Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas: kam privalomas

Panevėžyje, nedidelės privačios šeimos klinikos vadovė Rasa vieną rytą sulaukė laiško iš Ekstremalių sveikatai situacijų centro su prašymu pateikti įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Iki tol Rasa buvo įsitikinusi, kad tokie reikalavimai galioja tik didelėms ligoninėms. Paaiškėjo priešingai: nuo 2024 metų pabaigos tvarka pasikeitė, ir planą privalo turėti net maža privati klinika.

Ši situacija tampa vis dažnesnė. Pastaraisiais metais Lietuvoje iš esmės peržiūrėtas sveikatos sistemos pasirengimo krizėms reglamentavimas, o pareiga turėti planą išplėsta ir privačiam sektoriui. Šis straipsnis paaiškina, kas yra ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, kurioms įstaigoms jis privalomas, ką turi apimti, kokie terminai ir kur šioje sistemoje atsiduria personalo mokymai.

Svarbu: tekstas yra informacinis ir edukacinis. Jis neatstoja teisinės konsultacijos ir individualaus įstaigos pasirengimo vertinimo. Dėl konkrečios įstaigos plano rengimo ir derinimo kreipkitės į Ekstremalių sveikatai situacijų centrą (ESSC).

Trumpas atsakymas: kam privalomas ESVP?

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (ESVP) privalo turėti visos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos: stacionarines paslaugas teikiančios ligoninės, pirmines ambulatorines paslaugas teikiančios įstaigos, greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įmonės ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. Reikalavimas galioja tiek viešosioms, tiek privačioms įstaigoms, nepriklausomai nuo pavaldumo ar teisinės formos. Tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1170.

Kas yra ekstremaliųjų situacijų valdymo planas?

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (ESVP) yra priemonių ir veiksmų dokumentas, padedantis įstaigos vadovui suvaldyti veiklą tada, kai įprasta tvarka nebeveikia: kilus dideliam įvykiui, ekstremaliajai situacijai, krizei, mobilizacijos ar karo veiksmų atveju.

Plano tikslas paprastas, nors turinys platus. Jis turi padėti įstaigai:

• operatyviai pertvarkyti veiklą ir išlaikyti valdymą kritiniu metu;
• užtikrinti darbuotojų ir pacientų saugumą;
• sutelkti žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius ten, kur jų labiausiai reikia;
• išlaikyti kritinių paslaugų tęstinumą.

Kitaip tariant, ESVP nėra formalus popierius stalčiui. Tai iš anksto sutartas scenarijus, ką kas daro, kai, pavyzdžiui, dingsta elektra, atvyksta daug nukentėjusiųjų vienu metu arba tenka evakuoti pacientus.

Kurioms įstaigoms ESVP privalomas?

Įsakymas Nr. V-1170 taikomas keturioms pagrindinėms įstaigų grupėms. Svarbiausia žinia daugeliui – reikalavimas nebepriklauso nuo to, ar įstaiga valstybinė, savivaldybės, ar privati.

Įstaigos tipas	Ar privalo turėti ESVP
Stacionarines paslaugas teikiančios įstaigos (ligoninės)	Taip
Pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos	Taip
Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įmonės	Taip
Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos	Taip
Privačios sveikatos priežiūros įstaigos	Taip, lygiai taip pat kaip viešosios

Kodėl į sistemą įtrauktos ir privačios įstaigos? Motyvas praktinis. Ekstremaliosios situacijos metu, kai valstybiniam sektoriui trūksta pajėgumų, papildomi ištekliai gali būti pasitelkiami ir iš privačių įstaigų. Tokia patirtis Lietuvoje jau buvo COVID-19 pandemijos metu. Todėl pasirengimo reikalaujama iš viso sektoriaus, o ne tik iš didžiųjų ligoninių.

Kodėl reikalavimai buvo sugriežtinti?

