Atsakingas antibiotikų vartojimas

Klinikinėje praktikoje medikai dažnai susiduria su dviem kraštutinumais: vieni prašo antibiotikų „dėl viso pikto“, kiti – vos pasijutę geriau juos nutraukia. Abi klaidos pavojingos. Antibiotikai veikia tik bakterijas, o ne virusus (peršalimą, gripą, daugumą ūminių kvėpavimo takų infekcijų). Kai antibiotikai vartojami be reikalo arba netaisyklingai, bakterijos „išmoksta“ prie jų prisitaikyti – išsivysto antimikrobinis atsparumas. Tuomet gydymas tampa ilgesnis, sudėtingesnis ir brangesnis, o kartais – nebeveiksmingas.

Kada antibiotikai gali būti reikalingi?

Kai yra bakterinės infekcijos požymių: pūlingos anginos, sinusito, šlapimo takų infekcijos, tam tikrų plaučių uždegimų ar odos pūlingų infekcijų. Sprendimą priima tik gydytojas, atlikęs apžiūrą, įvertinęs simptomus ir tyrimų rezultatus. (pvz., CRB, PGR/greituosius testus, pasėlį).

Kaip teisingai vartoti antibiotikus?

Jei jau gydytojas jums paskyrė antibiotikus, būtinai vartokite tokią dozę, taip dažnai ir tiek laiko kiek yra paskirta. Net jei pasijuntate geriau, kursą baikite iki galo – taip užkertamas kelias atsirasti atsparioms bakterijoms. Nevartokite namuose rastų „likučių“, nesidalykite vaistais su artimaisiais, nekeiskite dozės ar intervalų savo nuožiūra. Jei pasireiškė šalutinis poveikis (bėrimas, viduriavimas, kvėpavimo apsunkimas) – nedelsdami kreipkitės į specialistą konsultacijos.

Vaikams ir šeimai

Vaikams, sergantiems virusinėmis infekcijomis, antibiotikų dažniausiai nereikia. Svarbiausia stebėti simptomus. Labai svarbu duoti gerti pakankamai skysčių, mažinti karščiavimą mažinimas pagal amžių, plauti nosį ir stebėti vaiko būklę.
Nedelsiant kreipkitės pagalbos, jei atsiranda bent vienas iš šių požymių: apsunkintas kvėpavimas, ryškus vangumas ar mieguistumas, nevaldomas (užsitęsęs) karščiavimas, įsitempęs kaklas (kaklo rigidiškumas), pasikartojantis vėmimas arba naujai atsiradęs bėrimas kartu su karščiavimu.

Kodėl tai svarbu visiems?

Kiekvienas be reikalo išgertas antibiotikas didina antimikrobinio atsparumo riziką ne tik jums, bet ir visai visuomenei. Atsparios bakterijos lengvai plinta namuose, darželiuose, mokyklose ir ligoninėse, sukeldamos sunkesnes, ilgiau trunkančias ir sunkiau gydomas infekcijas. Todėl atsakingas, tik pagal gydytojo nurodymus antibiotikų vartojimas padeda išsaugoti šių vaistų veiksmingumą tiems atvejams, kai jie iš tiesų būtini ir gali išgelbėti gyvybę ar sutrumpinti ligos periodą.

Kaip prisidėti dar daugiau?

Laiku padaryti skiepai (pvz., nuo gripo ir pneumokoko), taisyklinga rankų higiena, saikingas ir tikslingas dezinfekavimo priemonių naudojimas bei ankstyvas kreipimasis į gydytoją padeda sumažinti bakterinių komplikacijų riziką ir apsaugo pažeidžiamiausius šeimos narius. Vizito metu drąsiai paprašykite savo gydytojo paaiškinti, kodėl antibiotikas skiriamas arba kodėl jo nereikia, kokie tyrimai (jei reikia) padeda atskirti virusinę ir bakterinę infekciją, ir kokios alternatyvios priemonės (skysčiai, karščiavimo mažinimas pagal amžių, nosies higiena, poilsis) bus veiksmingiausios jūsų konkrečioje situacijoje.

Esmė paprasta: antibiotikai tai nėra „greitas sprendimas“ kiekvienu atveju sunegalavus. Tai tikslinis gydymas, kuris skiriamas tada, kai jis iš tiesų būtinas ir gali pakeisti ligos eigą. Kiekvieną kartą, kai pasirenkame vartoti antibiotiką atsakingai – pasitarę su gydytoju, laikydamiesi dozės ir kurso trukmės – mes saugome ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikatą. Taip padedame išlaikyti šių vaistų veiksmingumą ateičiai, kad prireikus jie veiktų tiems, kuriems gali būti gyvybiškai svarbūs.

Norite Išmokti teikti pirmąją pagalbą vaikams Registruokitės į „Pirmosios pagalbos tėvams“ praktinius mokymus, kuriose mokysimės gaivinti kūdikį ir vaiką, mokysimės padėti užspringus, prasidėjus alerginei reakcijai, ar susižalojus bei sužinosite kaip elgtis jei vaikui ar kūdikiui pakilo temperatūra. https://militra.lt/product/vaiku-ir-kudikiu-pirmosios-pagalbos-mokymai/

DUK: antibiotikų vartojimas

Klausimas: Ar antibiotikai gydo peršalimą ir gripą?

Atsakymas: Ne. Peršalimą ir gripą dažniausiai sukelia virusai, todėl antibiotikai neveikia. Jie skiriami tik nustačius bakterinę infekciją.

Klausimas: Kodėl reikia baigti visą antibiotikų kursą?

Atsakymas: Nutraukus gydymą anksčiau, dalis bakterijų gali išlikti ir tapti atsparesnės. Baigdami kursą iki galo, mažinate atkryčio ir atsparumo riziką.

Klausimas: Ar galiu vartoti „likusius“ antibiotikus iš ankstesnio karto?

Atsakymas: Ne. Likę vaistai gali būti netinkami esamai infekcijai. Neteisinga dozė, trukmė ar neteisingai parinktas vaistas skatina bakterijų atsparumą ir gali pakenkti.

Klausimas: Kada tikėtis, kad antibiotikai pradės veikti?

Atsakymas: Pirmieji pagerėjimo požymiai dažniausiai pasirodo per 24–72 valandas. Jei būklė negerėja ar blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Klausimas: Kokie požymiai reiškia, kad reikia skubios pagalbos?

Atsakymas: Dusulys, krūtinės skausmas, ryškus vangumas ar sumišimas, kaklo rigidiškumas, stiprus ar užsitęsęs karščiavimas, naujai atsiradęs bėrimas su karščiavimu.

Klausimas: Ar galima vartoti probiotikus kartu su antibiotikais?

Atsakymas: Dažnai taip — tai gali mažinti viduriavimo riziką. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamiausio preparato, vartojimo laiko ir suderinamumo.

Klausimas: Ar galima vartojant antibiotikus vartoti alkoholį?

Atsakymas: Rekomenduojama vengti. Kai kurie antibiotikai su alkoholiu sąveikauja, be to, alkoholis gali ilginti gijimo procesą.

Klausimas: Kaip galiu prisidėti mažinant atsparumą visuomenėje?

Atsakymas: Vartokite antibiotikus tik su gydytojo receptu, laikykitės vartojimo dozės ir kurso, skiepykitės, laikykitės rankų higienos, nesidalykite savo vaistais su kitais ir jų nevartokite „profilaktiškai“.