Užkrečiamųjų ligų profilaktika darželyje: praktinis gidas

Įsivaizduokime tipinę rugsėjo situaciją. Alytaus lopšelio-darželio direktorė Rasa antrą rugsėjo savaitę atsiverčia lankomumo žiniaraštį: vienoje grupėje iš dvidešimties vaikų atėjo dvylika. Trys serga peršalimu, du – viduriavimu, dar vienas paliktas namuose „dėl viso pikto”. Auklėtoja klausia, ar reikia pranešti tėvams, ar galima priimti vaiką, kurį mama atveda su pažymėjimu ant kaktos „jau beveik sveikas”, ir ar po ligos vis dar reikalinga gydytojo pažyma.

Tai ne organizacinė smulkmena. Nuo to, kaip įstaiga atsako į šiuos klausimus, priklauso, ar viena infekcija liks vienu atveju, ar per savaitę taps grupės protrūkiu. Šis tekstas paaiškina, ko iš ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos reikalauja galiojanti higienos norma, kurios prevencijos priemonės turi realų įrodymų svorį ir ką praktiškai daryti, kai grupėje prasideda viduriavimas ar vėmimas.

Svarbu: ši informacija yra edukacinė ir nepakeičia gydytojo konsultacijos ar galiojančių teisės aktų teksto. Dėl vaiko sveikatos būklės sprendžia gydytojas. Kilus abejonių dėl reikalavimų taikymo, kreipkitės į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Būklei staiga sunkėjant – skambinkite 112.

Trumpas atsakymas: kas iš tikrųjų mažina sergamumą darželyje

Užkrečiamųjų ligų profilaktika darželyje laikosi ant keturių ramsčių. Pirma, vaikai, turintys užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių, į ugdymą nepriimami, o sunegalavę ugdymo metu – izoliuojami, kol atvyks tėvai. Antra, rankų higiena: skystas muilas, tekantis vanduo ir vienkartiniai arba individualūs rankšluosčiai. Trečia, patalpų priežiūra – kasdienis drėgnas valymas ir vėdinimas, kad anglies dvideginio koncentracija grupėje neviršytų 1500 ppm. Ketvirta, personalo pasirengimas: pasitikrinta sveikata, galiojantys sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimai bei aiškus veiksmų planas įtarus protrūkį.

Kodėl darželyje vaikai serga dažniau?

Atsakymas paprastas ir nemalonus: darželis yra uždaras kolektyvas, kuriame maži vaikai daug liečia bendrus daiktus, dar tik mokosi asmens higienos ir praleidžia kartu visą dieną. Prie to prisideda nesubrendusi imuninė sistema.

NVSC duomenimis, pasibaigus 2025–2026 metų gripo sezonui vaikų sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sudarė apie 50 procentų, o didžiausi sergamumo rodikliai buvo tarp 0–6 metų amžiaus vaikų. Tai reiškia, kad ikimokyklinio amžiaus grupė yra ne šalutinė, o pagrindinė sezoninių infekcijų sklaidos vieta.

Antra didelė grupė – žarnyno infekcijos. 2013 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (2022 m. prijungto prie NVSC) metodinėse rekomendacijose vaikų ugdymo įstaigoms nurodoma, kad norovirusinė infekcija dažniausiai plinta būtent vaikų ugdymo įstaigose ir kituose uždaruose kolektyvuose. Užkrečiamoji dozė yra labai maža – mažiau nei 100 viruso dalelių, o viename grame išmatų jų būna vidutiniškai apie 5 mlrd. Todėl viena nepakankamai kruopščiai nuplauta ranka gali užtekti visai grupei.

Ko reikalauja HN 75:2016?

Pagrindinis dokumentas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms – Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (patvirtinta SAM 2010-04-22 įsakymu Nr. V-313; HN 75:2016 redakcija – 2016-01-26 įsakymas Nr. V-93). Ji ne vieną kartą keista, todėl remtis reikia suvestine redakcija nuo 2026-02-14.