Pokytis atsirado ne staiga. Jį lėmė nuosekli teisinio reglamentavimo pertvarka:

• 2022 m. – Valstybės kontrolės rekomendacijos dėl sveikatos sistemos parengties spragų;
• 2023 m. – priimtas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, sujungęs ir atnaujinęs civilinės saugos reglamentavimą;
• 2024 m. lapkričio 26 d. – patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1170, kuris konkrečiai reglamentuoja sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą ir veiklos organizavimą krizių metu.

Pertvarkos priežastis – šiuolaikinės grėsmės ir geopolitinė padėtis. Siekiama, kad visa sveikatos sistema būtų atsparesnė ir gebėtų veikti tiek įprastu, tiek sutrikusiu režimu.

Ką turi apimti ekstremaliųjų situacijų valdymo planas?

ESVP nėra vienas trumpas dokumentas. Įsakyme Nr. V-1170 planas suskaidytas į kelias sudedamąsias dalis, kurios kartu aprašo, kaip įstaiga pasirengia ir ką daro krizės metu. Praktiškai jas galima suskirstyti taip:

Plano dalis	Ką apima
Rizikos vertinimas	Galimi vidiniai ir išoriniai pavojai, jų tikimybė ir poveikis
Veiksmų planai	Prevencijos priemonės ir konkretūs veiksmai pagal grėsmę
Atsakomybės paskirstymas	Personalo užduotys ir atsakomybės krizės metu
Komunikacijos tvarka	Informacijos srautų valdymas įstaigos viduje ir išorėje
Evakavimo tvarka	Principai, vykdytojai, transportas, personalo ir įrangos evakavimas
Įstaigos apsauga ir logistika	Fizinė apsauga, būtinų priemonių ir vaistų kaupimas
Veiklos tęstinumas	Kritinių paslaugų palaikymas ir alternatyvūs ištekliai
Mokymai ir pratybos	Personalo kompetencijų ir pasirengimo stiprinimas

Atskirai reglamentuojamos ir specifinės sritys: nukentėjusiųjų priėmimas, rūšiavimas ir skubi pagalba masinės nelaimės atveju, pasirengimas cheminių, biologinių, branduolinių ar radiologinių avarijų atvejais, taip pat psichologinės ir socialinės pagalbos planavimas tiek nukentėjusiesiems, tiek pačios įstaigos personalui.

Dalis reikalavimų yra proporcingi įstaigos dydžiui: kai kurie skyriai mažesnėms įstaigoms netaikomi arba taikomi tik iš dalies. Tikslią apimtį kiekvienai įstaigai nustato pati įsakymo tvarka ir suderinimas su ESSC.

Kaip vertinami galimi pavojai ir kokias atsargas reikia kaupti?

Plano pamatas – galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė. Ji atliekama pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintą metodiką ir remiasi nacionaline bei sektoriaus rizikos analize.

Pavojai skirstomi į dvi grupes:

• Išoriniai – cheminės, branduolinės ar radiologinės avarijos, gamtinės nelaimės, gaisrai, transporto avarijos, staigus pacientų srauto padidėjimas ir panašūs.
• Vidiniai – gaisras, sprogimas, pranešimas apie sprogmenį, elektros, vandens ar šilumos tiekimo sutrikimai, pavojai dirbant su radioaktyviaisiais šaltiniais ir kiti.

Pagal nustatytus pavojus įstaiga turi numatyti ir asmeninių apsaugos priemonių bei kitų būtinų atsargų kaupimą. Įsakyme nurodyti orientaciniai kaupimo laikotarpiai:

Grėsmė	Atsargų kaupimo laikotarpis
Cheminė grėsmė (įskaitant teroristinius išpuolius su pavojingomis cheminėmis medžiagomis)	iki 3 parų
Biologinė grėsmė (įskaitant bioterorizmą)	iki 30 parų
Branduolinė ar radiologinė grėsmė	iki 30 parų
Elektros tiekimo sutrikimai (veiklos tęstinumui)	1 parai

Iki kada parengti ESVP ir kaip dažnai jį atnaujinti?

