Pasyvaus rūkymo žala vaikams: namai ir automobilis

Kuo pasyvus rūkymas kenkia vaikams, kodėl atidarytas langas neapsaugo, kur Lietuvoje rūkyti draudžiama, kai šalia vaikai, ir kokios baudos numatytos.

Įsivaizduokite tipinę situaciją. Kaunietė Rasa jau trečią mėnesį veda penkiametį Jokūbą pas gydytoją. Vaikas kosti, naktimis šnopuoja, per žiemą tris kartus sirgo ausų uždegimu. Darželio auklėtoja klausia, ar namuose nėra pelėsio. Pelėsio nėra. Bet yra senelis, kuris rūko virtuvėje prie atidaryto lango, o kartais – balkone, kai Jokūbas jau miega.

Rasa įsitikinusi, kad taip vaikas dūmų nekvėpuoja. Iš dalies ji teisi: tiesiogiai į akis dūmai nepučiami. Tačiau tyrimai rodo, kad būtent tokios „saugios” priemonės – atidarytas langas, gartraukis, rūkymas balkone – vaiko nuo tabako dūmų neapsaugo. Ir tai nėra griežtumo dėl griežtumo klausimas: tai matuojamas dalykas, kurį galima parodyti skaičiais.

Šiame straipsnyje remdamiesi tik oficialiais šaltiniais paaiškiname, ką pasyvus rūkymas daro vaiko organizmui, kodėl automobilis yra pavojingiausia vieta, ką iš tikrųjų draudžia galiojantys Lietuvos įstatymai ir ką namuose galima pakeisti jau šiandien.

Svarbu: ši informacija yra edukacinė. Ji nepakeičia gydytojo konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Jei vaikas dažnai kosti, sunkiai kvėpuoja, kartojasi ausų ar kvėpavimo takų uždegimai, būtina kreiptis į vaiką gydantį gydytoją. Jei vaikui staiga pasidaro sunku kvėpuoti, jis blykšta ar mėlynuoja, tampa vangus – nedelsdami skambinkite 112.

Trumpas atsakymas: kuo pasyvus rūkymas kenkia vaikams?

Saugios pasyvaus rūkymo ribos nėra – taip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija. Vaikai kvėpuoja dažniau nei suaugusieji, jų plaučiai ir imuninė sistema dar bręsta, o nuo dūmų šaltinio jie dažnai negali pasitraukti. Todėl tabako dūmais kvėpuojantiems vaikams dažniau nustatomos apatinių kvėpavimo takų infekcijos, vidurinės ausies uždegimas ir sunkesnė astma, o kūdikiams tai siejama ir su didesne staigios mirties rizika.

Klausimas Trumpas atsakymas
Ar yra saugus pasyvaus rūkymo lygis? Nėra. PSO teigia, kad saugios ekspozicijos tabako dūmams ribos nėra
Kiek nerūkančiųjų pasaulyje miršta kasmet? Daugiau nei 1,6 mln. (PSO, 2026-06-26)
Kiek per metus miršta vaikų? 65 tūkst. vaikų iki 15 metų (PSO 2021 m. teminis pranešimas, vertinęs apie 1,2 mln. bendrą skaičių)
Kokios būklės vaikams siejamos su dūmais? Staigios kūdikių mirties sindromas, apatinių kvėpavimo takų infekcijos, ausų uždegimai, sunkesnė astma
Ar padeda atidarytas langas ar ventiliacija? Ne. PSO nurodo, kad inžinerinės priemonės nuo tabako dūmų neapsaugo
Kur pavojingiausia? Uždaroje mažoje erdvėje, ypač automobilio salone
Ar galima rūkyti automobilyje su vaiku? Ne. Draudžiama, jeigu salone yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų
Ar draudimas apima elektronines cigaretes? Taip. Įstatyme jos priskiriamos susijusiems gaminiams
Kokia bauda numatyta? Įspėjimas arba 20–50 eurų, pakartotinai – 50–90 eurų

Šaltiniai: Pasaulio sveikatos organizacijos informacinis pranešimas apie tabaką (2026-06-26); PSO teminis pranešimas „Tobacco control to improve child health and development” (2021); Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas Nr. I-1143 (suvestinė redakcija nuo 2026-06-30); Administracinių nusižengimų kodeksas (suvestinė redakcija nuo 2026-08-01).