Kada vaikas nepriimamas į darželį?

Higienos normos 80 punktas yra vienas konkrečiausių viso dokumento. Vaikai ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą nepriimami, jei turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių. Norma juos išvardija:

• karščiuoja;
• dūsta;
• skundžiasi skausmu;
• viduriuoja;
• vemia;
• turi nežinomos kilmės bėrimo elementų;
• turi utėlių ar glindų.

Sąrašas svarbus dviem požiūriais. Įstaigai jis yra teisinis pagrindas nepriimti vaiko, o tėvams – aiškus kriterijų rinkinys vietoj ginčo prie durų. Verta atkreipti dėmesį, kad bėrimas nurodytas kaip nežinomos kilmės: jei gydytojas nustatė neužkrečiamą priežastį, situacija vertinama kitaip.

Ką daryti, jei vaikas sunegalavo jau darželyje?

81 punktas: vaikui sunegalavus ugdymo proceso metu informuojami jo tėvai (globėjai, rūpintojai), o esant būtinumui nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba. Jei pasireiškė užkrečiamųjų ligų požymiai, vaikas izoliuojamas, kol atvyks tėvai.

Praktikoje tai reiškia, kad įstaiga turi turėti vietą, kurioje vaikas gali ramiai palaukti atskirai nuo grupės, ir aiškų susitarimą, kas jį prižiūri. Minėtose 2013 m. metodinėse rekomendacijose papildomai nurodoma, kad izoliuotam vaikui reikia naudoti tik individualios paskirties daiktus: slaugos priemones, skalbinius, indus, žaislus.

Ar po ligos reikia gydytojo pažymos?

Tai bene dažniausiai kartojamas klausimas – ir dažniausiai atsakomas pasenusia informacija. Higienos norma HN 75:2016 gydytojo pažymos po ligos nebereikalauja. Anksčiau galiojęs 82 punktas skelbė, kad „po ligos vaikas gali būti priimtas tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą (F 094/a)”. Šis punktas neteko galios nuo 2018 m. lapkričio 3 d. (SAM 2018-10-31 įsakymas Nr. V-1183).

Vadinasi, bendra taisyklė šiandien yra kitokia: vaikas priimamas, jei neturi 80 punkte išvardytų požymių. Svarbu nesupainioti to su 79 punktu, kuris reikalauja, kad vaikai ugdymo procese dalyvautų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą – tai atskira, profilaktinių sveikatos tikrinimų pareiga. Be to, gydytojas gali individualiai nustatyti ilgesnį nelankymo laikotarpį ar atskirų apribojimų, o protrūkio metu papildomas priemones nurodo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą vykdantys specialistai. Tokiais atvejais vadovaujamasi jų nurodymu, o ne bendrąja norma.

Patalpų, žaislų ir rankšluosčių priežiūra

• 67.1 punktas: patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi ir valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu ir pagal poreikį.
• 68 punktas: kiekvienam vaikui skiriamas rankšluostis rankoms ir rankšluostis kojoms; gali būti naudojami vienkartiniai. Patalynė ir rankšluosčiai (jei naudojami ne vienkartiniai) keičiami juos sutepus, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę savaitinėse grupėse ir kartą per dvi savaites dieninėse.
• 69 punktas: draudžiama vieno vaiko naudotas priemones neišplovus perduoti kitam vaikui.
• 43 punktas: tualetuose-prausyklose turi būti tualetinio popieriaus, skysto muilo ir rankšluosčių – individualių daugkartinių arba vienkartinių dėtuvėje.
• 74 punktas: nustačius ar įtarus užkrečiamosios ligos atvejį ar protrūkį, patalpos, įrenginiai, žaislai ir inventorius valomi bei dezinfekuojami pagal užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą vykdančių specialistų nurodymus.

Paskutinis punktas yra svarbesnis, nei atrodo: protrūkio metu įstaiga nesprendžia savarankiškai, kokią priemonę ir kokia koncentracija naudoti – ji vykdo specialistų nurodymus.