Terminai – ta vieta, kurioje daugiausia klaidų, todėl verta įsidėmėti kelis skirtingus dažnumus.

• Pirmasis parengimas ir pateikimas. Įstaigos turėjo parengti arba atnaujinti planus ir iki 2026 m. vasario 15 d. pateikti juos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui. Jei įstaiga to dar nepadarė, tai reikia sutvarkyti nedelsiant.
• Kasmetinis atnaujinimas. Kartą per metus, iki vasario 15 d., atnaujinami kontaktiniai duomenys ir įvertinamas plano aktualumas.
• Esminis atnaujinimas. Visą planą rekomenduojama atnaujinti ne rečiau kaip kartą per trejus metus arba anksčiau, jei įstaigoje įvyksta reikšmingų pokyčių. Kasmetinis aktualumo vertinimas yra privalomas.
• Stebėsena nuo 2027 m. Nuo 2027 m. sausio 1 d. įstaigų pasirengimo vertinimas vyks per informacinę sistemą.

Įstaigų pasirengimą stebi ir vertina ESSC. Vertinimo periodiškumas priklauso nuo įstaigos tipo ir ankstesnių rezultatų: pavyzdžiui, traumų centrai vertinami kas dvejus metus, o aukštus rezultatus surinkusios įstaigos – rečiau.

Kaip vyksta ESVP rengimas? Penki žingsniai

Plano rengimas turi aiškią eigą, kurią naudinga žinoti tiek vadovui, tiek už pasirengimą atsakingam darbuotojui:

1. Paskirti atsakingą asmenį arba sudaryti darbo grupę – įforminama įstaigos vadovo įsakymu.
2. Atlikti galimų pavojų rizikos analizę – nustatyti, kokios ekstremaliosios situacijos įstaigai realiausios.
3. Parengti planą pagal nustatytą formą – forma pateikta ESVP rengimo tvarkos apraše, priede.
4. Suderinti planą – su įstaigos savininku (dalininkais), prireikus su savivaldybe ir su ESSC.
5. Patvirtinti parengtą ir suderintą planą – įstaigos vadovo įsakymu.

Už tai, kad įstaiga būtų pasirengusi, atsako įstaigos vadovas. Būtent vadovas perspėja darbuotojus apie gresiančią situaciją, organizuoja evakavimą, aprūpina personalą būtinomis priemonėmis ir, kas šiame kontekste ypač svarbu, organizuoja darbuotojų civilinės saugos mokymą.

Kur šioje sistemoje atsiduria personalo mokymai?

Mokymai ir pratybos yra ne rekomendacija, o sudedamoji plano dalis. Atskiras plano skyrius skirtas personalo parengimui veiklai ekstremaliųjų situacijų metu, o darbuotojų kompetencijų stiprinimas įrašytas tarp privalomų ESVP elementų.

Tai logiška: net geriausias planas lieka popieriumi, jei darbuotojai nemoka pagal jį veikti. Todėl ESSC, vertindamas įstaigos pasirengimą, atsižvelgia ir į specialistų žinių lygį – ar personalas geba kompetentingai reaguoti į įvykius ir ekstremaliąsias situacijas.

Praktiškai tai reiškia, kad įstaigai reikia pasirūpinti, jog darbuotojai būtų apmokyti kelių sričių: pirmosios pagalbos ir pagalbos ekstremaliose situacijose, veiksmų per masinę nelaimę ir nukentėjusiųjų rūšiavimo (triažo) pagrindų, taip pat evakavimo ir vidinio perspėjimo tvarkos. Šie mokymai ir pratybos padeda atitikti reikalavimą ir kartu realiai sustiprina komandą.

▶ Norite apmokyti įstaigos personalą? Žr. pirmosios pagalbos mokymus ir mokymus įmonėms bei grupėms.

