Legioneliozės prevencija baseinuose ir pirtyse: reikalavimai

Įsivaizduokime įprastą situaciją. Kauno rajone veikiantis sveikatingumo centras po trijų savaičių remonto vėl atveria duris. Vadovė Vaida apžiūri patalpas, patikrina baseino vandens rodiklius ir nusprendžia, kad viskas tvarkinga: metinis vandens tyrimas legionelėms atliktas pavasarį, protokolas segtuve. Tačiau tvarka reikalauja dar vieno tyrimo – atlikto būtent po vandens tiekimo sistemos remonto. Tokio niekas neužsakė, nes atrodė, kad metinio pakanka. Ir tai ne vien dokumento klausimas: užsistovėjęs drungnas vanduo vamzdynuose tris savaites yra tiesiog idealios sąlygos legionelėms daugintis.

Šis tekstas paaiškina, kokie legioneliozės prevencijos reikalavimai galioja baseinų, pirčių ir sveikatingumo paslaugų teikėjams Lietuvoje, kaip dažnai reikia tirti vandenį, kokios temperatūros privaloma laikytis ir ką daryti radus legionelių.

Svarbu: ši informacija yra edukacinė ir neatstoja galiojančių teisės aktų teksto ar priežiūros institucijos konsultacijos. Prieš priimdami sprendimus pasitikrinkite galiojančią higienos normų suvestinę redakciją, o kilus abejonių kreipkitės į NVSC. Įtarus susirgimą – kreipkitės į gydytoją.

Trumpas atsakymas: ko reikalaujama iš baseinų ir pirčių

Legioneliozės prevencija baseinuose ir pirtyse remiasi trimis ramsčiais. Pirma, geriamojo ir karšto vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti turi būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus, o papildomai – kai sistema pradedama naudoti po ilgesnės nei vieno mėnesio pertraukos, po rekonstrukcijos ar remonto ir diagnozavus susirgimų legionelioze. Antra, būtinas tinkamas temperatūros režimas: karštas vanduo vartotojo čiaupe – ne žemesnis kaip 50 °C, geriamasis (šaltas) – ne aukštesnis kaip 20 °C. Trečia, reikalinga reguliari vandens sistemų, dušo galvučių ir baseino įrangos priežiūra. Tyrimų protokolai saugomi ne trumpiau kaip 2 metus, o klientus aptarnaujantys darbuotojai privalo turėti galiojančius higienos įgūdžių ir pirmosios pagalbos pažymėjimus.

Kas yra legioneliozė ir kodėl ji aktuali baseinų bei pirčių verslui?

Legioneliozė – tai Legionella bakterijų sukeliamų ligų grupė. NVSC skiria dvi pagrindines formas: legionierių ligą, kuriai būdingas plaučių uždegimas, ir Pontiako karštligę – lengvesnę ūminę kvėpavimo takų ligą be plaučių uždegimo. Europoje dažniausias sukėlėjas – Legionella pneumophila.

Legionierių ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 2–10 dienų (kartais iki 14). Liga prasideda karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmais bei sausu kosuliu, kuris gali progresuoti iki sunkaus plaučių uždegimo. Pontiako karštligės inkubacinis periodas – 1–2 dienos, ir nuo jos dažniausiai pasveikstama savaime.

Kaip užsikrečiama?

Užsikrečiama įkvėpus bakterijomis užteršto aerozolio – smulkių vandens lašelių, kurie susidaro tekant vandeniui iš dušo ar čiaupo, kylant burbulams sūkurinėje vonioje, veikiant dekoratyviniams fontanams ar purkštuvams. Kuo smulkesni lašeliai, tuo jie pavojingesni, nes pasiekia apatinius kvėpavimo takus.

Du dalykai, kuriuos svarbu žinoti ir darbuotojams, ir klientams: legioneliozė neplinta geriant vandenį ir neperduodama nuo žmogaus žmogui. Todėl užsikrėtimo rizika siejama ne su vandens kokybe geriant, o su vandens sistemų priežiūra.

Kodėl būtent baseinai ir pirtys?

Baseinuose, pirtyse ir sveikatingumo centruose susikaupia beveik visi rizikos veiksniai iš karto: daug dušų ir čiaupų, sūkurinės vonios ir purškiamos vandens sistemos, netolygus vandens naudojimas per parą, sezoniškumas ir laikinai nenaudojamos vamzdynų atšakos. Būtent stovinčiame drungname vandenyje bakterijos dauginasi sparčiausiai.

