, o laiką į abi puses nuo tolimiausios darbo vietos.

Kaip dažnai reikia tikrinti defibriliatorių?

Praktiška tikrinti kas mėnesį kartu su pirmosios pagalbos rinkiniu: būsenos indikatorių, elektrodų vientisumą ir galiojimo datas. Pasibaigusio galiojimo priemones rinkinyje laikyti draudžiama, todėl datų sekimas yra ne rekomendacija, o tvarkos dalis.

Ar reikia registruoti aparatą valstybinėje sistemoje?

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba valdo defibriliatorių duomenų bazę ir kviečia valdytojus užregistruoti savo aparatus. Registracija savanoriška, tačiau užregistruotą prietaisą mato dispečeriai ir gali nukreipti prie jo skambinantįjį.

Ar užtenka apmokyti vieną darbuotoją?

Vieno žmogaus paprastai nepakanka: jis serga, atostogauja, dirba kita pamaina arba pats gali būti nukentėjusysis. Skaičių verta sieti su pamainomis, objektų skaičiumi ir darbuotojų kaita, o ne su minimaliu formaliu reikalavimu.

Ar apmokyti darbuotojai turi kartoti mokymus?

Taip. Pagal privalomojo mokymo tvarką už pirmosios pagalbos suteikimą atsakingi darbuotojai mokomi pagal pagrindinę 8 akademinių valandų programą, o vėliau žinias kartoja pagal tęstinę 4 akademinių valandų programą. Gaivinimo įgūdžiai be kartojimo nyksta greičiausiai iš visų.

Kaip pasiruošti praktiškai

Jei planuojate defibriliatorių, pradėkite nuo žmonių. Įmonėms ir įstaigoms pirmosios pagalbos mokymus rengiame visoje Lietuvoje, jūsų patalpose arba nuotoliniu būdu. Dėl mokymų kolektyvui ir dėl gaivinimo praktikos su mokomuoju aparatu susisiekite, o darbuotojui, kuriam pažymėjimo reikia individualiai, tinka pirmosios pagalbos pažymėjimo kursas.

Naudinga peržiūrėti ir tai, kas jau turi būti jūsų darbovietėje: pirmosios pagalbos vaistinėlės sudėtį verta pasitikrinti tą pačią dieną, kai vertinate AED poreikį.