Rankų higiena: pigiausia priemonė su didžiausiu efektu

2025 m. spalį Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF paskelbė pirmąsias bendrąsias rankų higienos gaires bendruomenės aplinkoms. Jose nurodoma, kad rankų higiena sumažina viduriavimą 30 procentų, o ūmines kvėpavimo takų infekcijas – 17 procentų. Gairėse įvardyti penki svarbiausi momentai: prieš ruošiant maistą, prieš valgant ar maitinant kitą, pasinaudojus tualetu ar tvarkius išmatas, po kosėjimo, čiaudėjimo ar nosies pūtimo ir kai rankos akivaizdžiai nešvarios.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2013 m. metodinėse rekomendacijose vaikų ugdymo įstaigoms momentų sąrašas dar konkretesnis: prieš ir po valgio, pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes, po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo, po sąlyčio su gyvūnais, prieš užsimaunant ir nusimovus pirštines, vaikams grįžus iš lauko, ryte atvykus į įstaigą ir prieš išvykstant namo.

Kaip plauti, kad tai veiktų

Pagal tas pačias rekomendacijas rankos muiluojamos 15–20 sekundžių trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešai, tarpupirščiai, pirštų galiukai, nagai ir nykščiai, po to nuplaunamos tekančio vandens srove ir nusausinamos vienkartiniu rankšluosčiu.

Keli praktiniai niuansai, kuriuos įstaigos dažnai praleidžia:

• Vandens temperatūra mikrobų šalinimui reikšmės neturi. Rankos plaunamos po šilto vandens srove, nes karštas vanduo didina odos pažeidimų ir dermatito riziką. Higienos norma nustato, kad karšto vandens temperatūra tualetuose-prausyklose vaikams įrengtuose maišytuvuose turi būti ne žemesnė kaip 37 °C ir ne aukštesnė kaip 42 °C (HN 75:2016 62 p.).
• Rekomenduojamas skystas muilas be antiseptinių priedų. Kietasis muilas nerekomenduojamas dėl užteršimo pavojaus.
• Daugkartiniai bendri rankšluosčiai ir šilto oro džiovintuvai nerekomenduojami – pirmieji didina pakartotinio užteršimo riziką, antrieji blogai nusausina ir kelia aerozolius.
• Vaikus iki ketverių metų rankų plovimo metu turi prižiūrėti suaugusieji. Tai ne perteklinis reikalavimas: nuo trukmės ir technikos priklauso visas efektas.

Kada alkoholinio antiseptiko nepakanka

PSO ir UNICEF gairėse nurodoma, kad kai rankos nėra matomai nešvarios, tinkama alternatyva yra alkoholinis rankų antiseptikas, kuriame ne mažiau kaip 60 procentų alkoholio. Tačiau vaikų ugdymo įstaigos kontekste yra svarbi išimtis: antiseptikai nerekomenduojami kūno skysčiais užterštoms rankoms. Prie žarnyno infekcijų, ypač norovirusinės, antiseptikas gali būti tik papildoma priemonė po kruopštaus rankų plovimo, o ne jo pakaitalas.

Oras, vėdinimas ir laikas lauke

Kvėpavimo takų infekcijoms svarbiausias veiksnys grupėje yra oras. HN 75:2016 nustato:

• 58 punktas: grupių žaidimų ir miegamojo patalpose anglies dvideginio (CO₂) koncentracija neturi viršyti 2745 mg/m³, tai yra 1500 ppm;
• 57.1 punktas: grupių patalpose turi būti numatyta natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė;
• 55.3 punktas ir 2 lentelė: šaltuoju metų laikotarpiu grupės žaidimų patalpoje palaikoma 20–23 °C, miegamajame – 18–22 °C, tualete-prausykloje – 19–23 °C; šiltuoju laikotarpiu temperatūra neturi viršyti 26 °C;
• 55.1 punktas: santykinė oro drėgmė šaltuoju metų laiku – 35–60 procentų, šiltuoju – 35–65 procentai;
• 85 punktas: kasdien du kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką, išskyrus normoje išvardytas oro sąlygas (pavyzdžiui, kai temperatūra žemesnė kaip minus 12 °C arba 30 °C ir aukštesnė).