Todėl legioneliozės profilaktika nėra vien medicininė tema – tai paslaugų teikėjo teisinė pareiga ir viena iš dažniausiai tikrinamų sričių.

Kokioje temperatūroje legionelės dauginasi?

Temperatūra – svarbiausias valdomas veiksnys. NVSC nurodo, kad legionelėms daugintis palankiausias 20–45 °C temperatūros stovintis vandentiekio vanduo, o žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje bakterijos nesidaugina. Papildomai palankias sąlygas sudaro nuosėdos, apnašos ir silpna vandens cirkuliacija sistemose.

Iš to kyla paprasta taisyklė, kurią verta įrašyti į vidaus tvarką: karštas vanduo turi likti karštas, šaltas – šaltas, o stovinčio vandens turi būti kuo mažiau. Vasarą karšto vandens temperatūros savavališkai mažinti taupymo sumetimais negalima – tai tiesiogiai didina riziką.

Ko reikalauja HN 109:2016 iš baseinų paslaugų teikėjų?

Baseinams taikoma Lietuvos higienos norma HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai” (patvirtinta SAM 2005-07-12 įsakymu Nr. V-572; HN 109:2016 redakcija galioja nuo 2017-05-01, suvestinė redakcija – nuo 2025-04-08). Su legioneliozės profilaktika tiesiogiai susiję šie reikalavimai.

• Vandens tyrimas legionelėms (59 p.). Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliekamas geriamojo ir karšto vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti. Papildomi tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po sistemos rekonstrukcijos ar remonto, taip pat kai diagnozuojama susirgimų legionelioze. Tyrimų protokolai saugomi ne trumpiau kaip 2 metus.
• Legionelės karšto vandens baseinuose (5 priedas). Karšto vandens baseinuose, pavyzdžiui, sūkurinėse voniose, legionelių (Legionella spp.) 100 ml vandens neturi būti, o tyrimai atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Tai atskiras, dažnesnis reikalavimas nei metinis geriamojo ir karšto vandens tyrimas.
• Geriamojo vandens temperatūra (31 p.). Geriamojo vandens čiaupe temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 20 °C (išmatavus po 2 minučių, kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo).
• Metinis sistemos valymas (54 p.). Ne rečiau kaip vieną kartą per metus išleidžiamas visos sistemos vanduo, baseino dugnas ir sienos valomi aukšto slėgio įranga ir dezinfekuojami; valoma ir dezinfekuojama vandens persipildymo arba sieninių rinktuvų sistema, vandens balanso rezervuaras, taip pat vandens purkštukai, jeigu juos galima išimti.
• Savaitinis valymas (56 p.). Ne rečiau kaip kartą per savaitę valoma baseino vandens persipildymo arba sieninių rinktuvų sistema, nuimamos ir dezinfekuojamos grotelės.
• Darbuotojų mokymai (10 p.). Baseinų paslaugas teikiantys asmenys, tiesiogiai susiję su vartotojų aptarnavimu, turi būti išklausę privalomuosius higienos įgūdžių ir pirmosios pagalbos mokymo kursus ir turėti pažymėjimus, kurie laikomi paslaugų teikimo vietoje.

Ko reikalauja HN 39:2016 iš pirčių paslaugų teikėjų?

Pirtims galioja atskira norma – HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai” (patvirtinta SAM 2005-07-21 įsakymu Nr. V-595; HN 39:2016 redakcija galioja nuo 2017-05-01, suvestinė redakcija – nuo 2025-03-11). Legioneliozės požiūriu reikalavimai iš esmės sutampa su baseinų norma.

• Vandens tyrimas legionelėms (40 p.) – toks pat kaip baseinuose: ne rečiau kaip kartą per metus, papildomai po ilgesnės nei mėnesio pertraukos, po rekonstrukcijos ar remonto ir diagnozavus susirgimų; protokolai saugomi ne trumpiau kaip 2 metus.
• Geriamojo vandens temperatūra (30 p.) – čiaupe ne aukštesnė kaip 20 °C (matuojant po 2 minučių).
• Dušo galvučių priežiūra (36 p.). Dušo ragelių galvutės valomos ir dezinfekuojamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tai vienas paprasčiausių ir kartu veiksmingiausių veiksmų, nes būtent dušo galvutė sukuria smulkiausią aerozolį.
• Kasdienis valymas (35 p.). Duše ir tualete esantys įrenginiai valomi ir dezinfekuojami kasdien.
• Leidimas-higienos pasas (5 p.) ir pirmosios pagalbos rinkinys gerai matomoje vietoje (7 p.).
• Darbuotojų mokymai (8 p.) – privalomieji higienos įgūdžių ir pirmosios pagalbos mokymai, pažymėjimai laikomi paslaugų teikimo vietoje. Taip pat privaloma pasitikrinti sveikatą, o asmens medicininė knygelė (forma Nr. 048/a) laikoma paslaugų teikimo vietoje.