Kas yra pasyvus rūkymas ir kuo jis skiriasi nuo tretinio?

Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Šis oras susidaro iš dviejų dalių: dūmų, kurie rūksta nuo degančios cigaretės, ir dūmų, kuriuos iškvepia pats rūkantysis. Pasaulio sveikatos organizacija šią ekspoziciją vadina antriniu tabako dūmu (angl. second-hand smoke).

Tretinis rūkymas (angl. thirdhand smoke) – tai jau nusėdusios tabako dūmų liekanos. 2025 m. sisteminėje apžvalgoje, paskelbtoje žurnale International Journal of Environmental Research and Public Health, ji apibrėžiama kaip nuodingos nikotino liekanos, kurios išlieka ant paviršių dar ilgai po to, kai tabakas buvo vartojamas. Šios liekanos kaupiasi ir įsigeria į paviršius, užuolaidas, baldus ir drabužius.

Skirtumas praktiškai svarbus dėl vienos priežasties. Nuo antrinio dūmo galima pasitraukti išėjus iš patalpos. Nuo tretinio – ne, nes jis lieka kambaryje ir tada, kai dūmų nebesimato ir nebesijaučia. Tos pačios apžvalgos autoriai pažymi, kad tretinio rūkymo liekanos į žmogaus organizmą gali patekti per odą ir įkvėpus, o ypač pažeidžiami yra vaikai ir kūdikiai, nes jie dažnai liečia užterštus paviršius.

Tai paaiškina, kodėl kūdikis, ropinėjantis po kilimą tame bute, kuriame rūkoma, gauna dozę net tuomet, kai per visą dieną prie jo niekas nė karto neužsirūkė.

Kodėl vaikai nukenčia labiau nei suaugusieji?

Priežastis nėra vien ta, kad vaikas mažesnis. Susideda kelios aplinkybės vienu metu:

  • Vaikai kvėpuoja dažniau nei suaugusieji. Per tą patį laiką jų plaučius pasiekia daugiau to paties užteršto oro.
  • Plaučiai dar auga. Poveikis tenka besivystančiam organui, o ne susiformavusiam.
  • Imuninė sistema dar nesubrendusi. Todėl infekcijos pasikartoja dažniau.
  • Vaikas negali pasitraukti. Suaugusysis išeina iš rūkomos virtuvės. Kūdikis vežimėlyje arba vaikas automobilio gale to padaryti negali.
  • Vaikai daugiau liečia paviršius ir deda rankas į burną. Būtent dėl to jiems aktualus ir tretinis rūkymas.

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras 2023 m. atkreipė dėmesį, kad kai kuriose regiono šalyse net iki 60 proc. vaikų namuose kvėpuoja tabako dūmais užterštu oru. Tame pačiame pranešime nurodoma, kad 2019 m. dėl pasyvaus rūkymo Europos regione mirė 171 tūkst. žmonių.

Kodėl tai svarbu jums: vaikas negali savęs apsaugoti, todėl sprendimą už jį priima suaugusieji. Praktiškai tai reiškia, kad apsauga prasideda ne nuo vaiko, o nuo namų ir automobilio taisyklių.

Kokias ligas ir būkles vaikams sieja su tabako dūmais?

Pasaulio sveikatos organizacijos teminiame pranešime apie tabako kontrolę ir vaikų sveikatą (2021 m.) nurodoma, kad naujagimiams ir mažiems vaikams, kvėpuojantiems tabako dūmais savo aplinkoje, didėja astmos, kvėpavimo takų infekcijų ir meningokokinės ligos rizika, o kartu didėja ir mirtingumas.