Kaip pasiruošti be klaidų: pagrindiniai terminai vienoje vietoje

Klausimas	Atsakymas
Kas privalo turėti ESVP	Visos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, viešos ir privačios
Kuo remiantis	SAM įsakymas Nr. V-1170, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas
Kas atsakingas įstaigoje	Įstaigos vadovas (paskiria atsakingą asmenį ar darbo grupę)
Su kuo derinamas planas	Savininku (dalininkais), prireikus savivalda, ESSC
Kasmetinis atnaujinimas	Iki vasario 15 d.
Esminis atnaujinimas	Rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per 3 metus arba esant reikšmingiems pokyčiams
Ar įtraukti personalo mokymai	Taip, tai privaloma plano dalis

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar privačiai klinikai tikrai reikia ekstremaliųjų situacijų valdymo plano?

Taip. Įsakymas Nr. V-1170 taikomas ir privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos ar dydžio. Nedidelė privati klinika turi pareigą parengti planą lygiai taip pat kaip ir valstybinė ligoninė, nors dalis reikalavimų mažesnėms įstaigoms taikomi proporcingai.

Kas įstaigoje atsakingas už ESVP parengimą?

Už įstaigos pasirengimą atsako jos vadovas. Vadovas įsakymu paskiria atsakingą asmenį arba sudaro darbo grupę, kuri parengia planą, atlieka rizikos analizę ir organizuoja derinimą. Vadovas taip pat atsako už darbuotojų informavimą, evakavimo organizavimą ir civilinės saugos mokymą.

Kaip dažnai reikia atnaujinti planą?

Kartą per metus, iki vasario 15 d., privaloma peržiūrėti plano aktualumą ir atnaujinti kontaktinius duomenis. Visą planą rekomenduojama atnaujinti ne rečiau kaip kartą per trejus metus arba anksčiau, jei įstaigoje įvyksta reikšmingų pokyčių, pavyzdžiui, keičiasi veikla, struktūra ar rizikos.

Ar ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra tas pats, kas priešgaisrinės saugos ar evakuacijos planas?

Ne. ESVP yra platesnis dokumentas. Jis apima kur kas daugiau: rizikos vertinimą, veiklos tęstinumą, atsargų kaupimą, komunikaciją, pasirengimą masinei nelaimei ir personalo mokymus. Evakavimo tvarka yra tik viena iš plano dalių.

Kokias atsargas turi sukaupti įstaiga?

Įstaiga, atsižvelgdama į rizikos analizę, numato asmeninių apsaugos priemonių ir kitų būtinų priemonių kaupimą. Orientaciniai laikotarpiai skiriasi pagal grėsmę: cheminei grėsmei (įskaitant teroristinius išpuolius su pavojingomis cheminėmis medžiagomis) – iki 3 parų, biologinei grėsmei (įskaitant bioterorizmą) – iki 30 parų, branduolinei ar radiologinei – taip pat iki 30 parų.

Kas tikrina, ar įstaiga tinkamai pasirengusi?

Įstaigų pasirengimo stebėseną vykdo Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). Jis renka ir vertina informaciją apie įstaigų pasirengimą, stebi pažangą ir vertina personalo žinių lygį. Nuo 2027 m. sausio 1 d. vertinimas vyks per informacinę sistemą.

Nuo plano prie realios parengties

Popierinis planas ir pasirengusi komanda – ne tas pats. ESVP tampa veiksmingas tik tada, kai darbuotojai žino savo vaidmenį ir yra išmokyti veikti spaudimo sąlygomis. Štai trys žingsniai, nuo kurių verta pradėti:

• Susipažinkite su tema. Peržiūrėkite, ką reiškia pirmoji pagalba ekstremaliųjų situacijų atveju ir kodėl medikams svarbūs papildomi mokymai.
• Apmokykite personalą. Suplanuokite darbuotojų mokymus ir pratybas pagal įstaigos rizikas – nuo pirmosios pagalbos iki veiksmų per masinę nelaimę. Žr. medikų tobulinimosi programas.
• Suderinkite konkretų planą. Norėdami suderinti mokymų apimtį ir laiką savo įstaigai, susisiekite.