Karšto vandens sauga: ką nustato HN 136:2023

Nuo 2023 m. liepos 1 d. galioja HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai” (patvirtinta SAM 2023-06-20 įsakymu Nr. V-710). Ji privaloma tiems, kas projektuoja, stato, rekonstruoja, remontuoja, įrengia ir eksploatuoja pastatų vidaus vandentiekio sistemas, karšto vandens tiekėjams bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams. Būtent šioje normoje nustatyta pagrindinė temperatūros riba.

• Temperatūra (6.2 p.). Karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (išmatavus po 1 minutės, kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), sudarant technines prielaidas vandens šildytuve temperatūrą padidinti taip, kad vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 °C.
• Mikrobiologinis rodiklis (6.1 p.). 1 ml vandens mėginyje, paimtame iš bet kurios pastato karšto vandens grąžinimo vamzdyno vietos, turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų kultivuojant 37 °C temperatūroje.
• Kada tirti (7 p.). Legionella bakterijų tyrimas karštame vandenyje atliekamas, kai pastato karšto vandens sistema ar jos dalis pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po rekonstravimo ar remonto arba kai diagnozuojami vartotojų susirgimai legionelioze.
• Informavimas (10 p.). Apie planuojamą karšto vandens sistemos dezinfekciją, jos datą, laiką, tikslus, trukmę ir saugos priemones vartotojai turi būti informuoti raštu ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.

Ką daryti radus legionelių: veiksmų ribos

HN 136:2023 8 punkte nustatyti aiškūs veiksmai pagal rastą bakterijų kiekį.

Rastas legionelių kiekis 1 litre karšto vandens	Ką privaloma daryti
Daugiau nei 1 000, bet mažiau nei 10 000	Patikrinti vandens tiekimo sistemą, nustatyti galimą taršos priežastį, koreguoti esamas ir (arba) imtis naujų legioneliozės profilaktikos priemonių
Daugiau nei 10 000	Patikrinti sistemą, nustatyti taršos priežastį, sistemą išvalyti ir padaryti nekenksmingą, koreguoti esamas ir (arba) imtis naujų profilaktikos priemonių, po to atlikti pakartotinį mikrobiologinį tyrimą

Cheminė karšto vandens dezinfekcija atliekama tik Lietuvoje įteisintais biocidiniais produktais. Naudojant chloro pagrindo produktus, laisvojo chloro koncentracija sistemą užpildančiame vandenyje keturias valandas turi būti 50 mg/l, o vandens temperatūra – ne didesnė kaip 30 °C, arba taikomos kitos autorizacijos liudijime nurodytos sąlygos. Baigus dezinfekciją sistema plaunama geriamuoju vandeniu, kol laisvojo chloro koncentracija nebeviršija 1 mg/l.

Kas pasikeitė 2025 metais?

Abi normos 2025 m. buvo atnaujintos: HN 39:2016 – SAM 2025-03-10 įsakymu Nr. V-188 (suvestinė redakcija nuo 2025-03-11), HN 109:2016 – SAM 2025-04-04 įsakymu Nr. V-306 (suvestinė redakcija nuo 2025-04-08).

Svarbiausias praktinis pokytis legioneliozės srityje – panaikintas reikalavimas periodiškai kelti vandens temperatūrą karšto vandens tiekimo sistemoje. Iki tol galiojusi nuostata reikalavo temperatūrą kas 3 mėnesius profilaktiškai pakelti iki 66 °C ir išlaikyti ne mažiau kaip 25 minutes (HN 39:2016 39 p. ir HN 109:2016 58 p.); abu šie punktai neteko galios. Vietoje jų akcentas perkeltas į periodinius vandens tyrimus ir nuolatinį tinkamos karšto vandens temperatūros palaikymą pagal HN 136:2023.