Būklė Ką nurodo šaltiniai
Staigios kūdikių mirties sindromas Vaikų ekspozicija tabako dūmams siejama su dvigubai didesne rizika (PSO, 2021)
Meningokokinė liga Rizika taip pat siejama su dvigubu padidėjimu (PSO, 2021)
Astma Vaikai, gyvenantys su rūkančiaisiais, dažniau serga astma ir dažniau dėl jos guldomi į ligoninę (PSO, 2021)
Vidurinės ausies liga Dažnesnė tarp su rūkančiaisiais gyvenančių vaikų (PSO, 2021)
Apatinių kvėpavimo takų infekcijos Įvardijamos tarp pagrindinių vaikų pasekmių (PSO Europos regiono biuras, 2023)
Mirtis iki penktojo gimtadienio Vaikai, gyvenantys su rūkančiaisiais, dažniau miršta iki penkerių metų (PSO, 2021)
Nėštumo eiga Motinos ekspozicija tabako dūmams nėštumo metu siejama su 23 proc. didesne negyvo naujagimio rizika ir 13 proc. didesne įgimtų anomalijų rizika (PSO, 2021)

Šie skaičiai yra rizikos, o ne prognozė konkrečiam vaikui. Jie reiškia, kad iš daugelio panašių vaikų susirgs didesnė dalis, o ne kad susirgs būtent jūsų vaikas. Bet jie taip pat reiškia, kad tai vienas iš nedaugelio rizikos veiksnių, kurį šeima gali visiškai pašalinti be gydytojo ir be pinigų.

Ar tikrai taip pavojinga rūkyti automobilyje?

Taip, ir tai bene aiškiausiai išmatuota šios temos dalis. Automobilio salonas yra maža uždara erdvė, kurioje dūmai neišsisklaido taip, kaip kambaryje.

2012 m. žurnale Tobacco Control paskelbtame Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrime (tyrimui vadovavo Aberdyno universiteto mokslininkas S. Semple) kietųjų dalelių (PM2,5) koncentracija buvo matuojama galinėje automobilio sėdynių dalyje, ten, kur paprastai sėdi vaikas. Tirtos 104 įprastos kelionės, iš jų 63 – tokios, kurių metu buvo rūkoma. Vidutinė kelionės trukmė – 27 minutės.

Rezultatai:

  • Kelionėse, kuriose buvo rūkoma, vidutinė PM2,5 koncentracija siekė 85 μg/m³, o tose, kuriose nerūkyta – 7,4 μg/m³.
  • Didžiausios koncentracijos rūkymo kelionėse vidutiniškai siekė 385 μg/m³, o vienos kelionės metu buvo užfiksuota daugiau nei 880 μg/m³.
  • Dalyviai dažnai įjungdavo ventiliaciją ir atidarydavo langus. Nepaisant to, visų be išimties rūkymo kelionių metu koncentracija tam tikru momentu viršijo tuo metu taikytą PSO patalpų oro kokybės rekomendaciją – 25 μg/m³.

Paskutinis punktas yra svarbiausias. Langas ir ventiliatorius čia nebuvo teorinė prielaida – jie buvo realiai naudojami, ir vis tiek nė viena kelionė nebuvo švari.

Ar padeda atidarytas langas, gartraukis arba rūkymas balkone?

Trumpai – ne tiek, kiek norėtųsi tikėti.

Pasaulio sveikatos organizacija savo teminiame pranešime formuluoja tai tiesiai: ventiliacija, oro filtravimas ir atskiros rūkymui skirtos vietos (nesvarbu, su atskira ventiliacija ar be jos) ne kartą buvo pripažintos neveiksmingomis, o įrodymai, kad inžineriniai sprendimai nuo tabako dūmų neapsaugo, yra galutiniai. Vienintelis veiksmingas būdas – visiškai be dūmų aplinka.

Prie to prisideda ir tretinio rūkymo dalis. Net jei visi dūmai iš tikrųjų išeitų pro langą, nikotino ir kitų medžiagų liekanos lieka ant sienų, baldų, užuolaidų ir drabužių. Rūkiusio suaugusiojo megztinis, ant kurio užmiega kūdikis, yra ta pati ekspozicija, tik kitu keliu.

