Skarlatina: kaip atpažinti ir kaip sumažinti plitimą?
Skarlatina – tai infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Streptococcus pyogenes (A grupės β hemolizinis streptokokas). Dažniausiai šia liga suserga ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, o pagrindiniai simptomai yra karščiavimas, gerklės uždegimas (angina) ir būdingas odos bėrimas.
Ši liga plinta gana greitai, ypač vaikų kolektyvuose, todėl svarbu laiku ją atpažinti ir žinoti, kaip apsaugoti kitus šeimos narius.
Kas sukelia skarlatiną?
Skarlatiną sukelia S. pyogenes bakterija, kuri gali būti aptinkama žmogaus gerklėje arba ant odos. Ši bakterija dažniausiai sukelia lengvesnes infekcijas, pavyzdžiui, ūminį faringitą, tačiau kai kuriais atvejais pasireiškia skarlatinai būdingas sindromas.
Nors dauguma atvejų būna nesunkūs, retais atvejais bakterija gali patekti į kraują ar giliuosius audinius ir sukelti sunkesnes komplikacijas.
Kaip plinta skarlatina?
Skarlatina perduodama:
- oro lašeliniu būdu (kalbant, kosint, čiaudint),
- tiesioginiu kontaktu su nosies išskyromis ar odos pažeidimais,
- per užkrėstus daiktus, maistą ar paviršius.
Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 2–7 dienas.
Užkrečiamumas
Skarlatina sergantis asmuo gali užkrėsti kitus:
- iki 24 val. po pirmos antibiotikų dozės,
- o negydomas antibiotikais – net 2–3 savaites nuo simptomų pradžios.
Todėl labai svarbu, kad vaikas nelankytų ugdymo įstaigos bent parą nuo gydymo pradžios.
Pagrindiniai skarlatinos simptomai
Skarlatina prasideda ūmiai ir dažniausiai pasireiškia:
- staigiu karščiavimu (iki 39–40 °C),
- gerklės skausmu, skausmu ryjant,
- pykinimu, kartais vėmimu,
- padidėjusiais kaklo limfmazgiais,
- paraudusiomis tonzilėmis,
- „braškiniu liežuviu“ (iš pradžių baltas apnašas, vėliau ryškiai raudonas).
Bėrimas dažniausiai atsiranda už ausų, krūtinės, pažastyse ir per 24 val. išplinta po visą kūną. Po 7–10 dienų gali prasidėti odos lupimasis.
Kaip diagnozuojama skarlatina?
Skarlatina dažniausiai diagnozuojama pagal simptomus. Papildomai gydytojas gali atlikti:
- greitąjį STREP testą,
- mikrobiologinį žiočių tepinėlio pasėlį,
- antigenų ar antikūnų tyrimus.
Gydymas ir ką daryti namuose
Skarlatina dažniausiai gydoma antibiotikais, kurie padeda greičiau pasveikti ir sumažina komplikacijų riziką.
Simptomams palengvinti rekomenduojama:
- gerti vėsius skysčius,
- valgyti minkštą maistą,
- vartoti paracetamolį temperatūrai mažinti,
- niežėjimui naudoti kalamino losjoną ar antihistamininius vaistus (jei paskirta).
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?
Kadangi skiepų nėra, svarbiausia – higiena:
- dažnai plauti rankas,
- neliesti veido,
- nesidėti daiktų į burną,
- vengti kontakto su sergančiuoju,
- sergančiam vaikui skirti atskirus indus,
- dažnai vėdinti patalpas.
Taip pat svarbus aplinkos valymas – skalbimas, plovimas, šluostymas, naudojant muilo ar sodos tirpalus arba dezinfekcines priemones.
Skarlatina:
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Sukėlėjas | Streptococcus pyogenes |
| Dažniausiai serga | 2–10 metų vaikai |
| Inkubacinis laikotarpis | 2–7 dienos |
| Užkrečiamumas su antibiotikais | iki 24 val. po pirmos dozės |
| Užkrečiamumas be antibiotikų | iki 2–3 savaičių |
| Tipiški požymiai | karščiavimas, angina, bėrimas, „braškinis liežuvis“ |
| Skiepai | nėra |
| Liga gali kartotis | taip |
Pabaigai
Militra.lt primena, kad žinios apie infekcines ligas ir pirmosios pagalbos veiksmus yra svarbi saugios kasdienybės dalis – ypač šeimose, kuriose auga vaikai.
👉Daugiau apie pirmąją pagalbą galima sužinoti vaikų ir kūdikių pirmosios pagalbos mokymuose Militra.lt mokymuose.