Ar BCG vakcina gali apsaugoti nuo COVID-19?

Australijoje ir Europoje vykdomi klinikiniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti skiepijimo BCG vakcina efektyvumą mažinant COVID-19 paplitimą ir simptomų sunkumą didelės rizikos grupėse, tokiose kaip sveikatos priežiūros darbuotojai ir vyresnio amžiaus žmonės.
Mokslininkai, anksčiau tyrę BCG poveikį kitoms ligoms nei tuberkuliozė, teigia, kad BCG vakcina didelio sergamumo šalyse 30-50 % mažina bendrą vaikų mirtingumą dėl kvėpavimo takų ligų ir naujagimių sepsio atvejus. Du klinikiniai suaugusiųjų tyrimai Pietų Afrikoje ir Indonezijoje rodo panašų poveikį – 70 % sumažėja kvėpavimo takų ligų.
Prieš du dešimtmečius mokslininkų grupė Bisau Gvinėjoje Vakarų Afrikoje vertinusi skiepų poveikį bendrai žmonių sveikatai nustatė, kad BCG skiepai naujagimiams, buvo susiję su beveik du kartus mažesniu mirtingumu – daug didesniu nei būtų galima paaiškinti dėl jų poveikio nuo tuberkuliozės. Tuo metu mirštama buvo beveik tik nuo infekcinių ligų. Tai leido daryti prielaidą, kad BCG turi „nespecifinį poveikį ir apsaugo nuo kitų infekcinių ligų“. Be to, pastebėta, kad tarp tų, kurie buvo skiepyti BCG, BCG randas (sėkmingo skiepo rodiklis) buvo susijęs su dideliu mirtingumo sumažėjimu.
Per pastaruosius dešimtmečius buvo nustatyta, kad BCG aktyvina fagocitus. Šie suaktyvinti fagocitai geriau pasiruošę ginti nuo bakterijų ir virusų.
Daug epidemiologinių tyrimų parodė, kad BCG vakcina gali paskatinti gerą apsaugą nuo infekcinių ligų, kitų nei tuberkuliozė: vadinamąjį nespecifinį poveikį. Be to, yra klinikinių ir eksperimentinių įrodymų, kad BCG skiepai saugo nuo kvėpavimo takų sincitinių virusų, žmogaus papilomos virusų ir herpes simplex virusų, sumažėja A gripo virusų koncentracija, todėl mažesnis uždegimas ir mažiau pažeidžiami plaučiai. BCG skiepai sumažina virusų kiekį kraujyje ir sukelia stipresnę imuninę reakciją į virusus, palyginus su placebu tarp sveikų savanorių, paskiepytų nuo geltonosios karštligės.
Dar reikia išsiaiškinti, kokios BCG vakcinos padermės veiksmingiausios. Yra daug įvairių BCG padermių, kurios labai skiriasi savo galimybėmis apsaugoti nuo tuberkuliozės, jos turi įvairų kiekį gyvybingų bakterijų, be to, kaip atrodo, jų nespecifinis poveikis skirtingas. Pvz., Danijos mokslininkai naudojo Danijos BCG, bet neseniai atlikti tyrimai Indijoje parodė, kad Rusijos BCG neturi jokio poveikio naujagimių mirtingumui.
Mažo sergamumo vietose, kaip parodė neseniai Danijoje ir Australijoje atlikti tyrimai, BCG skiepai nėra labai naudingi naujagimiams. Dar nėra duomenų apie BCG skiepų poveikį bendrai koronavirusams arba COVID-19. Keliose valstybėse pradėti tyrimai gali trukti 2-6 mėn., kad galima būtų nustatyti, ar BCG skiepai apsaugo nuo COVID-19, priklausomai nuo epidemijos šiose šalyse dinamikos ir BCG skiepų poveikio stiprumo. Mokslininkų nuomone, nėra prasmės didelės rizikos grupėms skiepytis, kol tyrimai nebus atlikti. Dėl to galėtų pritrūkti skiepų naujagimiams besivystančiose šalyse. BCG gaminama mažais kiekiais – tik tiek dozių, kiek reikia pagal dvejopą paskirtį šiuo metu: kūdikių apsaugai nuo tuberkuliozės TB endeminėse šalyse ir kai kurių rūšių pūslės vėžiui gydyti. Nors gausu įrodymų apie BCG naudingą nespecifinį poveikį vaikams, mažai žinoma apie jų poveikį suaugusiesiems arba vyresnio amžiaus žmonėms. Šiuo metu negalima teigti, kad šie skiepai nepakenks suaugusiesiems arba vyresnio amžiaus žmonėms. Nors tyrimai parodė, kad palaikomieji skiepai galimi ir saugūs. Yra mokslininkų, manančių, kad verta skiepyti pirmą kartą arba skirti palaikomąją skiepų dozę.