Gripo profilaktika

Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz., liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra virusas, ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną). Apskaičiuota, kad vienas sergantis gripu gali užkrėsti keturis asmenis.

Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų

Pagrindinė gripo prevencijos priemonė yra skiepai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad paskiepyti asmenys 34–44 proc. rečiau lankosi pas gydytojus, praranda 32–45 proc. mažiau darbingų darbo dienų, sunaudoja 25 proc. mažiau antibiotikų, skirtų bakterinėms gripo komplikacijoms gydyti.

Gripo profilaktika kur kas pigesnė ir efektyvesnė priemonė nei susirgusiųjų gydymas.

Gyventojai raginami pasiskiepyti nuo gripo nemokamai

Primename, kad pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais rudens–žiemos laikotarpiu, kadangi reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio−vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu. Valstybės biudžeto lėšomis gali pasiskiepyti asmenys, priklausantys šioms rizikos grupėms:

• 65 m. ir vyresni asmenys;
• Nėščiosios;
• Asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• Asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Gyventojai, priklausantys rizikos grupėms ir norintys pasiskiepyti, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kitos gripo profilaktikos priemonės

• Kuo dažniau plauti rankas su muilu ir vandeniu (jei nėra galimybės nusiplauti rankų, jas galima valyti rankų antiseptiku);
• Neplautomis rankomis neliesti burnos, nosies ir akių;
• Vengti liesti durų rankenas, turėklus ir kitus daiktus, kurie galėjo būti liečiami kitų žmonių;
• Kuo dažniau vėdinti patalpas;
• Kuo dažniau valyti patalpas drėgnuoju būdu;
• Kosint  ir čiaudint užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai –alkūnės linkyje);
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis ir masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir apavą;
• Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų;
• Pajutus gripo simptomus, patariama neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose.

Gripas negydomas antibiotikais

Gripas yra virusinės kilmės kvėpavimo takų infekcija, todėl gydymas antibiotikais yra neveiksmingas. Antibiotikai skiriami tik išsivysčius bakterinės kilmės komplikacijai.