Praktinė išvada paprasta: CO₂ riba yra išmatuojamas dydis, o ne nuojauta. Nebrangus matuoklis grupėje parodo, ar vėdinimo grafikas realiai veikia, ir dažnai atskleidžia, kad langai atidaromi per trumpai.

Kai grupėje prasideda viduriavimas ir vėmimas

Žarnyno infekcijų protrūkis darželyje vystosi greitai, todėl pirmosios valandos yra svarbiausios. Tose pačiose 2013 m. metodinėse rekomendacijose pateikiami šie orientyrai norovirusinei infekcijai:

Klausimas	Ką rodo rekomendacijos
Inkubacinis periodas	24–48 val.
Simptomai	vėmimas, viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmas, neaukšta temperatūra
Simptomų trukmė	paprastai 12–72 val.; mažiems vaikams – 4–6 dienos
Kiek laiko asmuo užkrečiamas	užkrečiamumas gali trukti dar 48–72 val. pasibaigus viduriavimui
Kaip plinta	fekaliniu-oraliniu keliu, per užterštus paviršius, protrūkio metu – ir per vėmimo mases
Ar veikia įprastas chloras	įprastų koncentracijų (0,5–1,0 mg/l) chloro preparatai virusų neinaktyvuoja
Besimptomiai atvejai	apie 30 procentų užsikrėtusiųjų

Ką tai reiškia įstaigai:

1. Izoliuoti kuo skubiau. Vaiką, kuriam pasireiškė viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas ar karščiavimas, rekomenduojama laikinai atskirti nuo kitų vaikų ir pranešti tėvams.
2. Nesitikėti, kad įprasto valymo pakaks. Norovirusai atsparūs neutraliems detergentams ir įprastų koncentracijų chlorui. Rekomendacijose paviršių dezinfekcijai nurodomas 1000 ppm natrio hipochlorito tirpalas, prieš tai nuvalius paviršių šiltu vandeniu su valymo priemone; tirpalas turi būti šviežiai paruoštas ir sunaudotas per 24 valandas.
3. Sekti seką: pirma valymas, paskui dezinfekcija. Dezinfekcinė priemonė ant nešvaraus paviršiaus veikia prasčiau.
4. Susisiekti su NVSC. Įtarus protrūkį, valymas ir dezinfekcija atliekami pagal epidemiologinę priežiūrą vykdančių specialistų nurodymus (HN 75:2016 74 p.), o juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją privalo vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).

Ką privalo darželio darbuotojas?

Personalo pasirengimas yra atskira higienos normos dalis, o ne rekomendacija.

Sveikatos pasitikrinimas (9 p.). Įstaigos darbuotojai gali dirbti tik nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas), forma Nr. F048/a, ar jos kopija laikoma įstaigos nustatytoje vietoje.

Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimas (10 p.). Įsakyme Nr. V-69 nurodyti darbuotojai privalo turėti sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimus, kurie taip pat laikomi įstaigoje. Pagal V-69 Privalomojo mokymo tvarkos aprašo 2 priedą, veiklos sritis 007 apima švietimo teikėjų, vykdančių asmenų iki 18 metų ugdymą, pedagoginius darbuotojus, auklėtojų padėjėjus, vaikų socialinės globos įstaigų socialinius darbuotojus, socialinius pedagogus ir individualios priežiūros personalą. Jiems privalomos programos – PP (pirmoji pagalba), HB (bendroji higienos įgūdžių) ir H1 (specialioji, švietimo ir vaikų socialinės globos srities). Mokymai išklausomi prieš pradedant dirbti, o pirmosios pagalbos žinios atnaujinamos pagal PT programą kas penkerius metus.