Kartu iš abiejų normų išbraukti ir punktai, nustatę veiksmus radus legionelių (HN 39:2016 41 p. ir HN 109:2016 60 p.). Jie nedingo – reikalavimas nebedubliuojamas, nes veiksmų ribos dabar nustatytos HN 136:2023 8 punkte, apie kurį rašoma aukščiau.

Tai nereiškia, kad reikalavimai sušvelnėjo. Priešingai: nuolatinis 50 °C palaikymas čiaupuose ir metinis tyrimas yra sunkiau „pamirštami” nei retas terminis apdorojimas, o jų vykdymą lengviau patikrinti pagal dokumentus.

Praktinis kontrolinis sąrašas darbdaviui

Šį sąrašą galima perkelti į vidaus tvarkos aprašą ir priežiūros žurnalą.

☐ Metinis geriamojo ir karšto vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms – suplanuotas ir atliktas akredituotais tyrimų metodais (HN 109:2016 70 p.).
☐ Karšto vandens baseinuose (sūkurinėse voniose) – legionelių tyrimas kas ketvirtį.
☐ Papildomas tyrimas užsakytas: po ilgesnės nei mėnesio pertraukos, po remonto ar rekonstrukcijos, diagnozavus susirgimų.
☐ Tyrimų protokolai saugomi paslaugų teikimo vietoje ne trumpiau kaip 2 metus.
☐ Karšto vandens temperatūra čiaupuose reguliariai matuojama ir fiksuojama (ne žemesnė kaip 50 °C po 1 min.).
☐ Šalto vandens temperatūra čiaupuose – ne aukštesnė kaip 20 °C (po 2 min.).
☐ Dušo galvutės ir čiaupai valomi bei nukalkinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
☐ Retai naudojamų dušų ir čiaupų vanduo periodiškai nuleidžiamas, kad nesusidarytų sąstovio zonų.
☐ Baseino persipildymo arba sieninių rinktuvų sistema valoma kas savaitę, visos sistemos vanduo išleidžiamas ir sistema dezinfekuojama kartą per metus.
☐ Visi priežiūros, valymo, dezinfekcijos ir remonto darbai registruojami žurnale.
☐ Paskirtas atsakingas asmuo už legionelių kontrolę, personalas apmokytas.
☐ Darbuotojų higienos įgūdžių ir pirmosios pagalbos pažymėjimai galioja ir laikomi paslaugų teikimo vietoje.
☐ Galioja leidimas-higienos pasas, pirmosios pagalbos rinkinys yra gerai matomoje vietoje.

Kokių pažymėjimų reikia baseinų ir pirčių darbuotojams?

Privalomojo mokymo tvarką nustato SAM 2008-01-28 įsakymas Nr. V-69. Pagal jo 2 priedą veiklos sritis 011 apima sporto klubų, baseinų, pirčių ir sveikatingumo paslaugas teikiančius darbuotojus, tiesiogiai susijusius su klientų aptarnavimu ir galinčius daryti tiesioginę įtaką paslaugų vartotojų sveikatai. Jiems privalomos trys programos: PP (pirmoji pagalba), HB (bendroji higienos įgūdžių programa) ir H5 (specialioji higienos įgūdžių programa).

Mokymai išklausomi prieš pradedant dirbti, o pirmosios pagalbos žinios atnaujinamos pagal PT programą kas penkerius metus.

Legioneliozė čia nėra atsitiktinė tema: H5 specialiojoje programoje (011) atskira tema skirta vandens, naudojamo dušuose, pirtyse ir baseinuose, paruošimui ir kokybės reikalavimams, o dar viena – užkrečiamųjų ligų, tarp jų ir legioneliozės, profilaktikai. Todėl H5 mokymų programa sporto klubų, baseinų ir pirčių darbuotojams yra tiesioginis atsakymas į klausimą, kaip užtikrinti, kad personalas žinotų, ką ir kodėl daro.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip dažnai reikia tirti vandenį legionelėms baseine ar pirtyje?

Geriamojo ir karšto vandens mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Karšto vandens baseinuose, pavyzdžiui, sūkurinėse voniose, legionelių tyrimas pagal HN 109:2016 atliekamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Kada reikia atlikti papildomą vandens tyrimą?

Kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po sistemos rekonstrukcijos ar remonto, taip pat kai diagnozuojama susirgimų legionelioze. Baseinams ir pirtims atskiro reikalavimo tirti prieš sezono pradžią nenustatyta, tačiau tokia nuostata galioja sezoniškai veikiantiems apgyvendinimo paslaugų teikėjams pagal HN 118:2011.

Kokia karšto vandens temperatūra privaloma?

Karšto vandens temperatūra vartotojo čiaupe turi būti ne žemesnė kaip 50 °C, išmatavus po vienos minutės, kai čiaupas buvo atsuktas ir vanduo paleistas. Sistema turi būti įrengta taip, kad temperatūrą būtų galima padidinti iki ne žemesnės kaip 65 °C čiaupuose.

Ką daryti, jei tyrimas parodė legionelių?

Radus daugiau nei 1 000, bet mažiau nei 10 000 bakterijų viename litre, tikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma taršos priežastis ir koreguojamos profilaktikos priemonės. Radus daugiau nei 10 000 – sistema papildomai išvaloma ir padaroma nekenksminga, o po to atliekamas pakartotinis tyrimas.

Ar legionelioze galima užsikrėsti nuo kito lankytojo?

Ne. Legioneliozė neperduodama nuo žmogaus žmogui ir ja neužsikrečiama geriant vandenį. Užsikrečiama tik įkvėpus užteršto vandens aerozolio – smulkių lašelių iš dušo, sūkurinės vonios, fontano ar purkštuvo.

Kiek laiko reikia saugoti vandens tyrimų protokolus?

Tyrimų protokolai saugomi paslaugų teikimo vietoje ne trumpiau kaip 2 metus. Rekomenduojama tiek pat laiko saugoti ir profilaktinių bei techninių priežiūros darbų registracijos žurnalą.

Kokių pažymėjimų reikia baseino ar pirties darbuotojui?

Klientus tiesiogiai aptarnaujantiems darbuotojams (veiklos sritis 011) privalomos PP, HB ir H5 programos. Mokymai išklausomi prieš pradedant dirbti, pirmosios pagalbos žinios atnaujinamos kas penkerius metus, o pažymėjimai laikomi paslaugų teikimo vietoje.

Kiek dažna legioneliozė Lietuvoje ir Europoje?

Legioneliozė nėra teorinė problema. NVSC duomenimis, 2026 m. sausio–gegužės mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 23 legioneliozės atvejai, iš jų 2 mirties atvejai. Daugiausia atvejų nustatyta Vilniaus apskrityje (10), po jos – Klaipėdos (5) ir Kauno (3) apskrityse. 74 procentus susirgusiųjų sudarė vyresni nei 45 metų asmenys.

Platesnis vaizdas panašus. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2024 m. 29 Europos šalys pranešė apie 15 362 legionierių ligos atvejus, o pranešimų rodiklis pasiekė 3,4 atvejo 100 000 gyventojų – didžiausią per pastarąjį dešimtmetį. Iš atvejų, kurių baigtis žinoma, 9 procentai buvo mirtini. Lietuvoje 2023 m. užregistruoti 71, o 2024 m. – 45 atvejai.

Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą. Tai reiškia, kad sveikatingumo ir reabilitacijos paslaugų klientai neretai patenka būtent į jautriausią grupę.

Nuo dokumento iki įpročio

Legioneliozės prevencija veikia tada, kai tampa kasdiene rutina, o ne popieriumi patikrinimui. Trys dalykai duoda daugiausia naudos už mažiausią kainą: nuolat palaikoma teisinga vandens temperatūra, reguliariai valomos dušo galvutės bei čiaupai ir laiku užsakomi vandens tyrimai, ypač po kiekvienos ilgesnės pertraukos ar remonto. Visa kita – dokumentacija, kuri tik užfiksuoja, kad tai iš tikrųjų daroma.

Pagrindinis žingsnis: jei jūsų komanda dirba baseine, pirtyje ar sveikatingumo centre, užsakykite higienos įgūdžių mokymus – darbuotojas, suprantantis, kodėl vanduo negali stovėti, pastebi riziką anksčiau nei laboratorija.

Alternatyva: individualus H5 higienos pažymėjimas tinka, kai reikia apmokyti vieną ar kelis naujus darbuotojus. Kartu verta pasirūpinti ir pirmosios pagalbos mokymais, nes jie privalomi tai pačiai veiklos sričiai.

Turite klausimų? Susisiekite su mūsų komanda – padėsime suplanuoti mokymus visam kolektyvui ir suderinti patogų laiką.