Dažniausios klaidingos nuostatos ir ką apie jas rodo šaltiniai:

Nuostata Ką rodo šaltiniai
„Rūkau prie atidaryto lango” Automobilio tyrime langai buvo atidaromi, bet koncentracija vis tiek viršijo rekomenduojamą ribą visose kelionėse
„Įjungiu gartraukį” PSO: oro filtravimas ir ventiliacija nuo tabako dūmų neapsaugo
„Rūkau balkone, kai vaikas miega” Dūmų liekanos lieka ant drabužių ir plaukų, o įstatymas balkone rūkyti draudžia, jei bent vienas namo gyventojas tam prieštarauja
„Kelionė trumpa, tik dešimt minučių” Tyrime pavojingas ribas viršijo net vidutiniškai 27 minučių trukmės kelionės, o didžiausios vertės buvo pasiekiamos greitai
„Vapinu, tai ne dūmai” Įstatyme elektroninės cigaretės priskiriamos susijusiems gaminiams, todėl tie patys draudimai galioja ir joms

Ką draudžia Lietuvos įstatymai, kai šalia yra vaikų?

Pagrindinis dokumentas – Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas Nr. I-1143 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-06-30). Jo 19 straipsnis nustato, kur rūkyti draudžiama.

Svarbi detalė, kurios daugelis nežino: 19 straipsnio 1 dalyje draudimas suformuluotas kaip draudimas „rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius)”. O įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje susijęs gaminys apibrėžiamas kaip elektroninė cigaretė, elektroninių cigarečių pildyklė ir rūkomasis žolinis gaminys. Tai reiškia, kad visi toliau išvardyti draudimai vienodai taikomi ir elektroninėms cigaretėms.

Vieta Įstatymo punktas
Automobilio ir kitos transporto priemonės salone, jeigu jame yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų 19 str. 1 d. 6 p.
Vaikų žaidimo aikštelėse, dengtose viešojo transporto stotelėse, lauko kavinių vietose (išskyrus rūkymui skirtas vietas) 19 str. 1 d. 7 p.
Visose švietimo įstaigose, vaikams socialines paslaugas teikiančiose ir sveikatos priežiūros įstaigose bei jų teritorijose 19 str. 1 d. 1 p.
Darbo vietose, esančiose uždarose patalpose (įmonėje gali būti įrengta speciali rūkymo patalpa ar vieta) 19 str. 1 d. 2 p.
Visų rūšių viešajame transporte (išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius ir orlaivius su atskiromis vietomis rūkantiesiems) 19 str. 1 d. 4 p.
Daugiabučio namo balkone, terasoje ar lodžijoje, priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja 19 str. 1 d. 9 p.
Bendrosios dalinės nuosavybės patalpose (laiptinėse ir kt.) 19 str. 1 d. 3 p.

Nuostata dėl transporto priemonių salonų į įstatymą įrašyta 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1905 (paskelbta TAR 2015-07-02, įsigaliojo 2015-07-03), taigi galioja jau daugiau nei dešimtmetį.

Be to, įstatymas nustato dvi pareigas, kurios tiesiogiai liečia kaimynystę ir šeimą:

  • 19 str. 7 d. Pastato ar buto savininkas arba kitas jame rūkantis asmuo privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų nei į kito savininko patalpas, nei į to paties buto patalpas.
  • 19 str. 4 d. Juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad darbuotojai, klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir iškabinti įspėjamuosius ženklus.

Savivaldybių taryboms 19 straipsnio 3 dalis suteikia teisę uždrausti rūkyti parkuose, skveruose ir kitose jų valdomose vietose, todėl konkrečiame mieste draudžiamų vietų gali būti daugiau, nei išvardyta įstatyme.

Kokios baudos numatytos ir kas jas skiria?

Atsakomybė nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnyje (suvestinė redakcija nuo 2026-08-01).

Pažeidimas Sankcija
Tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ribojimo pažeidimas (įskaitant rūkymą automobilyje, kai jame yra nepilnametis) Įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų (1 d.)
Tas pats pažeidimas pakartotinai Bauda nuo 50 iki 90 eurų (2 d.)
Pastatų (butų) ar patalpų savininkams nustatytų reikalavimų nevykdymas Bauda nuo 30 iki 60 eurų (7 d.)
Tabako gaminių vartojimas ar turėjimas, kai tai daro 16–18 metų asmenys Bauda nuo 20 iki 50 eurų (3 d.), pakartotinai – nuo 50 iki 100 eurų (4 d.)
Elektroninių cigarečių vartojimas ar turėjimas, kai tai daro 16–18 metų asmenys Bauda nuo 50 iki 100 eurų (5 d.), pakartotinai – nuo 100 iki 200 eurų (6 d.)