Pirmosios pagalbos rinkinys (11 p.). Lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti pirmosios pagalbos rinkinys, atitinkantis SAM įsakymo Nr. V-450 reikalavimus, o vadovas privalo paskirti už jo priežiūrą ir papildymą atsakingą asmenį.

Susirgus pačiam darbuotojui. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 36 str. 1 d. 1 punktas nustato, kad asmuo, įtaręs, jog serga pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga arba nešioja sukėlėją, savo iniciatyva nedelsdamas nutraukia darbą, jeigu jis susijęs su vaikų ugdymu švietimo įstaigose, praneša apie tai darbdaviui ir kreipiasi į šeimos gydytoją ar asmens sveikatos priežiūros specialistą. Pagal to paties įstatymo 18 str. 6 dalį tokiems asmenims iki šeimos gydytojo leidimo draudžiama tęsti Vyriausybės patvirtintuose sąrašuose nustatytus darbus, išskyrus atvejus, kai dirbama nuotoliniu būdu arba asmuo perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę.

Skiepai: kolektyvinės apsaugos dalis

Individuali higiena neatstoja imuninės apsaugos nuo ligų, kurių valdymas remiasi skiepijimu. NVSC 2026 m. kovo 24 d. paskelbtais duomenimis, 2025 m. skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys dvejų metų vaikams sudarė 85,79 procento (2024 m. – 86,17 procento), o skiepijimo nuo tuberkuliozės ir difterijos, stabligės bei kokliušo apimtys išliko tokios pačios kaip ankstesniais metais. NVSC pažymi, kad paskiepytų vaikų dalis vis dar nesiekia rekomenduojamo lygio, nors situacija pamažu stabilizuojasi.

Ugdymo įstaigai tai reiškia paprastą dalyką: dalis grupės gali būti neapsaugota nuo ligų, kurios plinta ypač greitai, todėl ankstyvas požymių pastebėjimas ir izoliavimas išlieka svarbūs net ir tada, kai atrodo, kad „visi juk skiepyti”.

Kontrolinis sąrašas ugdymo įstaigai

Prieš rugsėjį verta pereiti šį sąrašą su grupių personalu:

1. Ar visi darbuotojai turi galiojančius PP, HB ir H1 pažymėjimus ir ar jie laikomi įstaigoje?
2. Ar sveikatos pasai (F048/a) sukomplektuoti ir prieinami?
3. Ar tualetuose-prausyklose nuolat yra skysto muilo, tualetinio popieriaus ir rankšluosčių?
4. Ar kiekvienas vaikas turi paženklintą rankšluostį ir ar keitimo grafikas realiai vykdomas?
5. Ar sutartas vėdinimo grafikas, ar yra CO₂ matuoklis bent didžiausiose grupėse?
6. Ar kasdienis drėgnas valymas fiksuojamas ir ar žaislai valomi pagal grafiką?
7. Ar yra izoliavimo vieta sunegalavusiam vaikui ir aišku, kas jį prižiūri?
8. Ar personalas žino 80 punkto požymių sąrašą ir gali jį ramiai paaiškinti tėvams?
9. Ar turite NVSC kontaktus ir aiškų veiksmų planą įtarus protrūkį?
10. Ar pirmosios pagalbos rinkinys sukomplektuotas ir paskirtas už jį atsakingas asmuo?
11. Ar tėvai informuoti apie priėmimo taisykles rugsėjo pradžioje, o ne tada, kai kyla ginčas?

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar darželis gali reikalauti gydytojo pažymos po ligos?

Higienos norma HN 75:2016 to nereikalauja. Anksčiau galiojęs 82 punktas, numatęs, kad po ligos vaikas priimamas tik pateikus gydytojo pažymą (F 094/a), neteko galios nuo 2018 m. lapkričio 3 d. Vaikas priimamas, jei neturi 80 punkte išvardytų požymių. Gydytojas gali individualiai nustatyti ilgesnį nelankymo laikotarpį, o protrūkio metu papildomas priemones nurodo epidemiologinę priežiūrą vykdantys specialistai – tada vadovaujamasi jų nurodymu.

