0
Naujienos

Pedikuliozė – kas tai?

By 2020/09/15 No Comments

Pedikuliozė. Kas tai?

Pedikuliozė (utėlėtumas) – tai užsikrėtimas utėlėmis. Pedikuliozės sukėlėjai: galvinė utėlė (Pediculus humanus capitis), parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, drabužinė utėlė (Pediculus humanus corporis), prazituojanti žmogaus drabužiuose, ir  utelė parazituojanti gaktos srities  (intensyvaus užsikrėtimo atveju – ir kitose plaukuotose kūno vietose) plaukuose (Phtyrius pubis).  Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos.

Kaip diagnozuoti utėlėtumą?
Tušti glindų kiautai, negyvos glindos ar utėlės gali būti įvardijamos kaip buvęs užsikrėtimas. Gyvos, judančios utėlės ar gyvos glindos, esančios arti plauko šaknies, patvirtina aktyvų užsikrėtimą. Glindos yra 1,0–1,5 mm dydžio, suaugusi utėlė yra maždaug sezamo sėklos dydžio.
Geriausias būdas aptikti utėles – vandeniu sudrėkintomis tankiomis šukomis šukuoti plaukus.
Pleiskanos gali būti klaidingai priskiriamos glindoms. Glindos tvirtai prisiklijavusios prie plauko, jos nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo.

Utėlės gyvenimo ciklas
Patelė padeda 6-8 kiaušinius (glindas) per dieną. Juos priklijuoja prie plauko labai arti odos. Lerva (nimfa) išsivysto per 7-10 dienų, o likęs glindos kiautas lieka priklijuotas prie plauko.  Lervos (nimfos) vystymasis iki suaugusios utėlės, galinčios dėti kiaušinius, trunka 7-12 dienų. Lervos (nimfos) neplinta kitiems asmenims, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis. Galvinė utėlė gyvena maždaug 30 dienų ir per gyvenimą sudeda apie 100 kiaušinių. Be žmogaus išorinėje aplinkoje utėlė išgyvena ne ilgiau 24 val.

Kaip utėlės plinta?

Utėlėmis užsikrečiama tiesioginio kontakto su utėlėtais žmonėmis metu: vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte, keičiantis drabužiais, patalyne, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, taip pat panašiose situacijose, kai utėlė gali patekti nuo vieno asmens galvos į kito žmogaus galvą.

Visose ugdymo įstaigose turėtų būti organizuojama utėlėtumo (pedikuliozės) profilaktika. Patariama į mokymo sutartis įtraukti punktą, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistas gali vykdyti asmens švaros ir higienos patikrinimą. Jei tokio punkto nėra, reikia raštiško tėvų sutikimo. Jei vaiko plaukuose randama utėlių ar glindų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas apie tai informuoja tėvus.

Utėlių naikinimas

Utėles naikinantys medikamentai (pedikuliocidai) naudojami tik išaiškinus utėlėtumą. Medikamentai naudojami du kartus su 7 dienų pertrauka, jei kitaip nenurodyta vartojimo instrukcijoje. Pavartojus medikamentą 2-3 dienas, plaukus reikia rūpestingai iššukuoti tankiomis šukomis.
Po galvos plaukų apdorojimo preparatu, pastebėjus gyvų utėlių, būtina procedūrą pakartoti pasirinkus kitą medikamentą.

Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, pagalvės (jei skalbiamos) kruopščiai išplaunami karštesniame nei 60ºC vandenyje. Šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5 proc. acto tirpale 30 min.
Aptikus drabužinių utėlių bet kurioje vystymosi stadijoje (kiaušinis, lervos, subrendę suaugėliai) ant skalbinių, drabužių ar kitų daiktų, jos naikinamos kaip galima greičiau. Skalbiniai virinami 2 proc. kalcinuotos sodos tirpale 15 min., drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Nevirinami drabužiai skalbiami karštesniame nei 60ºC vandenyje.

Utėlių pašalinimas šukomis:
• Mechaninis utėlių likvidavimas yra rekomenduojamas daugelyje šalių.
• Plaukai sudrėkinami 4-5 proc. acto tirpalu ir šukuojami tankiomis šukomis apie 30 min., kol pašalinamos gyvos utėlės.
• Šukavimas kartojamas dvi savaites kas 3-4 dienas.

Dažniausiai pasitaikančios neefektyvios utėlių galvoje naikinimo priežastys:
• medikamentas panaudotas nesilaikant instrukcijoje nurodytų reikalavimų;
• panaudotas neefektyvus medikamentas;
• pakartotinas užsikrėtimas nuo kito asmens.