Elektrinių paspirtukų traumos: kodėl jų skaičius auga

Vienas žvilgsnis į šoną, viena duobė šaligatvyje, viena šlapia danga – ir jūs jau patiriate elektrinio paspirtuko traumą. Sekundės dalis, kurios dažnai užtenka, kad smagi kelionė namo virstų vizitu pas traumatologą. Lietuvoje su elektriniais paspirtukais susijusių sužalojimų skaičius kasmet auga, o medikų patirtis rodo, kad dauguma jų – ne dėl avarijų su kitomis transporto priemonėmis, bet dėl paties vairuotojo nesuvaldyto griuvimo.

Elektrinių paspirtukų traumos: ką sako statistika

Vien Vilniuje per vieną sezoną į gydymo įstaigas kreipiasi šimtai paspirtukininkų, o maždaug dešimtadalis šių traumų laikomos sunkiomis. Medikų duomenimis, apie du trečdaliams į ligoninę patenkančių pacientų prireikia chirurginio gydymo. Dažniausiai patiriami sužalojimai pasiskirsto taip:

rankų ir kojų lūžiai, patempimai, plaštakos bei riešo traumos;
galvos ir veido sužalojimai – nuo nubrozdinimų iki smegenų sukrėtimų;
žandikaulių ir dantų traumos po stačios griuvimo trajektorijos;
stuburo bei dubens kaulų lūžiai, galintys turėti ilgalaikių pasekmių.

Liūdna detalė – iš visų į ligoninę patekusių paspirtukininkų vos kas dešimtas avarijos metu dėvėjo šalmą.

Dažniausios paspirtukų avarijų priežastys

Mikrojudumo priemonių saugumo specialistai išskiria kelias pasikartojančias situacijas: nelygi ar duobėta kelio danga, šlapias arba pašalęs paviršius, per didelis greitis sankryžose, važiavimas dviese, dėmesio blaškymas telefonu ar ausinėmis. Pavasarį rizika ypač išauga, nes po žiemos atsiveria daugiau dangos pažeidimų, o ankstyvą rytą paviršius gali būti slidus.

Maksimalus leistinas elektrinio paspirtuko greitis Lietuvoje – 20 km/h, o važiuojant pro pėsčiuosius – tik 7 km/h. Šių ribų viršijimas yra viena pagrindinių sunkių traumų priežasčių.

Šalmas paspirtukininkams: nebe rekomendacija, o pareiga

Nuo 2026 m. pradžios visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, neatsižvelgiant į amžių ar važiavimo vietą, privalo dėvėti šalmą. Jeigu paspirtukas nuomojamas, šalmą turi suteikti nuomotojas. Moksliniai tyrimai rodo, kad šalmas gali sumažinti sunkių galvos traumų riziką iki 70 procentų – tai vienas efektyviausių prevencijos sprendimų.

Pirmoji pagalba po paspirtuko avarijos

Pamatę pargriuvusį paspirtukininką, pirmiausia užtikrinkite saugumą – pasitraukite nuo važiuojamosios dalies. Patikrinkite, ar nukentėjusysis sąmoningas ir kvėpuoja. Jei jis be sąmonės, bet kvėpuoja, paguldykite šoninėje saugioje padėtyje. Esant matomam kraujavimui, švariu audiniu spauskite žaizdą. Įtariant stuburo pažeidimą – nejudinkite žmogaus iki medikų atvykimo. Visais atvejais skambinkite 112.

Galvos traumos pavojingos tuo, kad simptomai gali pasireikšti vėliau. Net jei nukentėjusysis atrodo gerai, jį būtina stebėti 24 valandas. Stiprus galvos skausmas, pykinimas, kalbos ar regėjimo sutrikimai, neįprastas mieguistumas – nedelsiant kreiptis į medikus.

Kaip pasiruošti: pirmosios pagalbos žinios kasdienybėje

Elektrinių paspirtukų traumos tampa nauju kasdienybės iššūkiu, todėl pirmosios pagalbos kursai aktualūs ne tik medikams ar darbdaviams, bet ir kiekvienam miesto gyventojui. Mokymuose praktiškai išmokstama įvertinti situaciją, atpažinti gyvybei pavojingus požymius bei tinkamai veikti iki greitosios atvykimo – įgūdis, galintis išgelbėti gyvybę gatvėje, namuose ar darbe.

📩 Norintiems sudalyvauti mūsų pirmosios pagalbos mokymuose spauskite čia.