Kada vaiko negalima vesti į darželį?

Kai vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų arba turi utėlių ar glindų. Tai tiesioginis HN 75:2016 80 punkto sąrašas.

Ką įstaiga privalo daryti, jei vaikas susirgo jau grupėje?

Informuoti tėvus, o esant būtinumui nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei pasireiškė užkrečiamosios ligos požymiai, vaikas izoliuojamas nuo kitų, kol atvyks tėvai, ir naudoja tik individualios paskirties daiktus.

Ar alkoholinis antiseptikas gali pakeisti rankų plovimą?

Ne visada. Kai rankos nėra matomai nešvarios, tinka antiseptikas, kuriame ne mažiau kaip 60 procentų alkoholio. Tačiau užterštoms kūno skysčiais rankoms ir esant žarnyno infekcijų rizikai antiseptikas nėra rankų plovimo pakaitalas – jis naudojamas kaip papildoma priemonė po plovimo.

Kaip dažnai reikia vėdinti grupės patalpas?

Fiksuoto vėdinimo dažnio higienos norma nenurodo, tačiau nustato rezultatą: anglies dvideginio koncentracija grupių žaidimų ir miegamojo patalpose neturi viršyti 2745 mg/m³ (1500 ppm). Praktiškai tai reiškia trumpą intensyvų vėdinimą per pertraukas, o patikimiausias būdas patikrinti – CO₂ matuoklis.

Kokių pažymėjimų reikia darželio darbuotojams?

Veiklos sričiai 007 privalomos PP, HB ir H1 programos. Jos išklausomos prieš pradedant dirbti, pirmosios pagalbos žinios atnaujinamos pagal PT programą kas penkerius metus, o pažymėjimai ar jų kopijos laikomi įstaigos nustatytoje vietoje.

Ar galima valyti žaislus tik vandeniu su plovikliu?

Kasdienei priežiūrai to paprastai pakanka: higienos norma reikalauja, kad patalpos ir inventorius būtų valomi kasdien drėgnu būdu. Tačiau nustačius ar įtarus užkrečiamosios ligos atvejį ar protrūkį valymas ir dezinfekcija atliekami pagal užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą vykdančių specialistų nurodymus, nes daliai sukėlėjų, pavyzdžiui, norovirusams, įprastų priemonių nepakanka.

Ką daryti pirmiausia

Jei norite, kad kitas rugsėjis būtų ramesnis, pradėkite ne nuo dezinfekcinių priemonių pirkimo, o nuo trijų dalykų: aiškaus vaikų priėmimo susitarimo su tėvais, realiai veikiančios rankų plovimo rutinos ir vėdinimo grafiko, kurį galima patikrinti matuokliu. Visa kita – dokumentai, kurie tik užfiksuoja, kad tai iš tikrųjų daroma.

Pagrindinis žingsnis: jei įstaigoje yra naujų darbuotojų arba artėja pažymėjimų galiojimo pabaiga, užsakykite higienos įgūdžių mokymus visai komandai – vienu metu apmokytas kolektyvas dirba pagal tas pačias taisykles.

Alternatyva: individualus H1 higienos pažymėjimas tinka, kai reikia apmokyti vieną ar kelis žmones. Kartu verta pasirūpinti ir pirmosios pagalbos mokymais, nes jie privalomi tai pačiai veiklos sričiai. Kas konkrečiai priklauso pedagogams ir auklėtojų padėjėjams, aprašyta straipsnyje apie higienos pažymėjimą švietimo darbuotojams, o praktinius veiksmus vaikui sunegalavus primena pirmosios pagalbos vaikui gidas.

Turite klausimų? Susisiekite su mūsų komanda – padėsime suplanuoti mokymus visam kolektyvui ir suderinti patogų laiką.