Už 1–6 dalyse numatytus nusižengimus kodeksas įpareigoja skirti ir tabako ar susijusių gaminių konfiskavimą (10 d.). Nusižengimus dėl šio straipsnio tiria policija ir savivaldybių administracijos (589 str. 49 ir 82 p.).

Atskira taisyklė galioja balkonams. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalį administracinė teisena dėl rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje ar lodžijoje pradedama tik pagal tame name gyvenamąją vietą deklaravusio gyventojo (arba nuo šios pareigos įstatymo nustatyta tvarka atleisto gyventojo, arba jų atstovo) pareiškimą, prie kurio turi būti pateikti rūkymo faktą ir aplinkybes patvirtinantys duomenys.

Ar elektroninėms cigaretėms galioja tie patys draudimai?

Taip. Lietuvoje elektroninėms cigaretėms galioja tie patys vartojimo draudimai kaip ir cigaretėms, nes įstatymas jas priskiria susijusiems gaminiams. Automobilyje su vaiku vapinti draudžiama lygiai taip pat, kaip ir rūkyti, o už pažeidimą numatyta ta pati atsakomybė.

Sveikatos požiūriu Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija yra ta, kad elektroninės cigaretės nėra saugios ir kad nikotinas ypač kenkia vaikų bei paauglių besivystančioms smegenims. Aerozolyje būna ne tik „garų”: jame yra nikotino ir kitų medžiagų. Kiek konkrečiai iškvepiamo aerozolio gauna šalia esantis žmogus, mokslo duomenų kol kas kur kas mažiau nei apie tabako dūmus, todėl teiginys „aplinkiniams tai nekenkia” nėra pagrįstas – jis tiesiog nėra ištirtas taip išsamiai.

Vertėtų pridurti ir tai, kas Lietuvoje jau matoma skaičiais. Higienos instituto atliekamo mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo duomenimis, 2024 m. per pastarąsias 30 dienų bent kartą elektronines cigaretes ar panašius įtaisus rūkė 15,8 proc. mokinių (2020 m. – 12,2 proc.), o tarp devintokų – 27,7 proc. Tai reiškia, kad namų taisyklės dėl vapinimo šiandien yra ne mažiau aktualios nei dėl cigarečių.

Ar tėvų rūkymas turi įtakos tam, ar vaikas pats pradės rūkyti?

Turi, ir šis ryšys įvardytas gana konkrečiai. Pasaulio sveikatos organizacijos 2021 m. teminiame pranešime nurodoma, kad vaikai, kurių globėjai rūko, beveik 70 proc. dažniau bando rūkyti iki penkiolikos metų. Ten pat pažymima, kad rūkymas namuose siejamas su didesne tikimybe, jog vaikas rūkymą perims.

Iš to plaukia paprasta praktinė išvada: namų taisyklė „pas mus namuose nerūkoma” veikia dviem kryptimis. Ji ir sumažina dabartinę ekspoziciją, ir keičia tai, kas vaikui atrodo normalu.

Kaip apsaugoti vaiką: praktiniai žingsniai

Šie žingsniai nereikalauja nei pinigų, nei gydytojo. Jie reikalauja tik susitarimo šeimoje.

  1. Paskelbkite namus visiškai be dūmų. Ne „tik virtuvėje”, ne „tik prie lango”. Dalinė taisyklė duoda dalinį rezultatą.
  2. Automobilyje – jokio rūkymo, net kai vaiko jame nėra. Salonas mažas ir apmuštas audiniu, todėl liekanoms nusėsti čia lengviausia.
  3. Nerūkykite balkone, jei už sienos miega vaikas. Dalis dūmų grįžta pro langą, o liekanos lieka ant drabužių ir plaukų.
  4. Po rūkymo persirenkite ir nusiplaukite rankas prieš imdami kūdikį. Tai sumažina tretinio rūkymo dalį.
  5. Susitarkite su seneliais ir svečiais iš anksto. Taisyklę lengviau įvesti prieš vizitą nei jo metu.
  6. Reikalaukite tos pačios taisyklės ir kitų vairuojamuose automobiliuose. Tai galioja ir taksi, ir giminaičio mašinai.
  7. Jei vaikas serga astma, apie rūkymą namuose būtinai pasakykite gydytojui. Tai keičia ligos valdymo planą.
  8. Jei norite mesti rūkyti, kreipkitės į šeimos gydytoją. Metimo rūkyti pagalbos paslaugos (trumpoji intervencija ir išplėstinė pagalba) Lietuvoje teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. V-1295, galiojantį nuo 2024-01-01. Apie tai, ką konkrečiai daro nikotinas ir kodėl mesti taip sunku, plačiau rašome straipsnyje apie rūkymo ir vapinimo žalą sveikatai.

Kada kreiptis į gydytoją, o kada skambinti 112?

Pasyvus rūkymas nėra ūmi būklė, todėl dažniausiai kalbama apie planinę konsultaciją, o ne apie skubią pagalbą. Tačiau vaikų kvėpavimo sutrikimai gali paūmėti greitai.

Kreipkitės į vaiką gydantį gydytoją, jei:

  • kosulys trunka ilgiau nei kelias savaites arba nuolat kartojasi;
  • kartojasi ausų uždegimai arba bronchitai;
  • vaikas švokščia, ypač naktį ar po fizinio krūvio;
  • vaikui jau nustatyta astma, o priepuoliai dažnėja.

Skambinkite 112, jei vaikui:

  • staiga pasidaro sunku kvėpuoti arba jis kvėpuoja labai dažnai;
  • pamėlynuoja lūpos ar oda;
  • jis tampa vangus, sunkiai žadinamas ar praranda sąmonę;
  • kalba tik pavieniais žodžiais, nes neužtenka oro.

Mokėti atpažinti tokias būkles ir žinoti, ką daryti, kol atvyksta medikai, naudinga kiekvienam tėvui ir kiekvienam su vaikais dirbančiam žmogui. Praktinių įgūdžių mokoma pirmosios pagalbos mokymuose, o pagrindines vaikų situacijas esame aprašę atskirai – pirmoji pagalba vaikui.

Ką turi žinoti darželiai, mokyklos ir darbdaviai?

Ugdymo įstaigoms tai ne rekomendacija, o įstatymo reikalavimas. Pagal 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą rūkyti draudžiama visose švietimo įstaigose, vaikams socialines paslaugas teikiančiose ir sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Pačios „teritorijos” įstatymas atskirai neapibrėžia, tačiau praktiškai tai reiškia, kad draudimas neapsiriboja pastatu ir apima įstaigai priskirtą sklypą.

Įstaigos vadovybei 19 straipsnio 4 dalis nustato dar dvi pareigas: užtikrinti, kad darbuotojai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti dūmais užterštu oru, ir matomose vietose iškabinti įspėjamuosius ženklus apie draudimą rūkyti.

Praktikoje į tą pačią atsakomybės sritį patenka ir personalo pasirengimas: su vaikais dirbantiems darbuotojams privalomi tiek sveikatos žinių ir įgūdžių, tiek pirmosios pagalbos mokymai. Jeigu tvarkote įstaigos dokumentus ar planuojate darbuotojų mokymus, pravers higienos įgūdžių kursai, o dėl grupinių mokymų įstaigai galite susisiekti su mumis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar tikrai draudžiama rūkyti automobilyje, jei vaikas sėdi gale?

Taip. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia rūkyti transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų. Įstatymas neišskiria nei vaiko sėdėjimo vietos, nei to, ar automobilis važiuoja, ar stovi.

Kokia bauda gresia už rūkymą automobilyje su nepilnamečiu?

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio 1 dalį numatytas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 90 eurų. Kartu privaloma skirti tabako gaminių konfiskavimą.

Ar draudimai galioja ir elektroninėms cigaretėms?

Taip. Įstatymo 2 straipsnyje elektroninė cigaretė ir elektroninių cigarečių pildyklė priskiriamos susijusiems gaminiams, o 19 straipsnio draudimai suformuluoti ir jiems. Praktiškai tai reiškia, kad vapinti automobilyje su vaiku draudžiama taip pat, kaip ir rūkyti.

Ar užtenka rūkyti prie atidaryto lango?

Ne. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad ventiliacija, oro filtravimas ir atskiros rūkymo vietos nuo tabako dūmų neapsaugo. Automobilių tyrime, nepaisant atidarytų langų ir įjungtos ventiliacijos, kietųjų dalelių koncentracija tam tikru momentu viršijo rekomenduojamą ribą visų rūkymo kelionių metu.

Ką daryti, jei kaimynas rūko balkone ir dūmai patenka į vaiko kambarį?

Pagal įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 9 punktą daugiabučio namo balkone, terasoje ar lodžijoje rūkyti draudžiama, kai bent vienas namo gyventojas tam prieštarauja. Prieštaravimas pareiškiamas savivaldybei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Administracinė teisena pradedama pagal tame name gyvenamąją vietą deklaravusio gyventojo pareiškimą su rūkymo faktą patvirtinančiais duomenimis.

Ar tabako dūmai pavojingi ir tuomet, kai jų nebesimato?

Taip, dėl vadinamojo tretinio rūkymo. 2025 m. sisteminėje apžvalgoje nurodoma, kad nikotino liekanos išlieka ant paviršių, baldų ir drabužių dar ilgai po rūkymo, o vaikai ir kūdikiai yra ypač pažeidžiami, nes dažnai liečia užterštus paviršius.

Kiek vaikų pasaulyje miršta dėl pasyvaus rūkymo?

Pasaulio sveikatos organizacijos 2021 m. teminiame pranešime nurodyta, kad iš maždaug 1,2 mln. kasmetinių mirčių dėl pasyvaus rūkymo 65 tūkst. tenka vaikams iki 15 metų. Naujesniame PSO informaciniame pranešime (2026-06-26) bendras skaičius nurodomas didesnis – daugiau nei 1,6 mln.

Ar mesti rūkyti reikia iš karto, ar pakanka nerūkyti prie vaiko?

Sveikatos požiūriu naudingiausia mesti visiškai, tačiau ir tarpinis žingsnis turi reikšmę: visiškai be dūmų namai ir automobilis pašalina didžiąją dalį vaiko ekspozicijos. Jei planuojate mesti, kreipkitės į šeimos gydytoją: metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1295.

Šaltiniai

  • Pasaulio sveikatos organizacija. Informacinis pranešimas „Tobacco” (atnaujinta 2026-06-26). https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/tobacco
  • Pasaulio sveikatos organizacija. „Tobacco control to improve child health and development: thematic brief” (2021, ISBN 978-92-4-002221-8). https://www.who.int/publications/i/item/9789240022218
  • Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras. „Secondhand smoke: the invisible killer that continues to cause death and disease” (2023-05-04). https://www.who.int/europe/news/item/04-05-2023-secondhand-smoke-the-invisible-killer-that-continues-to-cause-death-and-disease
  • Semple S, Apsley A, Galea KS, MacCalman L, Friel B, Snelgrove V. Secondhand smoke in cars: assessing children’s potential exposure during typical journey conditions. Tobacco Control. 2012;21(6):578–583. doi:10.1136/tobaccocontrol-2011-050197. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22218425/
  • Almassi AA, Oliver BGG, Smith SM. Analysis of Assessment Methods for Detecting Nicotine Residue and Its Impact on Humans: A Systematic Review. International Journal of Environmental Research and Public Health. 2025;22(4):621. doi:10.3390/ijerph22040621. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC12027364/
  • Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas Nr. I-1143: 2 ir 19 straipsniai (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-06-30). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.24500/asr
  • Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas: 492 straipsnis, 589 straipsnio 49 ir 82 punktai bei 590 straipsnio 5 dalis (suvestinė redakcija nuo 2026-08-01). https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/asr
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1295 „Dėl Metimo rūkyti pagalbos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (galioja nuo 2024-01-01). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3d76db009abd11eea70ce7cabd08f150
  • Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. „Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai 2019–2023 m.” (mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo duomenys). https://www.hi.lt/uploads/Institutas/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaiku_sveikatos_bukles_pokyciai_2019_2023_HI_leidinys.pdf